Naujas Laivės partijos pirmininkas T. V. Raskevičius: prisiimame politinę realybę

„Jaučiu didelę atsakomybę, todėl, kad Laisvės partija anksti politinės partijos veikloje patyrė išbandymą valdžia, politikoje veikdami veikiame pagal taisykles, prisiėmėme politinę atsakomybę, dabar prisiimame politinę realybę“, – žurnalistams Laisvės partijos suvažiavimo metu kalbėjo T. V. Raskevičius.

„Dabar neįveikus 5% barjero Seimo rinkimuose, mano pagrindinė užduotis bus išlaikyti Laisvės partijos matomumą ir aktualumą, ne tik nacionalinėje, bet ir europinėje, savivaldos lygio politikoje, stiprinti partiją, kad ji pasiruoštų 2027-2029 m. ciklui ir tam padaryti reikės įsivertinti pagrindines priežastis, kaip šiemet vyko rinkimai, kokie buvo pagrindiniai trūkumai, keistini dalykai“, – tvirtino jis ir pažymėjo, kad jo vadovauja partija kolektyviai mokosi iš klaidų, daro išvadas ir grįžta „su nauja jėga“.

Paklaustas, ar Laisvės partija nesvarstys susijungimo su kitomis partijomis, T. V. Raskevičius aiškino, kad jo vadovaujama politinė jėga yra geriausia platforma numatytų idėjų įgyvendinimui.

„Visų pirmiausia prioritetas Laisvės partijos idėjų įgyvendinimui. Šiandien vertinu Laisvės partiją platformą kaip tinkamiausią toms idėjoms Lietuvos politikoje įgyvendinti“, – sakė Laisvės partijos vadovas.

„Dabar mano prioritetas efektyviai veikti Laisvės partijos pirmininkui ir į šiuos klausimus atsakysime 2026 m.“ – paklaustas, kaip įsivaizduoja savo asmeninę politinę ateitį žvelgiant į 2027 m. savivaldos rinkimus, teigė jis.

Šeštadienį naujuoju Laisvės partijos pirmininku dvejų metų kadencijai išrinktas buvęs parlamentaras T. V. Raskevičius, rinkimuose surinkęs daugiau balsų už likusius du kandidatus. Jo pavaduotojais tapo Romualdas Bakutis, Daniel Ilkevič, Deimantė Kačinskienė, Vytautas Mitalas ir Iveta Paludnevičiūtė.

T. V. Raskevičiaus kandidatūrą palaikė 91 „laisvietis“, Gražvydos Petrikaitės – 15, Vasilijaus Savino – 11 partijos narių.

Šeštadienį vyko Laisvės partijos narių suvažiavimas, kuriame išrinktas politinės jėgos pirmininkas, taip bus renkami nauji Valdybos, Etikos ir skaidrumo bei Kontrolės komisijų nariai.

Iki suvažiavimo partijai laikinai vadovavo buvęs parlamentaras Vytautas Mitalas.

T. V. Raskevičius pareigose pakeitė po Seimo rinkimų atsistatydinusią Aušrinę Armonaitę. Pasak jo, sprendimą kandidatuoti į partijos vadovus paskatino augantis naujų politinės jėgos narių skaičius.

Kalbėdamas apie savo, kaip potencialaus pirmininko, siekius, buvęs parlamentaras akcentavo Laisvės partijos matomumo užtikrinimą europinėje, nacionalinėje bei savivaldos politikoje. Pasak jo, „laisviečiams“ būtina ir detali partijos nesėkmės 2024 m. vykusiuose rinkimuose analizė.

A. Armonaitė: Laisvės partija turi labai daug ką nuveikti viduje

Buvusi Laisvės partijos vadovė, laikinoji ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė tikina, kad ją neramina dabartinis šalies politinis laukas. Anot jos, net radikali dešinė Europoje atsiriboja nuo antisemitizmo, o dabar šis „fenomenas“ Lietuvoje – valdžios dalis ir tai nėra normalu.

„Baigėsi rinkimai, nenoriu labai daug politikuoti, nes Laisvės partija turi labai daug ką nuveikti viduje, bet vis dėlto taip, kaip dabar atrodo politinis laukas neramina. Net radikaliausios dešinės politinės jėgos Europoje nuo antisemitizmo atsiriboja. O čia – dabar šitas fenomenas valdžios dalis. Tai nėra normalu“, – Laisvės partijos suvažiavimo metu kalbėjo A. Armonaitė.

