Generalinė prokurorė prašė panaikinti R. Žemaitaičio teisinę neliečiamybę, pats politikas prašė to paties
Šis kreipimasis parengtas vykdant Vilniaus apygardos teismo nutartį.
Generalinė prokurorė antrą kartą prašo parlamento panaikinti R. Žemaitaičio imunitetą toje pačioje baudžiamojoje byloje.
Praėjusios kadencijos Seimas jau buvo šioje byloje panaikinęs šio parlamentaro teisinę neliečiamybę, bet ją politikas įgijo iš naujo, kai praėjusią savaitę prisiekė Seime.
Panaikinti R. Žemaitaičio imunitetą siekiama, kad Vilniaus apygardos teismas galėtų toliau nagrinėti baudžiamąją bylą, kurioje politikas kaltinamas antisemitizmu.
Pagal Konstituciją, Seimo narys negali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ar kitaip suvaržyta jo laisvė be parlamento sutikimo.
R. Žemaitaitis yra sakęs, kad tikisi išteisinamojo sprendimo, todėl pats atsisakys neliečiamybės siekiant kuo greičiau baigti teisminį procesą.
„(...) prašau nesudaryti komisijos ir (...) išspręsti mano teisinės neliečiamybės panaikinimo klausimą“, – sakė R. Žemaitaitis.
Pagal neseniai priimtą Seimo statuto pataisą, jeigu Seimo narys, išklausęs generalinio prokuroro pranešimą dėl jo patraukimo baudžiamojon atsakomybėn, suėmimo ar kitokio jo laisvės suvaržymo, iš karto viešai Seimo posėdyje padaro pareiškimą sutinkąs, kad jo neliečiamybė būtų panaikinta, tyrimo komisija dėl to nesudaroma.
Tokiu atveju nutarimas traukti parlamentarą atsakomybėn priimamas iš karto, jeigu už jį balsuoja daugiau kaip pusė visų Seimo narių.
Įžvelgia dvigubus standartus
Pats parlamentaras ketvirtadienį kalbėdamas su žurnalistais nebuvo tikras, kuo baigsis balsavimas dėl jo neliečiamybės panaikinimo.
„Seimo nariai po savaitės, jeigu matys, kad šita byla yra gal politizuota, gal gavę daugiau papildomos informacijos, galės priimti ir kitą sprendimą. Arba toliau tęsime bylą apygardos teisme“, – sakė jis.
Pagal Seimo statutą, leidimą patraukti Seimo narį baudžiamojon atsakomybėn turi duoti ne mažiau kaip 71 iš 141 parlamentaro.
„Nemuno aušros“ lyderis tvirtino įžvelgęs dvigubus standartus vertinant galimą neapykantos kurstymą ir kaip pavyzdžius nurodė Algio Ramanausko bei Arūno Valinsko atvejus.
„Dvigubų standartų taikymas Lietuvoje yra akivaizdus. (...) Kažkodėl Algis Greitai gavo įspėjimą, o Žemaitaitis yra teisme, įdomūs procesai“, – sakė jis.
Pasak parlamentaro, Lietuvoje kuriama nuomonė, kad „R. Žemaitaitis yra kažkoks baubas ir kažkoks negeras Lietuvoje dėdė“, kad bandoma su juo susidoroti kaip su politiniu oponentu.
Menkino, tyčiojosi, užgauliojo
Generalinė prokurorė dėl R. Žemaitaičio teisinio imuniteto panaikinimo kreipėsi Vilniaus apygardos teismo prašymu, nes teismas nagrinėja baudžiamąją bylą, kurioje R. Žemaitaitis kaltinamas antisemitizmu.
N. Grunskienė su tokiu prašymu toje pačioje byloje į Seimą kreipėsi antrą kartą. Praėjusios kadencijos parlamentarai jau buvo leidę R. Žemaitaitį patraukti baudžiamojon atsakomybėn šioje byloje, bet ją politikas įgijo iš naujo, kai praėjusią savaitę prisiekė Seime.
Pagal Konstituciją, Seimo narys negali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ar kitaip suvaržyta jo laisvė be parlamento sutikimo.
Seimui nepanaikinus Seimo nario teisinės neliečiamybės, teismas nebegalėtų toliau nagrinėti bylos.
„Būdamas Seimo nariu R. Žemaitaitis 2023 metų gegužės ir birželio mėnesiais viešai tyčiojosi, niekino ir skatino neapykantą žmonių grupei ir jai priklausantiems asmenims dėl jų tautybės, šiurkščiai menkino nacistinės Vokietijos Lietuvos teritorijoje įvykdytą žydų genocidą (Holokaustą), tai padarydamas užgauliu ir įžeidžiančiu būdu“, – teigė generalinė prokurorė.
Jos teigimu, R. Žemaitaitis kaltinamas padaręs dvi tęstines nusikalstamas veikas. Jose yra aštuoni epizodai dėl neapykantos kurstymo ir trys epizodai dėl Holokausto neigimo.
