Skaudžios Ispanijos potvynio pamokos: žmonės neturėtų žūti nuo prognozuojamų reiškinių
Savaitės pradžioje prasidėjusios liūtys sukėlė potvynius, per kuriuos žuvo mažiausiai 95 žmonės. Tai yra daugiausiai aukų nusinešusi tokia nelaimė šioje Vakarų Europos šalyje nuo 1973-iųjų.
Nacionalinė meteorologijos agentūra AEMET antradienio rytą paskelbė raudono (aukščiausio lygio) pavojų rytiniam Valensijos regionui, o sąlygos blogėjo visą dieną.
Tačiau tik ankstyvą vakarą buvo įsteigta regioninė įstaiga, atsakinga už pagalbos tarnybų koordinavimą.
Po 20 val. vietos (21 val. Lietuvos) laiku civilinės saugos tarnyba išsiuntė perspėjimą, raginantį Viduržemio jūros pakrantės Valensijos miesto gyventojus likti namuose.
Daugeliui jau buvo per vėlu. Vairuotojai, pradėję važiuoti iš regiono, liko įstrigę keliuose pačiame liūties epicentre.
„Jie paskelbė pavojaus signalą, kai vanduo jau buvo čia, nereikia man pranešti, kad potvynis artėja, – kalbėdamas su naujienų agentūra AFP piktinosi Julianas Ormeno, Valensijos Sedavio priemiestyje gyvenantis 66 metų pensininkas. – Niekas neprisiėmė atsakomybės.“
Gelbėtojams toliau ieškant išgyvenusiųjų po pražūtingų potvynių, Ispanijos karalius Felipe VI ketvirtadienį pareiškė, kad pavojus šalyje dar nesibaigė.
Per priėmimą Madride jis pareiškė užuojautą aukų šeimoms.
„Žmonės neturėtų žūti nuo prognozuojamų reiškinių“
Anot Redingo universiteto hidrologijos profesorės Hannah Cloke, orų prognozių rengėjai iš anksto perspėja, todėl tokių tragedijų „galima visiškai išvengti“, jei pavyks apsaugoti žmones nuo plūstančio potvynio vandens.
Ji teigė, kad pražūtinga baigtis rodo, jog Valensijos įspėjimo sistema nesuveikė.
„Žmonės tiesiog nežino, ką daryti susidūrus su potvyniu arba išgirdus perspėjimus“, – sakė ji.
„Žmonės neturėtų žūti nuo tokių prognozuojamų orų reiškinių tose šalyse, kurios turi pakankamai išteklių, kad galėtų veikti geriau, – pridūrė Redingo universiteto klimato rizikos ir atsparumo profesorė Liz Stephens. – Turime nueiti ilgą kelią, kad pasiruoštume tokiems ir dar blogesniems įvykiams ateityje.“
Ekspertai sako, kad audrą sukėlė šaltas oras, judantis virš šiltų Viduržemio jūros vandenų, dėl to susidarė debesys, atnešę intensyvų lietų. Tai įprasta šiam metų laikui.
Tačiau jie taip pat teigia, kad Viduržemio jūros atšilimas, dėl kurio didėja vandens garavimas, smarkiai prisideda prie liūčių intensyvėjimo.
Pasak Jungtinės Karalystės Niukaslo universiteto klimato kaitos poveikio profesorės Hayley Fowler, šie įvykiai yra „dar vienas įspėjamasis signalas, kad mūsų klimatas sparčiai keičiasi“.
„Mūsų infrastruktūra nėra pritaikyta tokiems potvyniams“, – pridūrė ji, sakydama, kad „rekordiškai karšta“ jūros temperatūra skatina audras, dėl kurių vienoje vietoje iškrinta itin daug kritulių.
„Nė viena šalis nėra apsaugota“
Mokslininkai įspėja, kad dėl žmogaus sukeltos klimato kaitos ekstremalūs meteorologiniai reiškiniai tampa intensyvesni, ilgiau trunka ir dažniau pasitaiko.
