Prezidentas tikisi, jog NATO veiksmai Baltijos jūroje sukurs „reikalingą atgrasymą“
„Tiek patruliavimas, tiek tie ryžtingi veiksmai, kurių ėmėsi kolegos tiek Suomijoje, tiek Švedijoje, kuomet buvo sulaikyti laivai, pradėtas tyrimas, numatyta baudžiamoji atsakomybė, teikia vilčių, kad mes suskursime tą reikalingą atgrasymą, ir noras kartoti tokias operacijas, jis atitinkamai mažės“, – Rukloje antradienį žurnalistams kalbėjo šalies vadovas.
Pastaraisiais mėnesiais Baltijos jūroje buvo nutraukti keli povandeniniai telekomunikacijų ir elektros kabeliai.
Lapkričio 17-ąją buvo pažeistas vienas iš trijų Baltijos jūra nutiestų ryšio kabelių iš Švedijos Gotlando salos į Lietuvą. Jis buvo sutvarkytas ir dabar veikia tinkamai.
Švedijos žiniasklaida anksčiau šį mėnesį pranešė ir apie bandymus pažeisti Lietuvą ir Švediją jungiantį povandeninį elektros kabelį „NordBalt“.
Vienas naujausių incidentų fiksuotas sekmadienį ryte, kai buvo pažeistas Latvijos valstybinio radijo ir televizijos centro duomenų perdavimo kabelis tarp Švedijos ir Latvijos. Tam nesutrukdė ir jūroje sausį prasidėjusi NATO stebėjimo misija, kuria siekiama užkirsti kelią bandymams atakuoti povandeninę infrastruktūrą regione.
Anot ekspertų ir politikų, tai gali būti Rusijos organizuotų hibridinio karo veiksmų dalis.
Lietuvos vadovas sako, kad nors šiuo metu nėra duomenų, leidžiančių minėtus incidentus vienareikšmiškai priskirti Rusijai, pagrįstų abejonių kelia „pats sutapimas laiko požiūriu, kad per vienerius pastaruosius metus mes turime tiek daug incidentų ir jų daugėja“.
G. Nausėda pažymėjo, jog bet kokiu atveju patirti nuostoliai turėtų būti atlyginti tų, kurie juos sukėlė.
„Šie nuostoliai turi būti kompensuoti ir pasekmės priimtos tų, kurie gadina. Čia – jau nebe kritinės svarbos klausimas, ar gadina sąmoningai, ar nesąmoningai, nuostoliai bet kuriuo atveju yra milžiniški“, – teigė G. Nausėda.
Pasak šalies prezidento, hibridiniai veiksmai yra svarbi Rusijos agresijos dalis ten, kur ši valstybės nėra pasirengusi atviram kariniam konfliktui su NATO.
