D. Trumpo administracijos pasirinkimai – naujas galvosūkis Europai

Pirminė Europos reakcija į M. Rubio paskyrimą buvo atsargiai optimistiška: diplomatai, ekspertai ir pareigūnai Europoje, Jungtinėje Karalystėje ir Izraelyje pažymėjo, kad jis yra patyręs užsienio politikos specialistas, remiantis NATO, besilaikantis griežtos pozicijos Irano atžvilgiu ir norintis apginti Taivaną nuo bet kokios galimos Kinijos invazijos.

Iš visų D. Trumpo pasirinktų užsienio politikos ir saugumo pareigūnų M. Rubio yra bene geriausiai žinomas Vašingtono sąjungininkams, nes per pastaruosius penkerius metus du kartus lankėsi Europoje – 2017 m. Vokietijoje ir Prancūzijoje, o 2020 m. – Čekijoje, Lenkijoje, Turkijoje ir Jungtinėje Karalystėje.

Nacionalinio saugumo patarėju pasirinktas Mike'as Waltzas Europos taip pat neišgąsdino. Ulrichas Speckas, Amerikos–Vokietijos instituto užsienio politikos analitikas, teigė, kad po to, kai buvo paskelbtos šios dvi pavardės, jam palengvėjo.

Tačiau palengvėjimas truko neilgai, iki tol, kol D. Trumpas gynybos sekretoriumi pasirinko mažai žinomą „Fox News“ laidų vedėją Pete'ą Hegsethą, o nacionalinės žvalgybos direktore turėtų tapti itin kontroversiška asmenybė – Tulsi Gabbard. Būtent šie pasirinkimai sustiprino nuogąstavimus, kad Europa turi ruoštis blogiausiam scenarijui ir būti pasirengusi veikti sudėtingoje geopolitinėje aplinkoje be savo svarbiausių saugumo partnerių – JAV.

T. Gabbard, buvusi kongresmenė, garsėja sąmokslo teorijų skleidimu, keistais susitikimais su tokiais asmenimis kaip Sirijos diktatorius Basharas al Assadas. Ji niekada neslėpė savo prielankumo karo nusikaltimais kaltinamam Rusijos autoritariniam lyderiui Vladimirui Putinui. Jos paskyrimas sulaukė audringų reakcijų Europoje.

„Tai tikrai baisu“, – socialiniame tinkle „X“ parašė Nathalie Loiseau, buvusi Prancūzijos Europos reikalų ministrė.

„Europos santūrumo ir vilties, kad JAV mus apgins, laikas baigėsi“, – konstatavo Marie-Agnes Strack-Zimmermann, Europos Parlamento Saugumo ir gynybos pakomitečiui vadovaujanti politikė. 

Marekas Magierovskis, buvęs Lenkijos ambasadorius Vašingtone, prisiminė T. Gabbard ankstesnius prorusiškus pasisakymus.

2022 m. pradžioje ji kaltę dėl Rusijos invazijos į Ukrainą vertė ne Maskvai, bet dabartinio JAV prezidento Joe Bideno administracijai, kuri esą „nepripažino teisėtų Rusijos nuogąstavimų dėl saugumo, susijusių su Ukrainos tapimu NATO nare“.

„Šio karo ir kančių buvo galima lengvai išvengti, jei J. Bideno administracija ir NATO būtų paprasčiausiai pripažinusios teisėtą Rusijos susirūpinimą dėl Ukrainos tapimo NATO nare. Juk tokiu atveju JAV ir Aljanso pajėgos priartėtų prie pat Rusijos sienos“, – 2022 m. vasarį socialiniame tinkle „X“ savo mintimis dalijosi T. Gabbard.

Praėjus trims dienoms nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios, ji paragino Kyjivą pasiskelbti neutralia šalimi. 

„Kadangi ji tampa visos JAV žvalgybos bendruomenės vadove, tai tikrai yra nerimą keliantis signalas“, – Lenkijos televizijai kalbėjo M. Magierovskis.

Didžiausias klausimas – ką paskyrimai sako apie D. Trumpo požiūrį į valdžią ir ar kas nors galės daryti įtaką jo sprendimams.

„Aišku tai, kad naujoje administracijoje nebus jokios atsvaros D. Trumpui. Paskirti asmenys jam yra skolingi viską“, – „Politico“ teigė vienas ES diplomatas.

