NATO po įtariamo povandeninių kabelių sabotažo pradeda patruliavimą Baltijos jūroje
Lietuva skirs laivų ir sraigtasparnių
Papildyta naujomis M. Rutte citatomis
M. Rutte NATO priklausančių Baltijos regiono šalių vadovų susitikime sakė, kad misijoje „Baltic Sentry“ dalyvaus „įvairios priemonės, įskaitant fregatas ir jūrų patruliavimo lėktuvus, ir tai sustiprins mūsų budrumą Baltijos jūroje“.
Helsinkyje antradienį susitikę NATO Baltijos regiono šalių vadovai siekia sustiprinti saugumą po įtariamo povandeninių kabelių Baltijos jūroje sabotažo.
Pastaraisiais mėnesiais Baltijos jūroje buvo nutraukti keli povandeniniai telekomunikacijų ir elektros kabeliai. Tai, ekspertų ir politikų teigimu, yra Rusijos organizuotų hibridinio karo veiksmų dalis.
Dėl sabotažų kaltinamas Rusijos „šešėlinis laivynas“ – laivai, gabenantys naftą ir naftos produktus, kuriems dėl Maskvos invazijos į Ukrainą buvo paskelbtas embargas.
M. Rutte taip pat sakė, kad bus dislokuota nedidelė jūrinių dronų flotilė, „užtikrinsianti geresnį stebėjimą ir atgrasymą“.
NATO vadovas pridūrė, jog nesidalys informacija apie tikslų laivų skaičių, nes jis gali kisti priklausomai nuo savaitės, be to, jis nenorįs, jog „priešas taptų išmintingesnis nei yra“.
Pranešdamas apie naująją operaciją M. Rutte pažymėjo, kad povandeniniais kabeliais užtikrinama daugiau kaip 95% interneto duomenų srauto, o 1,3 mln. km kabelių užtikrina maždaug 10 trln. USD (9,75 trln. Eur) vertės finansinių sandorių per dieną.
„Visame Aljanse pastebėjome kampanijos, kuria siekiama destabilizuoti mūsų visuomenę per kibernetines atakas, pasikėsinimus nužudyti ir sabotažą, įskaitant galimą povandeninių kabelių Baltijos jūroje sabotažą, elementų“, – tvirtino jis.
M. Rutte sakė, kad NATO priešininkai turi žinoti, jog Aljansas nesitaikstys su išpuoliais prieš jo ypatingos svarbos infrastruktūrą.
Jis pabrėžė, kad „darysime viską, kas mūsų galioje, kad būtume pasiruošę duoti atkirtį (ir) kad galėtume matyti, kas vyksta, bei imtis tolesnių veiksmų, kad tai nepasikartotų“.
Lietuva skiria laivų ir sraigtasparnių
Lietuva prie misijos taip pat prisidės.
„Lietuva, kaip valstybė, yra pasiruošusi suteikti papildomus pajėgumų NATO pastangoms, mes tam skirsime savo laivus (...), sraigtasparnius, specialų bendradarbiavimo padalinį“, – sakė G. Nausėda.
G. Nausėda taip pat pabrėžė, kad sustiprintos pajėgos Baltijos jūroje reikalingos vasarį Lietuvai planuojant atsijungti nuo postsovietinio BRELL elektros tinklo ir sinchronizuotis su kontinentinės Europos tinklais.
„Papildomas budrumas ateinančius šešis–devynis mėnesius yra reikalingas, kadangi išlieka aukšta tam tikrų nedraugiškų šalių motyvacija destabilizuoti elektros tiekimą nukertant, sugadinant povandeninius kabelius Baltijos jūroje“, – teigė šalies vadovas.
Jis ragino tęsti sankcijų politiką vadinamajam šešėliniam Rusijos laivynui, kurio tik maža dalis šiuo metu sankcionuojama.
„Į sankcijas esame įtraukę 79 laivus, tačiau tai yra tik 79 iš 600. Remiantis kai kuriais skaičiavimas, eksploatuojama tūkstantis „šešėlinių“ laivų. Tai rodo, kad mūsų sankcijos nėra pakankamai efektyvios ir turime stiprinti pastangas atsispirti spaudimui iš Rusijos“, – kalbėjo G. Nausėda.
Jo teigimu, trys povandeninės infrastruktūros pažeidimai per pastaruosius kelis mėnesius rodo, kad tai buvo ne nelaimingi atsitikimai, o „priešiškų šalių tyčiniai veiksmai“.
Suomijos prezidentas Alexander'o Stubbo praėjusią savaitę sakė, kad daugiausia dėmesio viršūnių susitikimo Helsinkyje metu bus skiriama NATO buvimo Baltijos jūroje stiprinimui ir atsakui į Rusijos „šešėlinio laivyno“ keliamą grėsmę.
Vadinamąjį „šešėlinį laivyną“ sudaro laivai, gabenantys Rusijos naftą ir naftos produktus, kuriems dėl Maskvos invazijos į Ukrainą taikomas embargas. Dažnai šie seni laivai, kurių nuosavybė yra neaiški, eksploatuojami be tinkamo draudimo.
Gruodžio pabaigoje, įtariama, dėl sabotažo išėjo iš rikiuotės Suomiją ir Estiją jungiantis elektros kabelis „EstLink 2“ ir keturi telekomunikacijų kabeliai, nutiesti Baltijos jūros dugnu.
Gruodį NATO paskelbė, kad po povandeninių kabelių pažeidimų stiprins savo karinį buvimą Baltijos jūroje. Suomijos žiniasklaidos žiniomis, Aljansas dislokuos iki dešimties laivų ypatingos svarbos infrastruktūrai saugoti.
