Lietuviškų įvykių sąrašas: kuo įsimins šie metai?

Rinkėjai numynė takelius link balsadėžių

Šiemet Lietuvoje įvyko net treji rinkimai – prezidento gegužę, Europarlamento birželį ir Seimo spalį.

Valstybės vadovo rinkimus, kaip ir prognozuota, laimėjo antros kadencijos siekęs Gitanas Nausėda. Antrame ture pasikartojo 2019-ųjų istorija, kai jis kovojo su konservatorių iškelta Ingrida Šimonyte. Ir vėl dideliu skirtumu laimėjo G. Nausėda.

Europos Parlamento rinkimuose Lietuvoje dalyvavo labai nedaug rinkėjų – nesusirinko nė trečdalis. Daugiausiai mandatų gavo Tėvynės sąjunga.

Svarbiausiais laikomi Seimo rinkimai, kuriuose, kaip ir prognozuota, daugiausiai mandatų gavo iki tol opozicijoje buvę socialdemokratai – 52. Antroje vietoje liko konservatoriai su 28 vietomis parlamente.

Pastarųjų lyderis Gabrielius Landsbergis atsistatydino iš partijos pirmininkų, taip atverdamas kelią kitų metų vasarį išrinkti naują lyderį. Metų pabaigoje paaiškėjo, kad I. Šimonytė nesieks tapti Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų vadove. 

Sulipdyta koalicija, sudaryta Vyriausybė

Iškart po Seimo rinkimų prasidėjo centro kairės valdančiosios koalicijos formavimas. Nors ir prisižadėjusi, rinkimus laimėjusių socialdemokratų lyderė Vilija Blinkevičiūtė atsisakė pretenduoti į premjero poziciją ir pageidavo likti europarlamentare.

Koalicijos sudarymas ir Vyriausybės formavimas patikėtas jos pavaduotojui Gintautui Paluckui. Šis koalicijos partneriais pasirinko ekspremjero Sauliaus Skvernelio (kuris tapo naujuoju Seimo pirmininku) Demokratų sąjungą „Vardan Lietuvos“ ir prieštaringai vertinamo populisto Remigijaus Žemaitaičio vadovaujamą partiją „Nemuno aušra“.

Pastarosios pakvietimas į valdžią ne tik sukėlė protestus Lietuvoje, bet ir pasipiktinimą Vakaruose – jie pasmerkė antisemitiniais pasisakymais pagarsėjusį R. Žemaitaitį. Prezidentas irgi nebuvo sužavėtas jo patekimu į koaliciją, todėl pareiškė „Nemuno aušros“ narių netvirtinsiąs ministrais. Po tam tikrų nesklandumų, susijusių su Vyriausybės sudarymu, kabinetas vis dėlto buvo patvirtintas ir pradėjo darbą.

Galiausiai, pačioje metų pabaigoje, praėjus vos savaitei nuo Vyriausybės darbo pradžios, išryškėjo ir R. Žemaitaičio išprovokuotos diskusijos koalicijoje, ir nesutarimai jo paties vadovaujamoje partijoje.

Krito keturi ministrai

Kadenciją šiemet baigusi centro dešinės I. Šimonytės Vyriausybė susidūrė su nemenka ministrų kaita.

Dar pavasariop buvo atleistas daugiau kaip trejus metus dirbęs krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. Oficialiai pranešta, kad premjerė nusprendė suaktyvinti Krašto apsaugos ministerijos veiklą. Ministru paskirtas konservatorius Laurynas Kasčiūnas.

Balandį dėl nesėkmingai organizuotų tarpinių egzaminų iš posto pasitraukė nepilnus metus dirbęs švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas. Tik po poros mėnesių nauja švietimo ministre tapo Seimo narė, viena konservatorių lyderių Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė gegužę posto neteko dėl sąsajų su į skandalą patekusia bendrove „Foxpay“ ir dėl pasiskraidymo atostogauti į Dubajų privačiu lėktuvu. Nauju ministru paskirtas iki tol viceministro pareigas ėjęs Vytautas Šilinskas.

Po prezidento rinkimų performuojant įgaliojimus grąžinusią I. Šimonytės Vyriausybę, pakeistas sveikatos apsaugos ministras – vietoje bemaž ketverius metus dirbusio Arūno Dulkio paskirtas viceministras Aurimas Pečkauskas.

I. Šimonytė VŽ podkastui „Kontekstai“ paaiškino daugumą savo vadovaujamos Vyriausybės narių pasikeitimų. 

Sumaištis dėl „Teltonikos“ investicijų

Iškart po Seimo rinkimų nuskambėjęs aukštųjų technologijų grupės „Teltonika“ akcininko Arvydo Paukščio pareiškimas apie stabdomas Liepkalnyje plėtojamo „Teltonika High-Tech Hill“ parko statybas sukėlė sprogusios bombos efektą.