Pasak generalinės prokurorės, Seimo nario įrašai „Facebook“ apie žydus ir apie tai kalbėjimas Seime vertintini kaip propaguojantys antisemitizmo normalizavimo idėja, viešas tyčiojimasis, niekinimas ir neapykantos žmonių grupei dėl jų tautybės skatinimas bei antisemitinių idėjų reiškimas.
Bylos duomenimis, R. Žemaitaitis taip pat skelbė tikrovės neatitinkančius duomenis apie žydų tautybės asmenis ir jų dalyvavimą tremiant Lietuvos gyventojus. Prokurorų vertinimu, tai nepagrįstai neigiamai apibūdina žydų tautybės žmones visuomenės akyse, sukelia priešiškumą ir nepakantumą šios tautybės žmonėms, skatina neapykantą.
„Pasirodo be Putino dar vieni gyvuliai atsirado Pasaulyje – IZRAELIS“; „Mes Lietuvių tauta niekada neturi(me) pamiršti žydų ir rusų, kurie labai aktyviai prisidėjo prie mūsų TAUTOS NAIKINIMO!“, „Gal kitą kartą Izraelis numes bombą ant Palestiniečių ligoninės su prierašu susprogdinome, nes bijojome, kad jie mus puls <...> AŠ JUMS NORIU SUTEIKTI ŠANSO MIELI IZRAELIO ŽYDAI ATSIPRAŠYTI PALESTINOS IR ES, UŽ JŪSŲ ŠLYKŠČIUS VEIKSMELIUS SVETIMOJE ŠALYJE Ir pasikartosiu „Po tokių įvykių, nelieka nuostabos, kodėl gimsta tokie pasakymai: Lipo žydas kopėčiom ir nukrito netyčiom. Imkit, vaikai, pagaliuką ir užmuškit tą žyduką“, – savo paskyroje „Facebook“ pernai skelbė politikas.
Kaltės nepripažįsta
Dėl šių įrašų šių metų balandį Konstitucinis Teismas pripažino R. Žemaitaitį sulaužius priesaiką ir šiurkščiai pažeidus Konstituciją.
Prieš jį pradėtas apkaltos procesas Seime nebuvo baigtas, nes politikas atsisakė parlamentaro mandato, kad galėtų dalyvauti prezidento ir Seimo rinkimuose. Spalį jis vėl išrinktas į parlamentą.
Politikas savo kaltės nepripažįsta, jis tvirtina kalbėjęs ne apie žydus kaip tautą, o kritikavęs Izraelio premjerą Benjaminą Netanyahu dėl šalies atsakomųjų karo veiksmų Gazos Ruože.
Skundžiasi ir I. Šimonytė
Lapkritį prokuratūra pradėjo dar vieną ikiteisminį tyrimą, susijusį R. Žemaitaičiu – dėl galimo neapykantos kurstymo, kviečiant žmones uždegti žvakutes prie konservatoriaus Vytauto Landsbergio namų ir dėl galimo premjerės Ingridos Šimonytės šmeižimo.
I. Šimonytė sako, kad dėl „Nemuno aušros“ lyderio Remigijaus Žemaitaičio pareiškimų į teisėsaugą kreipėsi, nes „kažkur turi būti ribos“.
„Mes per dažnai savo politinėje realybėje, aš taip laikiausi nuostatos, kad „duok durniui kelią“. Man atrodo, kad tos nuostatos laikymasis yra labai pavojingas, nes prieiname situaciją, kad nebejaučiame krantų, ką jie kalba“, – žurnalistams Seime ketvirtadienį sakė I. Šimonytė.
„Kažkur turi būti ribos, kadangi tai yra žmonės, kurie niekada neatsiprašys, niekada neapgailestaus, tai vienintelis būdas, mano supratimu, priversti šituos žmones atsikvošėti, yra tuos klausimus spręsti teisiniu būdu, tą ir padariau“, – dėstė ji.
Generalinė prokuratūra antradienį pranešė, kad ikiteisminio tyrimo metu aiškinsis, ar valdančiosios „Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis socialiniame tinkle neapšmeižė premjerės.
Minimą įrašą feisbuke R. Žemaitaitis paskelbė lapkričio 10 dieną, reaguodamas į organizuotą mitingą prieš „aušriečių“ įtraukimą į valdančiąją koaliciją.
Apkaltinęs konservatorius neramumų organizavimu, politikas pareiškė: „Ar esame saugūs, kad I. Šimonytė su savo leftistais neišprovokuos ir kokius nors išpuolius prieš žemaičius? Patirties jie turi!!!“.
Iš pradžių įraše R. Žemaitaitis vietoje žodžio „žemaičius“ buvo parašęs „žydus“, tačiau po to įrašą pakeitė, paaiškinęs, jog netyčia padarė klaidą.
Ikiteisminiam tyrimui vadovauja Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroras, tyrimą atlieka policija.
