Spąstai Europai: nuo meškos ant dramblio

„Pinigai už nieką, panikės nemokamai“ (angl. money for nothing, chicks for free), – regis, tokį pasiūlymą, tarsi išluptą iš kadaise garsios britų roko grupės „Dire Straits“ dainos, Maskva rengia Vašingtonui.

Apie jį pastaruoju metu skelbia Jungtinės Karalystės ir Vokietijos spauda. Beje, nebe pirmą kartą nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios.

Buvusio šnipo, buvusio „Nord Stream 2 AG“ vadovo ir JAV sankcionuojamo asmens Mattiaso Warnigo pasiūlymas potencialiems partneriams JAV skamba taip: investuokime drauge į „Nord Stream 2“, mums tai bus galimybė išlįsti iš po amerikietiškų sankcijų režimo ir eksportuoti dujas, o jums – pinigai už tai, kad vamzdis guli ant dugno ir veikia.

Jei jums tai – staigmena, mat manėte, kad „Nord Stream“ dujotiekiai buvo susprogdinti, esate iš dalies teisūs. Kiekvienas „Nord Stream“ dujotiekis susidėjo iš dviejų vamzdžio gijų – sabotuotojai sunaikino tris iš keturių. Abi „Nord Stream“ ir vieną „Nord Stream 2“. Viena liko.

Vaizdelis pažįstamas. Anksčiau toks pat sandoris buvo siūlomas Europos bendrovėms, kurios turėjo užtikrinti politinį „stogą“ Berlyne ir Briuselyje, ginant ekonominį interesą nuo reiganistų Vašingtone ir vejant šalin tas erzinančias Rytų Europos šalis su visais jų įspėjimais bei protestais.

Susigundžiusioms Vokietijos, Prancūzijos energetikos bendrovėms galiausiai reikėjo nurašinėti projektui suteiktas milijardines paskolas.

Tačiau pastaruoju metu Vašingtono nagai į save lenkti labiau, nei įprastai. Tad nebūtų sunku patikėti, kad – bent jau teoriškai – norinčiųjų sudalyvauti atsirastų. Galbūt ne dabar – privatus kapitalas su Rusija, tokioje padėtyje, kokioje ji yra šiandien, obuoliauti tikrai neis.

Tačiau jei pasisektų pasiekti bent jau paliaubas Ukrainoje ir už tai apdovanoti Kremlių lengvesniu sankcijų režimu – kodėl gi ne?

Nesunku matyti, kaip „pinigų už nieką“ pasiūlymas gali suvilioti JAV prezidento Donaldo Trumpo aplinką, ypač jei į „investuotojų konsorciumą“ būtų pakviesti žmonės iš gausaus rato abejotinos reputacijos personažų.

O gal net jo šeimos nariai.

Tokiu atveju yra paruoštas pasiūlymas ir europiečiams.

„JAV sakytų: „Na, dabar Rusija bus patikima, nes pasitikėjimo verti amerikiečiai yra per vidurį“, – „Financial Times“ cituoja buvusį aukšto rango JAV pareigūną, kuris žinojo pastangas tokį sandorį sudaryti.

Meluotume sakydami, kad visoje Europoje neatsirastų norinčių tokias dujas pirkti. 27,5 mlrd. kub. m per metus, likutinė dujotiekio galia, yra palyginti nedidelis skaičius – abu dujotiekiai drauge turėjo pumpuoti 110 mlrd. kub. m dujų per metus.

Tačiau tokiam srautui būtų nesunku rasti pirkėjų draugiškose valstybėse – Austrijoje, Slovakijoje, Vengrijoje. Prancūzų „Total“ vadovas Patrickas Pouyanne’as – vis dar senas geras Vladimiro Putino bičiulis.

Šiek tiek sunkiau būtų su šiandienine Vokietija – neatrodo, kad jos politinis elitas bent jau kol kas yra linkęs atleisti amerikiečiams už kraštutinės dešinės partijos „Alternatyvos Vokietijai“ protegavimą.

Bet laikas gydo visas žaizdas.

VŽ nuomone, pasauliui dardant į geopolitinių suokalbių prarają, energetikos geopolitika vėl gręžiasi veidu į Europą. Jai derėtų nepamiršti skausmingai išmoktų pamokų. Nors atmintis, regis, blėsta.

„Man atrodo, kad „Nord Stream“ yra ir fiziškai sunkiai beatstatomas, ir politiškai jis yra palaidotas, man tikrai būtų sunku įsivaizduoti, kad kas nors Europoje galėtų svarstyti tokio pobūdžio susisaistymą su Rusija“, – pirmadienį spaudos konferencijos metu sakė Lietuvos užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys.

Ministrui primintume, kad šį kartą paveikslas kitoks, nei anksčiau. Praėjusius du dešimtmečius tai buvo priešingomis kryptimis Europą tempiančios jėgos. Pikti balsai iš Vašingtono, grūmojantys nuo rusiškų dujų priklausomybę gilinančiai Vokietijai, bei saldžiai politiniam elitui dantis užkalbinėjantys rusai.

Dabar tai gali būti Rusija, prisidengianti JAV kapitalu, bandanti sugrįžti į kadaise turėtą pelningiausią, stabilia valiuta mokančią iškastinių išteklių rinką.

Nepameskime iš akių ir kito svarbaus elemento – JAV jau ir taip turi milžinišką įtaką Europos energetikai. Iš ten Europa importuoja didelį kiekį suskystintųjų gamtinių dujų. Nors ši rinka yra likvidi ir smarkiai ja pirkėjų nepašantažuosi, verta atkreipti dėmesį į potencialias naujas priklausomybes bei pradėti vertinti ir šios šalies įtaką per geopolitinę prizmę.

Nes Vašingtone valdantys drambliai (toks tas Respublikonų partijos simbolis) šiandien yra kitokie, nei buvo Ronaldo Reigano laikais.

REDAKCINIS STRAIPSNIS (vedamasis) – redakcijos nuostatas atspindintis, jos vardu parašytas, neretai nenurodant konkretaus autoriaus, rašinys. Dažniausiai atsiliepia į kokius nors įvykius, visuomenės politinio gyvenimo problemas, tendencijas. Būdinga nedidelė, neretai vienoda visiems leidinio redakciniams straipsniams apimtis, glaustas minčių dėstymas, tezių pobūdžio argumentacija, naudojami publicistinės retorikos elementai. Įprasta pateikti išvadas, apibendrinimus, atspindinčius redakcijos nuostatas. (Žurnalistikos enciklopedija)