A. Paukštys pareiškė, kad yra priverstas stabdyti milijardines investicijas dėl, pasak jo, daromų biurokratinių kliūčių kai kuriose valdžios institucijose.

Iškart po šio pranešimo ir kadenciją baigianti Vyriausybė, ir naujai ateinanti valdžia pareiškė padarysią viską, kad „Teltonikos“ investicijos išliktų. Operatyviai buvo pradėtos šalinti biurokratinės kliūtys, tad megaprojektas grįžo ant bėgių.

Ekspertai pabrėžia, kad šis įvykis išprovokavo reikalingas diskusijas dėl tebeegzistuojančių biurokratinių kliūčių Lietuvoje ir nubrėžė būtinas kryptis naujai Vyriausybei. Jos vadovas G. Paluckas nuolat kartoja, kad debiurokratizavimas ir verslo sąlygų gerinimas taps vienu iš naujos valdančiosios daugumos veiklos prioritetų. Apie tai premjeras, be kita ko papasakojo, VŽ podkaste „Kontekstai“.

Be to, pažymima, kad „Teltonika High-Tech Hill“ gamyklų statybos svarbios ne tik ekonominiu, bet ir politiniu požiūriu, nes į jas nukreiptos ir Taivano investicijos.

Sutarta dėl vokiečių amunicijos gamybos

Su Vokietijos karinės pramonės milžine „Rheinmetall“ sutarta statyti artilerijos amunicijos gamyklą Lietuvoje, Baisogaloje.

Metų viduryje pasirašyta investicijų sutartis. Į gamyklą numatoma investuoti iki 300 mln. Eur, bus sukurta bent 150 naujų darbo vietų. Statybas planuojama baigti 2026 m. viduryje.

Metams baigiantis, Vyriausybė ir „Rheinmetall“ pasirašė žemės nuomos ir 155 mm šaudmenų pirkimo sutartis. Numatyta, kad Lietuvai priklausys 49% būsimos gamyklos akcijų, vokiečių koncernui – 51%. Sutartimi dėl šaudmenų pirkimo Lietuva įsipareigoja 10 metų pirkti gamykloje pagamintus sviedinius.

Anot ekspertų, tai yra istoriškai svarbi investicija, nes ji stiprina ne tik šalies ekonomiką, bet ir saugumą.

Temidės darbai

Teisėsaugos akiratyje šiemet atsidūrė dvi stambios su investicijomis ir finansinėmis technologijomis susijusios bendrovės – tai „BaltCap“ ir „Foxpay“.

Nacionalinio stadiono Vilniuje statybose dalyvavusios bendrovės „BaltCap“ vienas akcininkų Šarūnas Stepukonis įtariamas per kelerius metus pralošęs apie 40 mln. Eur iš įmonei priklausančių lėšų. Š. Stepukoniui paskirta kardomoji priemonė, vyksta net keli klampūs teismo procesai dėl iššvaistytų milijonų.

Kilus šiam skandalui, „BaltCap“ pasitraukė iš Nacionalinio stadiono statybų koncesijos, o Vilniaus savivaldybė buvo priversta skubiai ieškoti kito koncesininko. Juo tapo bendrovė „Hanner“. Deja, stadiono statybos iki metų pabaigos taip ir nepajudėjo, nes tebevyksta projekto finansavimo schemų derinimas.

„Foxpay“ istorija, prasidėjusi nuo VŽ tyrimo apie nelegalių e. kazino aptarnavimą, antroje metų pusėje virto į teisėsaugos įtarimus išplovus bent 17 mln. Eur ir išdalijus apie 100.000 Eur kyšių. Pavasarį Lietuvos bankas ėmėsi įmonės patikrinimo, vasarą jos veikla buvo apribota, o rudenį priimtas sprendimas panaikinti elektroninių pinigų įstaigos licenciją.

Teisėsauga sulaikė „Foxpay“ kontroliuojančios akcininkės Ievos Trinkūnaitės gyvenimo ir verslo partnerį Vilhelmą Germaną bei dar kelis asmenis. Tarp patekusių į teisėsaugos akiratį yra ir buvęs „Foxpay“ valdybos narys Mindaugas Navickas – birželį iš socialinės apsaugos ministrės pareigų atleistosios M. Navickienės vyras.

Dar vienas su politikais susijęs gėdingas teisinis įvykis – savivaldybių tarybų narių lėšų neteisėtas panaudojimas ir iššvaistymas, vadinamasis „čekiukų“ skandalas. 2024-aisiais įvyko keli teismo procesai. Bene didžiausią rezonansą sukėlė Apeliacinio teismo verdiktas Jonavos rajono mero Mindaugo Sinkevičiaus, kuris ilgą laiką vertintas kaip svarbiausias socialdemokratų kandidatas į būsimus premjerus, byloje. Politikui skirta ne tik piniginė bauda, jam trejus metus uždrausta užimti bet kokias renkamas pareigas. Tad M. Sinkevičius ne tik prarado pretendento į premjerus regalijas, bet ir privalėjo atsistatydinti iš Jonavos merų.

