Infografika: JAV pasitraukimo reikšmė Pasaulio sveikatos organizacijai

Andre M. Chang („Zuma Press Wire“) nuotr.

Naujasis JAV prezidentas Donaldas Trumpas vos pradėjęs darbą pasirašė įsaką, kuriuo pradedama šalies pasitraukimo iš Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) procedūra. Šis procesas gali trukti metus. Vien dėl to, kad Amerika yra didžiausia šios organizacijos donorė, neabejotinai jos pasitraukimas turės rimtų pasekmių.

JAV prezidento administracija kaltina organizaciją netinkamai naudojant lėšas, prastai valdžius koronaviruso plitimą, nesugebant priimti skubiai reikalingų reformų, taip pat skeptiškai vertina PSO derybas dėl susitarimo po COVID-19 pandemijos. dešimtmečius Amerika turėjo didelę galią nustatant pasaulinės sveikatos politikos ir programų kryptis.

PSO pajamas sudaro šalių narių mokami mokesčiai, kurie yra skaičiuojami proporcingai nuo šalies BVP ir yra perskaičiuojami kas 2 metus, bei savanoriški partnerių įnašai.

JAV finansinis indėlis yra didžiausias ir sudaro apie 18% organizacijos gaunamų pajamų, remiantis „Reuters“ pateikiamais duomenimis. Didžiausią įnašą Europoje įneša Vokietija.

Organizacija įkurta 1948 m. Pagrindinė būstinė Ženevoje. JAV buvo viena šios organizacijos steigėjų. 2024–2025 m. PSO biudžetas sudarys 6,8 mlrd. USD.

Kritikai teigia, kad nutraukus JAV dotacijas, galios centras organizacijoje pasvirs į Kinijos pusę. Sveikatos politikos ekspertai teigia, kad Amerikos pasitraukimas gali būti įvardijamas kaip eros pabaiga.

„Pasitraukimas iš PSO palieka pasaulinės sveikatos lyderystės spragą, kurią užpildys Kinija. Tai visiškai neatitinka Amerikos interesų“, – įsitikinęs Stanfordo universiteto Huverio instituto ekspertas Kennethas Bernardas. Jis George‘o W. Busho administracijos laikais dirbo vyriausiuoju pareigūnu biologinės saugos srityje.

Paklaustas apie D. Trumpo sprendimus, Pekinas iškart pareiškė, kad yra „susirūpinęs“ dėl Amerikos žingsnio.

„Kinija, kaip visada, rems PSO, kad ji vykdytų savo pareigas ir sieks sukurti bendrą žmonijos sveikatos bendruomenę“, – teigė Guo Jiakun, Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovas.

2022-2023 m. Kinijos savanoriški įnašai į organizaciją sudarė 41 mln. USD, t. y. 0,6% viso savanoriškai sunešamo įnašo. Pažymėtina, kad savanoriški įnašai dažnai skiriami konkretiems tikslams, o tai riboja PSO lankstumą juos panaudoti.

Minėtu laikotarpiu privalomai Kinija turėjo sumokėti 115 mln. USD, o JAV – 219 mln. USD. D. Trumpo savo pasitraukimą taip pat argumentavo tuo, kad Kinijos gyventojų skaičius yra kelis kartus didesnis negu Amerikos, tačiau kinai moka mažiau.

JAV sprendimas neabejotinai palies ne tik amerikiečius.

„Dėl JAV pasitraukimo ne tik amerikiečiai tampa mažiau saugūs, bet ir kitų šalių piliečiai“, – pastebėjo Thomas J. Bollyky, idėjų kalvės „Council on Foreig Relations“ pasaulinės sveikatos direktorius.

PSO yra Jungtinių Tautų Organizacijos padalinys, tarptautiniu mastu koordinuojantis visuomenės sveikatą, kovojantis su užkrečiamomis ligomis, organizuojantis pagalbos tiekimą ugdant nacionalines sveikatos apsaugos tarnybas. Šiuo metu PSO priklauso 194 šalys narės. Lietuva PSO nare tapo 1991 m.