Tačiau kai kuriais atvejais net ir geriausiai pasirengusios perspėjimo sistemos gali būti užkluptos netikėtai, sakė analitikai.
Tokie ekstremalūs orai „gali viršyti esamų gynybos priemonių ir nenumatytų atvejų planų galimybes, net ir tokioje palyginti turtingoje šalyje kaip Ispanija“, teigė JK Atvirojo universiteto aplinkosaugos sistemų vyresnysis dėstytojas Leslie Mabonas.
„Potvyniai Ispanijoje laiku primena, kad nė viena šalis nėra apsaugota nuo klimato kaitos keliamo pavojaus“, – sakė jis.
Oksfordo universiteto Geografijos ir aplinkos mokyklos lektorės Lindos Speight teigimu, įspėjimus apie intensyvias audras „neįtikėtinai sunku paskelbti“, nes paprastai iš anksto nežinoma tiksli intensyviausių kritulių vieta.
„Turime skubiai pritaikyti savo miestus, kad jie būtų atsparesni potvyniams“, – pridūrė ji, siūlydama sudaryti sąlygas vandeniui tekėti per miestų aplinką nedarant žalos.
„Labai rimtai ruošiamės kitiems pavojams, pavyzdžiui, žemės drebėjimams ir cunamiams“, – teigė Redingo universiteto hidrologijos docentė Jess Neumann.
„Atėjo metas tą patį padaryti ir pasirengimui potvynių rizikai“, – sakė ji.
Vyriausybės ministras Angelas Victoras Torresas atsisakė tiesiogiai atsakyti į klausimą apie galimą vėlavimą išsiųsti perspėjimus gyventojams.
VERSLO TRIBŪNA
Lauko reklama šiandien transformuojasi ir vis labiau remiasi duomenimis. Pasaulinės prognozės rodo, kad skaitmeninė lauko reklama stabiliai auga. Remiantis „Zenith“ prognozėmis, 2025–2027 m. skaitmeninės lauko reklamos augimas sieks 8–10% kasmet, o klasikinės reklamos augimas išliks apie 2–4%.
Prieš 20 m. UAB „General Financing“ veiklą pradėjo kaip lietuviškas finansų startuolis. 2020 m. jis vartojimo paskolų ir indėlių paslaugas klientams pradėjo teikti turėdamas specializuoto banko statusą ir pakeitė pavadinimą į „General Financing bankas“, o 2024 m. gruodį ir prekės ženklas buvo pakeistas į „GF bankas“. Nuo 2013 m. jis priklauso Švedijos finansų grupei „Marginalen“. Justinas Muleika, „GF banko“ generalinis direktorius, apžvelgia banko veiklos dvidešimtmetį ir Baltijos šalių finansų rinkos pokyčius.
Pastaraisiais metais atsinaujinančios energetikos sektoriaus plėtra Lietuvoje pasiekė istorinius rodiklius. Vietinė elektros gamyba pirmą kartą viršijo pusę šalies poreikio, o investicijos į saulės ir vėjo projektus sudarė milijardus eurų. Tačiau po kelerius metus trukusio spartaus augimo rinka vis aiškiau pradeda rodyti lėtėjimo ženklus. Kas nulėmė šį pokytį ir prie kokių naujų sąlygų sektoriui teks prisitaikyti artėjant 2026-iesiems, pasakoja Arvydas Račkus, „Swedbank“ Struktūrinio finansavimo skyriaus vadovas.
Pasaulinės duomenų analitikos bendrovės „GWI“ 2025 m. ataskaitos duomenimis, vidutinis vartotojas socialiniuose tinkluose kasdien praleidžia apie 2 valandas ir 38 minutes. Per šį laiką mūsų smegenys apdoroja milžinišką informacijos srautą, tačiau dėmesio koncentracija sparčiai mažėja. Tyrimai rodo, kad „Z kartos“ atstovų dėmesį reklama turi patraukti vos per 1,3 sekundės – kitu atveju turinys tiesiog praleidžiamas.
