Susijungimai ir įsigijimai 2025 m.: katalizatoriai, koziriai ir neprognozuojami veiksniai

Brian Levy, „PwC“ JAV partneris, pasaulinės sandorių grupės vadovas, atkreipia dėmesį, kad sandoriai, kurių vertė viršija 1 mlrd. USD, sudarė tik nedidelę dalį (apie 1%) nuo praėjusiais metais visame pasaulyje paskelbtų maždaug 50.000 M&A sandorių. Tačiau jų poveikis rinkai dažnai yra didesnis nei tik faktinis įsigijimas. Jie duoda toną visai rinkai ir patenka į pirmuosius laikraščių puslapius. Įmonių vadovai, matydami didelius jų pramonės šakose vykstančius sandorius, dažnai ima pasitikėti savimi ir, norėdami išlikti konkurencingi bei bijodami praleisti geras galimybes, imasi agresyviau įgyvendinti savo įmonių planus dėl įsigijimų ir susijungimų.

„Baltijos šalių mažesnių ir vidutinio dydžio sandorių rinka, priešingai nei globali, 2024 m. žymiai paaugo. „Mergermarket“ ir „PwC“ M&A rinkos analizės rodo, kad pernai buvo sutarta dėl 221 susijungimo ir perleidimo sandorio, – apytiksliai 40% daugiau nei 2023 m. Taip pat stebėjome net 7 mūsų rinkai stambius sandorius, kurie siekė daugiau nei 100 mln. Eur. Jau šiemet pasiekė geros žinios apie svarbų mūsų regionui „InMedica“ pardavimo sandorį suomių sveikatos paslaugų teikėjui „Mehiläinen“. Skaičiai tarsi signalizuoja rinkos atsigavimą po poros sudėtingesnių metų, tačiau ar tikrai iššūkiai liko praeity?“, – retoriškai klausia Rokas Žemaitis, „PwC“ Lietuvoje direktorius ir sandorių paslaugų vadovas.

Baltijos rinką stabdo geopolitika

R. Žemaitis, analizuodamas Baltijos rinką, teigia, kad geopolitika ir toliau išlieka vienas svarbiausių veiksnių, slegiančių verslų pardavimą regione. 2024 m. dalis sandorių buvo pristabdyti arba nutraukti būtent dėl geopolitinių įtampų.

Anot jo, struktūrizuoti verslų pardavimo sandoriai, rengiami aukciono principu, pastaraisiais metais yra kiek mažiau konkurencingi, nes sulaukia mažiau užsienio investuotojų dėmesio, nei buvo įprasta. Todėl pirkėjai, jausdami mažesnę konkurenciją, ilgiau ir drąsiau derasi dėl sandorio sąlygų.

„Asmeniškai susidūrėme, kai tarptautinis investuotojas paskutinę akimirką atsitraukė iš 100 mln. Eur vertės sandorio, nurodydamas geopolitines priežastis, – prisimena „PwC“ Lietuvoje sandorių paslaugų vadovas. – Žinoma, būta ir itin konkurencingų procesų, kai situaciją gerino gretimų šalių užsienio investuotojai bei vietos kapitalas, kurie yra gerai susipažinę su regiono geopolitiniais iššūkiais. Nors tikėtina, kad artimiausiu metu geopolitiniai iššūkiai niekur nedings, tikimės, kad šiemet prognozuojamas ekonominis augimas Baltijos šalyse turėtų pagerinti pardavėjų derybines pozicijas. Visuomet yra paprasčiau atlikti sandorį, kai įmonės finansiniai rezultatai juda teigiama trajektorija ir nereikia derybose kovoti dėl šio aspekto.“ 

„Trumpo efektas“

JAV rinkimų poveikis ypač jaučiamas visame pasaulyje, o naujosios administracijos politika gali turėti reikšmingų, kartais prieštaringų pasekmių M&A sandoriams ne tik JAV, bet ir likusiame pasaulyje. D. Trumpas per rinkimų kampaniją pasisakė įvairiais klausimais, kurie atskiruose sektoriuose gali skirtingai atsiliepti M&A sandoriams, o bet kokie reikšmingi pokyčiai gali tapti sandorių katalizatoriumi.