Privalės daryti daugiau 

ES pareigūnai ir diplomatai pažymėjo, kad D. Trumpas turi įprotį nustumti į šalį ministrų kabineto pareigūnus ir net JAV žvalgybos agentūras, siekdamas tiesioginių susitarimų su autokratais, tokiais kaip V. Putinas ar Kinijos Xi Jinpingas, ir buvo skeptiški, kad kas nors galėtų iš tiesų sutramdyti šiuos jo instinktus.

Pastaraisiais mėnesiais M. Rubio ir M. Waltzas kardinaliai pakeitė savo poziciją Ukrainos atžvilgiu ir reiškė D. Trumpo įsitikinimams artimesnį požiūrį, ragino siekti taikos susitarimo.

Kitas ES diplomatas ragino Europą prisiimti būtiną atsakomybę ir aktyviau remti Kyjivą.

Net jei šie du ponai (M. Rubio ir M. Waltzas – VŽ) laikytųsi nuosaikesnio požiūrio į Ukrainą, tai neatleidžia ES nuo pareigos daryti daugiau, – teigė vienas Bendrijos diplomatas.

Tačiau neabejojama, kad naujoji D. Trumpo administracija Kinijos atžvilgiu bus kur kas griežtesnė.

Pavelas Fischeris, Čekijos senatorius, asmeniškai pažįstantis M. Rubio ir kartu dirbęs Tarpparlamentiniame aljanse Kinijos klausimais (IPAC), teigė, kad M. Rubio yra „svarbus lyderis“, kuris sutelkė įstatymų leidėjus visame pasaulyje atkreipti dėmesį į Kiniją.

Pasak P. Fischerio, dėl savo „aršumo“ Kinijos atžvilgiu jis „puikiai tinka“ D. Trumpui, kuris pirmosios kadencijos metu spaudė Europos sąjungininkus imtis veiksmų prieš Kinijos technologijų įmones „Huawei“ ir ZTE. To galima tikėtis ir antrojoje kadencijoje.

Analitikai pritarė nuomonei, kad M. Rubio ir M. Waltzas spaus Europą didinti išlaidas gynybai, tačiau galiausiai JAV turėtų išlaikyti ankstesnius Vašingtono įsipareigojimus Ukrainai ir Taivanui.

M. Rubio stengėsi sumenkinti prieš NATO nukreiptus D. Trumpo komentarus. Anksčiau paklaustas apie D. Trumpo užuominą, kad jis „paskatintų“ Rusiją užpulti bet kurią NATO šalį narę, kuri nevykdo savo finansinių įsipareigojimų Aljansui, M. Rubio šiuos teiginius švelnino. 

„Jis taip nesakė, aš visiškai kitaip interpretuoju šį jo pareiškimą“, – CNN sakė būsimas JAV valstybės sekretorius.

Analitikas U. Speckas teigė, kad M. Rubio vargu ar palaikys susitarimą, kuris leistų V. Putinui paskelbti visišką pergalę prieš Kyjivą. 

„Kyjivo atveju, manau, yra vilties, kad JAV taip paprastai neatiduos Ukrainos, o įsitrauks į rimtą derybų procesą, kuris negarantuotų Rusijos pergalės“, – pridūrė U. Speckas.

Teigiamu ženklu buvo laikoma ir tai, kad po paskyrimo į postą M. Waltzas socialiniame tinkle „X“ pažadėjo, kad „Amerika išlaikys savo sąjungininkus arti savęs“ ir „nebijos konfrontuoti su mūsų priešininkais“.

Visgi ekspertas teigia, kad šįkart D. Trumpas renkasi sau lojalius asmenis, todėl „klausimas yra ne tiek, ar jie gali pažaboti D. Trumpą? O ar jie norės tai padaryti“.

Prieš D. Trumpo pergalę JAV prezidento rinkimuose M. Rubio CNN sakė, kad JAV įžengia į „pragmatiškos užsienio politikos erą“.

„Pasaulis sparčiai keičiasi. Žinote, priešininkai vienijasi – Šiaurės Korėjoje, Irane, Kinijoje, Rusijoje – ir vis labiau koordinuoja savo veiksmus. Turime būti labiau pragmatiški ir išmintingi dėl to, kiek investuojame ir įsitraukiame į problemas užsienyje“, – kalbėjo būsimasis JAV valstybės sekretorius.