Ji taip pat negailėjo kritikos aukščiausiems valstybės vadovams dėl per vėlyvos reakcijos „Nemuno aušros“ buvimo valdančiojoje koalicijoje klausimu.

„Kas dar baisiausia, kad iš aukščiausių valstybės vadovų agresyvesnė kritika tokios valdžios formavimo adresu pasirodė tik tada, kai Vokietijoje ir JAV nuskambėjo, kad tai nėra normalu. Tai rodo, kad gal nėra iki galo mūsų imunitetas toks tvirtas, kaip šalies“, – tikino politikė.

Laisvės partija priėmė rezoliuciją dėl oponavimo antisemitizmui

Suvažiavimo metu Laisvės partija taip pat priėmė rezoliuciją, kuria kviečia prezidentą Gitaną Nausėdą ir visus išrinktus, demokratiškai mąstančius Seimo narius, ypač priklausančius valdančiajai daugumai, neišsižadėti savo vertybinių principų dėl postų Seime bei ministerijose ir principingai oponuoti antisemitizmą ar bet kokią neapykantą kurstantiems politikams. Raginama nebendradarbiauti su jais, nesuteikti jiems pozicijų parlamentinėje ir vykdomojoje valdžioje, užtikrinti teisinės, konstitucinės ir politinės atsakomybės taikymą šiems asmenims.

„Laisviečiai“ taip pat kviečia siekti realių pokyčių, kurie ne silpnintų, o stiprintų Lietuvos vakarietišką vertybinę ir geopolitinę orientaciją, įveiktų socialinės atskirties, diskriminacijos ir žmogaus teisių problemas, kurių ilgus dešimtmečius nepavyko išspręsti ankstesnėse Seimo kadencijose, numatant tam atitinkamas priemones Vyriausybės programoje bei teisėkūros iniciatyvose.

Laisvės partija rezoliucijoje ragina nepamiršti, kad absoliuti dauguma 2024 metų Seimo rinkimuose dalyvavusių rinkėjų nebalsavo (1 mln. 34 tūkst., t. y. 85 proc. balsavusiųjų) už antisemitizmu ir neapykantos kurstymu kaltinamo, Seimo nario priesaiką sulaužiusio Remigijaus Žemaitaičio politinę partiją „Nemuno Aušra“.

„Laisviečiai“ teigia palaikantys visuomenėje išsakomą kritiką ir reguliariai vykstančias taikias protesto akcijas, kuriose prašoma nutraukti valdančiosios koalicijos sutartį su politine partija „Nemuno Aušra“, darančią negrįžtamą žalą tarptautinei Lietuvos reputacijai ir kenkiančią nacionaliniam saugumui.

Nepaisant užsienio partnerių kritikos, valdančiąją daugumą formuojanti Lietuvos socialdemokratų partija pasirašė koalicinę sutartį su antisemitiniais pareiškimais Seimo nario priesaiką sulaužiusio R. Žemaitaičio vedama „Nemuno aušra“ ir Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“.

Tiesa, R. Žemaitaičio partijos dalyvavimas koalicijoje sulaukė tarptautinės kritikos iš Lenkijos, Vokietijos, JAV. Atsakydamas į užsienio atstovų neigiamus pasisakymus, R. Žemaitaitis viešai kreipėsi į NATO ir ES valstybių atstovus Lietuvoje, tikindamas, kad jo pasisakymai, laikyti antisemitiškais, buvo blogai interpretuojami. Be to, jis pridūrė, jog žydų bendruomenės už savo žodžius yra viešai atsiprašęs.

Dvi Europos Parlamento (EP) frakcijos, konservatorių atstovaujama Europos liaudies partija ir liberalioji „Atnaujinkime Europą“ ragina patraukti „Nemuno aušrą“ iš valdančiosios koalicijos, teigiama išplatintame pranešime, kurį pasirašė frakcijų lyderiai Manfedas Weberis ir Valerie Hayer.

Balandį Konstitucinis Teismas (KT) konstatavo, jog tuometis Seimo narys R. Žemaitaitis antisemitiniais pareiškimais sulaužė Seimo nario priesaiką ir šiurkščiai pažeidė Konstituciją. Po KT nutarimo R. Žemaitaitis pats atsisakė Seimo nario mandato, tačiau rudenį dalyvavo rinkimuose į Seimą ir vėl buvo išrinktas.