Galutiniu sprendimu „MG Baltic“ byloje Aukščiausiasis Teismas paliko apkaltinamuosius nuosprendžius buvusiam koncerno viceprezidentui Raimondui Kurlianskiui, buvusiam Liberalų sąjūdžio lyderiui Eligijui Masiuliui ir kitiems nuteistiesiems.

Kada pasaulis kalbėjo apie Lietuvą

Būta įvykių, atkreipusių pasaulio dėmesį į Lietuvą.

Balandį Vilniuje vyko Trijų jūrų (Baltijos, Juodosios ir Adrijos) viršūnių susitikimas, kuriame dalyvavo Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Šiame susitikime ypač daug dėmesio skirta planams atstatyti Ukrainą po karo.

Beje, V. Zelenskis Vilniuje šiemet lankėsi dukart – jis buvo atvykęs ir sausio pradžioje, kreipėsi į visuomenę S. Daukanto aikštėje, ragindamas Vakarus nenustoti remti Ukrainos.

Kovą Lietuvos sostinėje įvykdytas išpuolis prieš Rusijos kalėjime nužudyto šios šalies opozicijos lyderio Aleksejaus Navalno artimą bendražygį Leonidą Volkovą – jis buvo stipriai sumuštas. Vėliau buvo pranešta, kad Lenkijoje sulaikyti du įtariamieji, padarę šį nusikaltimą. Be to, ėmė aiškėti, kad L. Volkovo užpuolimą galėjo užsakyti kitam rusų opozicijos sparnui priklausantis, dabar Izraelyje gyvenantis milijonierius Leonidas Nevzlinas.

Lietuvos vardas užsienio žiniasklaidoje šmėsčiojo ir vidurvasarį, kai po Europos Parlamento rinkimų buvo formuojama naujos sudėties Europos Komisija. Lietuvoje ilgą laiką vyko gana arši diskusija tarp institucijų, kas turėtų būti deleguotas į šias pareigas vietoje kadenciją baigiančio Virginijaus Sinkevičiaus. Prezidentas faktiškai vetavo konservatorių lyderio, užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio intencijas tapti eurokomisaru. Galų gale rudeniop sutarta dėl ekspremjero Andriaus Kubiliaus skyrimo. Jam atiteko pirmą kartą sukurtas eurokomisaro, atsakingo už gynybą ir kosmosą, portfelis. 

Lėktuvas nukrito Liepkalnyje

Lietuva pasaulio žiniasklaidos dėmesio centre buvo atsidūrusi ir lapkričio pabaigoje, kai Vilniuje nukrito iš Vokietijos skrendantis siuntų kompanijos DHL krovininis lėktuvas „Boeing 737“.

Orlaivis avariją patyrė leisdamasis oro uoste, nukrito Liepkalnyje, likus vos porai kilometrų iki Vilniaus tarptautinio oro uosto nusileidimo tako.

Laimei, lėktuvas nukrito retai apgyvendintoje vietovėje. Nuolaužos kliudė tik vieną nedidelį gyvenamąjį pastatą, ant žemės niekas nenukentėjo.

Katastrofos metu žuvo vienas iš keturių ekipažo narių – Ispanijos pilietis.

Tai tapo didžiausia aviakatastrofa nepriklausomos Lietuvos istorijoje.

Būta svarstymų, kad avarija galėjo būti teroristinis aktas, nes išvakarėse pasirodė žinių esą rusų specialiosios tarnybos gali bandyti DHL krovininiais lėktuvais siųsti savaime užsidegančias siuntas. Bet preliminarūs tyrimo rezultatai parodė, kad „teroro versijai įrodymų nėra“ ir avarija greičiausiai įvyko dėl „žmogiškojo faktoriaus“ bei galbūt techninių nesklandumų. Tyrimas tęsiamas.

Energetikos ir transporto reikalai

Dar metų pradžioje trys Baltijos valstybės pasiekė sutarimą, kad nuo 2025-ųjų vasario jos pasitrauks iš Rusijos faktiškai administruojamo elektros energijos žiedo BRELL ir sinchronizuosis su Vakarų elektros sistema. Rugpjūtį apie tai oficialiai pranešta Rusijai ir Baltarusijai.

Suskystintų gamtinių dujų terminalo laivas-saugykla „Independence“, po dešimties metų darbo Klaipėdos uoste, šį gruodį tapo Lietuvos nuosavybe. Už beveik 140 mln. Eur jis buvo išpirktas iš Norvegijos įmonės „Hoegh LNG“.