Jei naujoji JAV administracija įgyvendins darbotvarkę, kurioje daug dėmesio skiriama reguliavimo mažinimui ir mokesčių sumažinimo išsaugojimui ar pratęsimui, tai gali paskatinti augimą ir pašalinti kai kurias kliūtis sandorių sudarymui. Tačiau „PwC“ ekspertai įspėja, kad jautrios sritys, susijusios su nacionaliniu saugumu, arba sandoriai, susiję su galimybe naudotis dideliais duomenų kiekiais, gali būti itin atidžiai tikrinami reguliuotojų, todėl jų įgyvendinimas ir toliau bus sudėtingas.

„Dar prieš pasikeičiant administracijai, JAV prezidentas Džo Bidenas blokavo 15 mlrd. USD sandorį, neleisdamas Japonijos „Nippon Steel“ įgyti „US Steel“ kontrolės, remdamasis nacionalinio saugumo pagrindais. Tikriausiai daugelis iš mūsų taip pat seka ir kuo pasibaigs „TikTok“ platformos draudimo drama JAV bei laukiame D. Trumpo politinio kurso šiuo klausimu. Protekcionistinės tendencijos yra puikiai matomos ir mums artimesnėse rinkose. Ispanijoje, nacionalinio saugumo pagrindais, vyriausybė užblokavo Vengrijos įmonės „Ganz-Mavag“ bandymą įsigyti Ispanijos traukinių gamintoją „Talgo“. Baltijos šalyse pritilo kalbos apie „Luminor“ banko ar „Achema“ grupės įsigijimus potencialių pirkėjų iš Vengrijos. Realu, kad didžiausia kliūtis šių sandorių užbaigimui yra šių įmonių priskyrimas prie Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių.

„Tiesa, nacionalinio saugumo interesai gali suveikti ir kaip katalizatorius. Nors ir ne per įsigijimus, bet „Rheinmetall“ tiesioginės investicijos į artilerijos sviedinių gamyklą Lietuvoje iliustruoja, kad sandoriai jautriose srityse su tinkamu partneriu gali būti ne tik , kad neblokuojami, bet atvirkščiai, skatinami, jei tai gerina šalies saugumo situaciją“, – atkreipia dėmesį „PwC“ Lietuvoje sandorių paslaugų vadovas R. Žemaitis.

Energetikos sektorius – vienas iš aktyviausių

Anot „PwC“ JAV partnerio, pasaulinės sandorių grupės vadovo, tikėtina, kad naujosios JAV administracijos dėmesys naftos ir gamtinių dujų gavybos didinimui šalyje bus teigiamas veiksnys JAV energetikos sektoriui. Nepaisant neapibrėžtumų, tokių kaip Infliacijos mažinimo akte numatytų energijos kreditų pakeitimų, tikimasi, kad atsinaujinančiai energetikai tendencijos ir toliau bus palankios dėl ilgalaikės paramos sektoriaus pertvarkai ir didėjančio energijos poreikio susijusio su DI vystymųsi.

„O energetikos sektorius Baltijos regione ir toliau išlieka vienas iš aktyviausių M&A kontekste. Atsinaujinančių išteklių projektai ir toliau traukia investuotojų dėmesį net ir žemesnių elektros kainų aplinkoje. Telšių rajone vystomas 124 MW vėjo jėgainių parko projektas pasiekė net 200 mln. Eur įvertį. Taip pat tikimės ir sėkmingo „Ignitis“ grupės valdomų atsinaujinančios energetikos bendrovių mažumos akcijų (iki 49%) pardavimo. Tai taptų vienu didžiausių energetikos sandorių Lietuvoje pastaraisiais metais, – teigia R. Žemaitis. – Tiesa, investuotojai tampa vis labiau selektyvūs, o kad sektorius ir toliau išliktų gyvybingas, pajamų užtikrinimas per elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartis (PPA) tampa esminiu veiksniu. Stebime ir naujas tendencijas, kai vis daugiau vystytojų planuoja įdiegti energijos pasaugojimo technologijas savo vystomuose projektuose. Jau dabar jaučiame užsienio investuotojų susidomėjimą šiomis technologijomis. Labai realu, kad, susiformavus rinkai, baterijų ir energijos kaupiklių projektai taps atskira turto klase ir bus sėkmingai pardavinėjami rinkoje.“

Ryšium su konkurencingumo iššūkiais dėl D. Trumpo reguliavimo mažinimo verslui politika, Europos Komisija prieš kelias dienas sureagavo paskelbdama penkerių metų planą, siekdama supaprastinti verslo reguliavimą bei paskatinti investicijas. Būta nuogąstavimų, kad ši laisvesnė politika nustums žaliojo kurso tikslus į antraeilius prioritetus, tačiau EK vadovė patikino, kad ES ir toliau laikysis krypties, kuria eina siekdamas ambicingų anglies dioksido kiekio mažinimo tikslų, kartu mažindama biurokratines kliūtis verslui.