M. Rubio tvirtino, kad jis „nėra Rusijos pusėje“, tačiau rugsėjo pabaigoje „NBC News“ sakė, jog, „deja, realybė tokia, kad karas Ukrainoje vis tiek baigsis derybomis“.

„Tikimės, kad kai ateis laikas, Ukraina turės daugiau svertų nei Rusija. Mano galva, to turėtume ir siekti. Ir manau, kad būtent tai bando pasakyti ir D. Trumpas“, – teigė M. Rubio.

Nepanikuoti ir nenuneigti grėsmių 

Markas Leonardas, Vokietijos idėjų kalvės „European Council on Foreign Relations“ analitikas, VŽ atsiųstame komentare teigė, kad Europos lyderiai, bendraudami su nauja JAV administracija, turėtų vengti dviejų dalykų: panikos ir neigimo.

„Priežasčių panikai tikrai apstu. D. Trumpas gali būti nenuspėjamas ir nepastovus, beveik neabejojama, kad jo politiniai instinktai ir deklaruojami planai sudrebins Europos saugumo, ekonominės ir politinės tvarkos ramsčius“, – nurodė M. Leonardas.

Kalbant apie saugumą, europiečiai turi pagrindo baimintis, kad D. Trumpo siūlomas „taikos planas“ Ukrainai pažeis šalies teritorinį vientisumą, paliks ją demilitarizuotą ir visam laikui atkirstą nuo NATO. O pats Aljansas gali tapti „neveiksnus“, Amerikai radikaliai sumažinus savo įsitraukimą ir perdavus europiečiams atsakomybę už Aljanso karinį vadovavimą bei išteklius.

„Grėsmės neigimas taip pat nėra geras pasirinkimas. Jei Europos lyderiai neigs D. Trumpo keliamos grėsmės mastą, jie nesiims būtinų veiksmų savo atsparumui stiprinti. Pastaruosius ketverius metus europiečiai žinojo, kad D. Trumpas gali sugrįžti, ir padarė tam tikrą pažangą spręsdami naujos geopolitinės realybės iššūkius, didindami išlaidas gynybai (bendrai europiečiai dabar gynybai skiria daugiau kaip 2% savo BVP) ir diversifikuodami savo priklausomybę nuo rusiškų dujų. Tačiau veikiama vis dar per lėtai“, – teigia M. Leonardas.

Kai kurie iš jų yra įkvėpti klaidingų prielaidų, sakydami sau, kad jei išgyveno vieną D. Trumpo kadenciją, gali išgyventi ir kitą.

„Tačiau 2017–2020 m. D. Trumpas buvo prašalaitis, kurį nustebino jo paties išrinkimas ir kuris troško elito pripažinimo. Šį kartą jis yra tvirtai pasiryžęs atkeršyti tam pačiam elitui, be to, jis turėjo daug daugiau laiko pasiruošti pareigoms“, – aiškina „European Council on Foreign Relations“ analitikas.

Be to, pirmosios kadencijos metu Europoje nebuvo karo. Geopolitinė situacija dabar kur kas labiau įtempta. Tiesa, kai kurie ekspertai įžvelgia galimybių Rytų Europai.

„Rytų Europos lyderiai geriau supranta D. Trumpo sandoriais paremtą vadovavimo stilių ir turi daugiau patirties su tuo dirbti. Tačiau naujoji jo kadencija bus visai kitokia, sprendžiant iš jo retorikos ir pastarųjų paskyrimų. Tam tikra prasme turėsime pradėti nuo nulio“, – sakė Iulianas Fota, buvęs Rumunijos prezidento patarėjas saugumo klausimais ir buvęs užsienio reikalų ministro pavaduotojas.

VŽ jau rašė, kad, Vokietijai, įklimpus į politinę sumaištį, iniciatyvos bendrauti su D. Trumpo būsima administracija jau ėmėsi lenkai. Ir tam negaili jokių politinių ginklų. Artimiausiu metu šalies premjero Donaldo Tusko iniciatyva turėtų įvykti ir artimiausių Lenkijos partnerių, remiančių Ukrainą, susitikimas. Jame neišvengiamai bus paliestas ir D. Trumpo klausimas, taip pat ieškoma būdų, kaip dirbi su nauja respublikono administracija.