Lapkritį paskelbtas antrasis aukcionas strateginio objekto Baltijos jūroje – vėjo jėgainių parko – rangovui atrinkti. Tačiau naujos valdžios atstovai iš „Nemuno aušros“ kritikuoja šį projektą ir grasina jį nutraukti.  

Vasaros pradžioje paskelbta bendra Baltijos valstybių aukščiausiųjų audito institucijų išvada, kad prognozuojamas europinės geležinkelio vėžės „Rail Baltica“ projekto  10–19 mlrd. Eur biudžeto deficitas. Tai sukėlė pagrįstų abejonių, ar megaprojektas galėtų būti baigtas iki 2030-ųjų. Lietuva kartu su Latvija ir Estija ėmėsi ieškoti papildomų „Rail Balticos“ finansavimo šaltinių, ypač po 2028-ųjų, kai baigsis dabartinis daugiametis ES biudžetas, iš kurio finansuojama liūto dalis šio projekto.

Pensijų kaupimas ir bankų reikalai

Konstitucinis Teismas pavasarį priėmė svarbų ir nemenką rezonansą sukėlusį sprendimą dėl II pakopos pensijų kaupimo.

Nustatyta, kad turi būti leidžiama asmenims pasitraukti iš pensijų kaupimo, esant tam tikroms aplinkybėms, pvz., sunkios ligos atveju ar pan.

Buvusi Vyriausybė ėmėsi formuluoti įstatymines pasitraukimo iš II pensijų pakopos sąlygas, tačiau iki kadencijos pabaigos taip ir nesuderino jų.

Tuo metu G. Palucko Vyriausybė į savo programą įtraukė nuostatą, kad kiekvienam bus sudaryta galimybė neribotam laikui sustabdyti pensijų kaupimo įmokas. Kartu prabilta ir apie tai, kad valdantieji gali apskritai leisti visiems pasitraukti iš II pakopos. Tokie planai sukėlė privačių pensijų fondų nerimą, kad ši sistema bus sugriauta.

Gruodį savo atstovybę Lietuvoje atvėrė vienas didžiausių Vokietijos bankų „Commerzbank“. Šis bankas neteiks tiesioginių paslaugų gyventojams ir pirmiausia dirbs su verslo klientais.

Metų pabaigoje taip pat paskelbta, kad vienas didžiausių ir ilgiausiai Lietuvoje veikiančių bankų SEB nuo 2027-ųjų turės vieną centrą visoms trims Baltijos šalims ir jis įsikurs Taline. Lietuvoje tuo metu liks tik filialas. Prezidentas šio pokyčio pernelyg nesureikšmino, premjeras pareiškė tikįs, kad galbūt pavyks įtikinti SEB pakeisti savo sprendimą.

„Michelin“ ir dar kai kas

Birželį paskelbta, kad į garsiausią pasaulyje „Michelin“ restoranų gidą inspektoriai įtraukė 34 Lietuvos restoranus. Tarp jų yra net 4 „Michelin“ žvaigždes pelnę restoranai, pelnyti 4 „Michelin Bib Gourmand“ apdovanojimai, 1 žalioji žvaigždutė už tvarias praktikas ir dar 25 aplankyti rekomenduojamos vietos.

Šie metai geromis naujienomis buvo dosnūs Lietuvos mokslo pasauliui. Spalį sostinėje, Santaros slėnyje, atidarytas Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Medicinos mokslo centras, o gruodžio viduryje Kaune, Nemuno saloje, buvo atidarytas mokslo ir inovacijų sklaidos centras „Mokslo sala“. Jame – beveik 150 interaktyvių eksponatų ir moderniausias planetariumas Baltijos šalyse.

Sausį Kaune, „Žalgirio“ arenoje surengtas Europos dailiojo čiuožimo čempionatas. Lietuvai atstovaujanti šokėjų ant ledo pora Allison Reed ir Saulius Ambrulevičius pelnė bronzos medalius. Šis pasiekimas leido prezidentui priimti sprendimą A. Reed suteikti Lietuvos pilietybę.

Liepą ir rugpjūtį Paryžiuje vykusiose olimpinėse žaidynėse lietuvių sportininkai su 4 medaliais bendroje įskaitoje užėmė 70 vietą: sidabro medalius iškovojo breiko šokėja Dominika Banevič ir lengvaatletis Mykolas Alekna, o bronzos medaliais pasipuošė irkluotoja Viktorija Senkutė ir vyrų 3x3 krepšinio rinktinė.

Taip pat pateikiame naujausias Finansų ministerijos prognozes, kokie galėtų būti pagrindiniai 2024 m. makroekonominiai rodikliai ir jų palyginimą su 2023-ųjų faktiniais duomenimis.