Palūkanų normų poveikis

JAV Federalinės rezervų sistemos ir kitų centrinių bankų, pvz., Europos centrinio ir Anglijos, palūkanų normų mažinimas 2024 m. iki dabar padėjo paskatinti naują M&A sandorių pagreitį.

Tačiau ilgalaikės palūkanų normos padidėjo: sausio pradžioje 10 metų JAV iždo vekselių pajamingumas padidėjo iki šiek tiek mažiau nei 5%. Ilgalaikės palūkanų normos taip pat padidėjo Jungtinėje Karalystėje ir kitose šalyse. Dėl to atsiranda didesnis neapibrėžtumas dėl būsimo palūkanų normų mažinimo laiko ir laipsnio 2025 m. Nors trumpuoju laikotarpiu krentančios palūkanos veiks teigiamai M&A rinką, dėl didesnių ilgalaikių palūkanų normų ir lėtėjančio ekonomikos augimo sandorių finansinis ir ekonominis vertinimas tampa sudėtingesnis.

„Baltijos šalyse stebime augančią obligacijų ir privačios skolos rinką, kuri suteikia alternatyvą bankiniam skolinimui finansuojant M&A sandorius. 2024 m. itin maloniai nustebino ir aktyvi įmonių skolos vertybinių popierių rinka. Stebėjome obligacijų emisijas, skirtas ir įmonės plėtrai, ir M&A sandoriams finansuoti. Geriausias pavyzdys – sėkminga „15min“ 16 mln. Eur obligacijų emisija, siekiant finansuoti „M-1“ grupės radijo stočių įsigijimą. Rinkoje skolinosi ir „Žalvaris“, nukreipdamas dalį emisijos į skolos išmokėjimą akcininkui, kuri susidarė privataus kapitalo (PK) fondui „Abris“ įsigijus „Žalvarį“. Manome, kad skolos vertybinių popierių priemonės M&A sandorių finansavimui bus pasitelkiamos vis dažniau, kas iki šiol buvo naudojama ganėtinai konservatyviai“, – teigia „PwC“ Lietuvoje sandorių paslaugų vadovas.

Tuo pačiu „PwC“ Lietuvoje ekspertai atkreipia dėmesį, kad Baltijos šalyse, augant obligacijų ir privačios skolos rinkoms, daugėja ir nesėkmingų finansavimo bei restruktūrizavimo pavyzdžių, kurių anksčiau, kai rinkoje dominavo bankinis finansavimas, taip dažnai nepasitaikydavo. Tarp tokių pavyzdžių jie mini žemės ūkio technologijų AB „AUGA group“, elektrinių autobusų „Dancer“ gamintoją UAB „Vėjo projektai“.

„Iš dalies dėl konservatyvumo, bet ir įgytos patirties per 2009 m. krizę, bankai su blogomis paskolomis tvarkėsi gan efektyviai. Ne bankinio finansavimo atveju dabar įmonėms reikia dažnai refinansuoti dideles emisijų sumas ir rasti bendru sutarimu pagrįstus sprendimus su investuotojais ar jų grupėmis, kurios nebūtinai pasižymi kantrumu ir yra linkusios iš naujo patikėti įmonių verslo planais pasikeitus finansinei situacijai“, – aiškina R. Žemaitis.

Stiprėja būtinybė sudaryti sandorius

„Šiandieninėje rinkoje stiprėja trys pagrindinės tendencijos, kurios, mūsų nuomone, padidins būtinybę sudaryti sandorius ir 2025 m. paskatins aktyvesnę įmonių M&A sandorių veiklą. Pirma, įmonės orientuojasi į augimą ir transformaciją; antra, Dl veikia kaip pokyčių ir pertvarkymo katalizatorius; trečia, PK fondai patiria vis didesnį investuotojų spaudimą realizuoti brandžias portfelio įmonių investicijas“, – teigia Brian Levy, „PwC“ JAV partneris, pasaulinės sandorių grupės vadovas.

