Pasaulio biržos: pirmoji pasaulinio prekybos karo salvė sukėlė paniką finansų rinkose

Antradienį akcijų biržų indeksai Azijoje smuko, reaguodami į JAV prezidento Donaldo Trumpo paskelbtą prekybos karą su Kinija, Kanada ir Meksika. JAV pritaikė papildomus 20% muitus prekėms iš Kinijos ir 25% prekėms iš Kanados ir Meksikos.

Lūkesčiai, kad to bus išvengta, nepasiteisino ir visos trys šalys atsakė arba artimiausiu metu atsakys į Vašingtono veiksmus.

Kaip rašė VŽ, Kinija pranešė apie atsakomuosius muitus kai kurioms amerikiečių prekėms, praėjus kelioms minutėms po to, kai įsigaliojo naujausi JAV prezidento Donaldo Trumpo muitai Kinijos importui. 

„15% tarifai bus įvesti vištienai, kviečiams, kukurūzams ir medvilnei“, – teigiama Kinijos valstybės tarybos Tarifų komisijos pareiškime.

10% tarifas bus įvestas „sorgams (javų rūšis – VŽ), sojos pupelėms, kiaulienai, jautienai, vandens produktams, vaisiams, daržovėms ir pieno produktams“.

Kanada atsakė 25% tarifais: iš karto bus pradėti taikyti muitai 20,7 mlrd. USD vertės prekėms, o po 21 dienos – likusiems 86,2 mlrd. USD vertės produktams, jei JAV tarifai vis dar galios.

„Kanadiečiai yra sukalbami ir mandagūs. Bet mes kovos nesibaidome“, – sakė Justinas Trudeau, Kanados premjeras, pabrėždamas, kontrastą tarp to, kad JAV taiko muitus savo seniausiai sąjungininkei ir draugei, bet kalba apie bendradarbiavimą su Vladimiru Putinu, „kruvinu diktatoriumi ir žudiku“.

Tuo metu Meksikos prezidentė Claudia Sheinbaum paskelbė, jog apie atsakomąsias priemones paskelbs sekmadienį, muitai įsigalios tam tikroms prekėms iš JAV.

Akcijų rinkos Azijoje reagavo veikiau neigiamai. Japonijos „Nikkei 225“ smuko 1,2%, Honkonge akcijos pigo 0,28%, Šanchajuje akcijos brango 0,22%.

„Goldman Sachs“ banko analitikai pastebi, kad vidutinis importo muitas prekėms iš Kinijos dabar siekia 34% ir yra maždaug du kartus didesnis, nei pirmosios D. Trumpo administracijos metu.

„Niekas nebesiryžta lažintis, kad artimiausiu metu bus pasiekta kompromisų ar sandorių“, – teigia jie.

Europoje – itin gilus išsipardavimas, kurio smaigalyje gausiai eksportuojantis automobilių sektorius.

Regioninis „Stoxx 600“ indeksas apie 18:35 val. Lietuvos laiku mažėjo 2,07%. Londone akcijos pigo 1,19%, Paryžiuje jos pigo 1,89%, Vokietijos DAX indeksas mažėjo 3,36%.

Gynybos pramonės akcijos, itin pozityviai reaguojančios į Europos planus sparčiai didinti savo gynybos pajėgumą ir paramą Ukrainai, taip pat neišsilaikė virš vandens. „Rheinmetall“ pigo 2,58%, iki 1.115 Eur, „BAE Systems“ – 2,61%, iki 159,65 GBP, „Leonardo“ – 2,86% iki 43,5 Eur.

Tiesa, prancūzų „Thales“ brango 1,44%, iki 225,6 Eur.

Visgi, labiausiai parduodamos buvo automobilių pramonės akcijos.

„Volkswagen“ pigo 4,18%, iki 102,05 Eur, „Stellantis“: pigo 5,31% iki 11,69 Eur, o „Mercedes Benz“ – 1,36%, iki 14,5 Eur.

Baltijos biržose taip pat vyravo itin neigiamos nuotaikos.

JAV akcijos

Pagrindinis JAV akcijų indeksas S&P 500 smuko 1,49%, „Nasdaq Composite“ – 1,15%, o „Dow Jones Industrial Average“ – 1,62%. Mažos kapitalizacijos bendrovių indeksas „Russel 2000“, kuriam, anksčiau manyta, turėjo labiausiai padėti žadami muitai importinėms prekėms, smuko 2,53%.

S&P 500 smuko iki 5.762,07 punktų, žemesnio lygio, nei iki JAV rinkimų, sukėlusių ralį akcijų rinkose.

„Nasdaq 100“, technologijų įmonių gausus akcijų indeksas, atsidūrė ant techninės korekcijos slenksčio – nuo vasario viduryje pasiekto piko jau atpigo beveik 10%.

Prastos naujienos – ne tik iš finansų rinkos, bet ir iš ekonomikos kuluarų.

Atlantos Federalinio rezervų banko (FED) matuojamas, antraadienį atnaujintas „GDPNow“ rodiklis rodo, kad pirmąjį šių metų ketvirtį JAV ekonomika trauksis 2,8%. Palyginti, paskutinę vasario dieną prognozuotas 1,5% nuosmukis.

Dar vasario 19 d. tikėtasi 2,3% JAV ekonomikos augimo.

„Aš praleidžiu daug laiko kalbėdamasis su įmonių vadovais, kurie išties bando suprasti viso to pasekmes“, – verslo konferencijoje sakė Davidas Solomonas, „Goldman Sachs“ CEO.

„Kol neatsiras daugiau aiškumo, praleisime šiek tiek laiko ant pakilimo tako. Manau, kad turėsime pagyventi su didesniu kintamumo lygiu. Bet aš manau, kad jis (D. Trumpas – VŽ) turi tikslingą kryptį, kuria jis keliauja ir turėtume patikėti, kai jis sako, kad ta kryptimi jis keliaus“, – sakė D. Solomonas.

JAV 10 metų obligacijų pajamingumai mažėjo iki 4,166%.

Valiutos, žaliavos

Nepaisant to, kad JAV prezidentas su muitais pasielgė lygiai taip, kaip žadėjo rinkiminės kampanijos metu, vadinamoji „Trumpo investicinė tezė“ taip pat atsidūrė išsipardavimo sūkuryje.

Vietoje to, kad brangtų JAV doleris ir didėtų obligacijų pajamingumai, rinkos reaguoja priešingai.

Euras JAV dolerio atžvilgiu antradienį brango 0,43% iki 1,0532 Eur/USD, arba beveik 1% per pastarąsias dvi prekybos sesijas.

Naftos kainas smukdė tiek potencialus ekonomikos susitraukimas, tiek ir OPEC sprendimas pradėti didinti naftos gavybą.

„Brent“ rūšies nafta pigo 1,54%, iki 70,52 USD/bbl. Amerikietiškos WTI prabos nafta pigo 0,99%, iki 67,69 USD/bbl.

Klasikinė „saugios užuovėjos“ investicija, auksas, atsilaikė. Jo kaina didėjo 0,68%, iki 2.920,8 USD už Trojos unciją.

Tuo metu bitkoinas, šoktelėjęs po pranešimų apie JAV Federalinį kriptoturto rezervą, smuko. 18:55 val. Lietuvos laiku jis kainavo 83,646,09 USD, 7,18% mažiau, nei prieš parą.