D. Trumpas nori, kad NATO narės gynybai skirtų 5% BVP, neatmeta karinių veiksmų dėl Panamos kanalo, Grenlandijos
Papildyta skirsniu „Grasina prieš Kanadą panaudoti ekonominę jėgą“
„Jos visos gali sau tai leisti, bet jos turėtų skirti penkis, o ne du procentus“, – žurnalistams pareiškė jis.
D. Trumpas ne kartą yra sakęs, kad NATO narės, jo nuomone, per mažai moka už JAV apsaugą.
„Europa moka tik mažą dalį sumos, kokią mokame mums, – sakė D. Trumpas. – Tarp mūsų yra toks dalykas, vadinamas vandenynu, ar ne? Kodėl mums tenka mokėti milijardais ir milijardais dolerių daugiau nei Europai?“
D. Trumpas jau seniai skeptiškai vertina NATO – Europos saugumo pagrindą nuo Antrojo pasaulinio karo laikų – ir praėjusį mėnesį pakartojo gerai žinomą grasinimą pasitraukti iš aljanso, jei jo narės nepadidins išlaidų.
Pačių JAV išlaidos gynybai sudaro 3,38% BVP. Daugiausiai iš NATO narių gynybai skiria Lenkija – 4,12%.
D. Trumpas kalbėjo ir apie Ukrainą – jis teigė, kad JAV prezidentas Joe Bidenas nusprendė, jog Ukrainai turėtų būti leista įstoti į NATO, ir užsiminė, kad tai padėjo pakurstyti Rusijos invaziją 2022 metų vasarį.
„Kažkuriuo metu J. Bidenas pasakė, kad ne, jie turėtų turėti galimybę įstoti į NATO. Na, Rusija turi ką nors prie pat savo slenksčio ir aš galėčiau suprasti jų jausmą dėl to“, – sakė D. Trumpas.
NATO sąjungininkės Ukrainos narystei iš tikrųjų pritarė 2008 metais, kai prezidentu buvo respublikonas George'as W. Bushas.
Šis konfliktas „niekada neturėjo prasidėti“, antradienį pareiškė D. Trumpas ir pridūrė: „Garantuoju jums, jei aš būčiau prezidentas, (šis) karas niekada nebūtų įvykęs.“
Neatmeta karinių veiksmų dėl Panamos kanalo, Grenlandijos
D. Trumpas antradienį taip pat atsisakė atmesti karinio įsikišimo dėl Panamos kanalo ir Grenlandijos galimybę.
Jis yra sakęs, jog nori, kad Jungtinės Valstijos kontroliuotų ir kanalą, ir salą, autonomišką Danijos valdą.
„Galiu pasakyti štai ką, jie (Panamos kanalas ir Grenlandija) mums reikalingi dėl ekonominio saugumo“, – antradienį sakė būsimasis JAV prezidentas.
„Nesiruošiu įsipareigoti dėl to (nesiimti karinių veiksmų). Gali būti, kad teks ką nors daryti“, – pridūrė jis.
Gruodžio pabaigoje D. Trumpas pasmerkė, anot jo, nesąžiningus mokesčius Panamos kanalu plaukiojantiems JAV laivams ir pagrasino reikalauti, kad vandens kelio kontrolė būtų grąžinta Vašingtonui.
Jis aiškino, kad jei Panama negalės užtikrinti „saugaus, veiksmingo ir patikimo kanalo veikimo“, „tuomet reikalausime, kad Panamos kanalas būtų grąžintas mums, visiškai ir be jokių klausimų.“
Panamos kanalas, kurį Jungtinės Valstijos baigė statyti 1914 metais, buvo perduotas Centrinės Amerikos šaliai pagal 1977-aisiais demokratų prezidento Jimmy Carterio (Džimio Karterio) pasirašytą susitarimą. Panama 1999-aisiais visiškai perėmė jo kontrolę.
Prieš kelias savaites būsimasis JAV prezidentas taip pat sakė norįs, kad Grenlandija priklausytų JAV ir būtų kontroliuojama amerikiečių.
Apie tokį savo norą autonomiškos Danijos valdos atžvilgiu jis buvo užsiminęs ir per pirmąją kadenciją JAV prezidento poste.
Danijos ministrė pirmininkė Mette Frederiksen antradienį tvirtino, kad dėl Grenlandijos ateities turėtų spręsti patys šios salos gyventojai.
„Grenlandija priklauso grenlandams“, – transliuotojui „TV 2“ pareiškė M. Frederiksen. Ji pridūrė, kad ši Arkties teritorija neparduodama.
Į Grenlandiją privataus vizito antradienį kaip tik atskrido D. Trumpo sūnus Donaldas Trumpas jaunesnysis.
Grasina prieš Kanadą panaudoti ekonominę jėgą
D. Trumpas taip pat pažadėjo panaudoti ekonominę jėgą prieš Kanadą, kuri pagal jo mažai tikėtiną planą turėtų susijungti su Jungtinėmis Valstijomis.
Paklaustas, ar panaudos karinę jėgą, būsimasis JAV prezidentas atsakė: „Ne, ekonominę jėgą.“
„Kanada ir Jungtinės Valstijos, tai tikrai būtų kažkas tokio. Atsikratykite tos dirbtinai nubrėžtos linijos ir pažiūrėkite, kaip tai atrodo. Ir tai taip pat būtų daug geriau nacionaliniam saugumui“, – pareiškė jis.
Kanados ministrui pirmininkui Justinui Trudeau pirmadienį paskelbus apie atsistatydinimą, D. Trumpas vėl pakartojo savo idėją, kad šalis turėtų susijungti su Jungtinėmis Valstijomis.
„Jei Kanada susijungtų su JAV, nebūtų jokių muitų, gerokai sumažėtų mokesčiai ir jie būtų VISIŠKAI APSAUGOTI nuo juos nuolat supančių Rusijos ir Kinijos laivų grėsmės“, – socialiniuose tinkluose parašė būsimasis JAV prezidentas.
Anksčiau jis grasino įvesti 25% muitą Kanados prekėms.
Lapkritį J. Trudeau vyko į Floridą susitikti su D. Trumpu jo rezidencijoje „Mar-a-Lago“, siekdamas užkirsti kelią prekybos karui.
Tačiau nuo to laiko JAV išrinktasis prezidentas socialiniuose tinkluose žemindavo J. Trudeau, ne kartą pavadindamas jį Kanados gubernatoriumi ir pareikšdamas, kad JAV šiaurinės kaimynės tapimas 51-ąja JAV valstija yra „puiki idėja“.
Nori pervadinti Meksikos įlanką
Be to, D. Trumpas antradienį pareiškė norįs Meksikos įlanką pervadinti į Amerikos įlanką.
„Meksikos įlankos pavadinimą ketiname pakeisti į Amerikos įlanką, tai gražiai skamba“, – sakė jis žurnalistams.
„Tai tinkama. O Meksika turi liautis leidusi milijonams žmonių plūsti į mūsų šalį“, – pridūrė jis.