Remiantis š. m. sausį paskelbtais „PwC“ 28-osios metinės pasaulinės vadovų apklausos duomenimis, tik 38% vadovų buvo „visiškai“ arba „labai“ įsitikinę savo įmonės pajamų augimo perspektyvomis per ateinančius 12 mėnesių. Šis skaičius išaugo iki 53%, kai respondentų buvo paklausta apie jų įmonės perspektyvas trejų metų laikotarpiu. Tai rodo, kad vadovai tiki, jog dabartiniai ar ateityje planuojami veiksmai lems jų įmonės pagrindinių rezultatų augimą. Tai ypač svarbu lėtėjant ekonomikos augimui, kai daugeliui įmonių sunkiau pasiekti natūralų pajamų augimą.

Kitas veiksnys, galintis turėti didelės įtakos susijungimams ir įsigijimams, – kaip DI pasireikš įmonių ir rinkos lygmeniu, ar taps pokyčių ir naujų idėjų katalizatoriumi. Kol kas rinkos lūkesčiai, susiję su DI ir jo potencialiai transformuojančiomis galimybėmis, yra labai dideli – maždaug pusė naujausioje apklausoje dalyvavusių įmonių vadovų tikisi, kad ateinančiais metais generatyvinis DI padidins jų įmonės pelningumą. Tačiau verta pažymėti, kad faktinis veiklos efektyvumas yra kiek mažesnis už vadovų lūkesčius, nurodytus praeitų metų apklausoje. 2024 m. geresnio pelningumo tikėjosi 46% apklaustųjų, o po metų tik 34% atsakė, kad jo sulaukė. Tačiau akivaizdu, kad sugalvojusieji, kaip geriau išnaudoti DI potencialą, turės pranašumą sudarydami sandorius.

Didėja spaudimas realizuoti ir privataus kapitalo investicijas. Per pastaruosius trejus metus dėl mažesnio nei įprastai PK fondų realizuotų investicijų pailgėjo vidutinis PK fondų investicijų išlaikymo terminas. „PwC“ ekspertai tikisi, kad 2025 m. pasaulinėje rinkoje daugės PK remiamų įmonių pardavimų, nes didės investuotojų spaudimas fondams realizuoti grąžą. Remiantis „PitchBook“ duomenimis, beveik pusė iš 29.400 PK fondų portfelio įmonių pasaulyje buvo valdomos nuo 2020 m.

Sandorių sudarytojai turi rasti atsakymus

„PwC“ ekspertai konstatuoja, kad norėdami sėkmingai sudaryti sandorį, jo dalyviai turės būti pasirengę atsakyti į keletą sudėtingų klausimų, įskaitant šiuos:

• Kaip DI gali paveikti įmonės, kurią planuojate įsigyti, verslo modelį? Tam reikės atlikti kritinę analizę ir suplanuoti scenarijus, įskaitant išlaidas, susijusias su DI įgalinimu įsigyjamoje arba įsigyjančioje bendrovėje.
• Kaip rinkoje, kurioje vertinami dideli sandoriai, pelningumas gali atitikti lūkesčius? Tam reikės, kad vertės kūrimas taptų prioritetu ir būtų sukurtos atskaitomybės sistemos.
• Kokios galimos alternatyvios galimybės, jei refinansavimas nepavyktų, susijungimo ir įsigijimo procesas būtų sudėtingas, atidėtas ar sustabdytas dėl to, kad įmonės skola viršija jos vertę? Tokiais atvejais sandorių sudarytojams reikės parengti planą B ar net C.
• Kur pasaulyje vis dar yra galimybių investuotojams? Tarpvalstybinės galimybės gali tapti sudėtingesnės, tačiau rizika gali būti verta atlygio, jei bus apgalvotai susieta įmonės strategija, sandorių nuostatos ir šalies geopolitinės rizikos vertinimas.
• Kokios yra geopolitinės svarstomo sandorio pasekmės, įskaitant pasekmes nacionaliniam saugumui? Kruopštus scenarijų planavimas, įskaitant įmonės lankstumo sistemos sukūrimą ir stiprių nenumatytų atvejų planų parengimą, duos naudos.