Nobelio taikos premija paskirta Japonijos organizacijai, pasisakančiai prieš branduolinių ginklų naudojimą
Pranešimas yra papildytas EK pirmininkės ir Japonijos premjero komentarais.
Šiam paprastų žmonių judėjimui, kurį sudaro Hirošimos ir Nagasakio branduolinius sprogimus išgyvenę žmonės, taikos premija skiriama „už pastangas sukurti pasaulį be branduolinių ginklų ir už tai, kad savo liudijimais įrodė, jog branduoliniai ginklai daugiau niekada neturi būti naudojami“, – teigiama Nobelio komiteto pranešime.
1945 metų rugpjūčio 6 dieną Jungtinės Valstijos numetė pirmą atominę bombą ant Hirošimos ir pražudė 140.000 žmonių.
Po trijų dienų JAV numetė atominę bombą ant Nagasakio ir pražudė 74.000 žmonių, įskaitant daugelį tų, kurie išgyveno sprogimą, bet vėliau mirė nuo radiacijos poveikio.
1945 metų rugpjūčio 15 dieną Japonija paskelbė pasiduodanti Antrajame pasauliniame kare.
Po šių atakų iškilo pasaulinis judėjimas, kurio nariai „nenuilstamai dirba siekdami atkreipti dėmesį į katastrofiškas humanitarines branduolinių ginklų panaudojimo pasekmes“, nurodoma Nobelio komiteto pareiškime.
„Šie istoriniai liudininkai, remdamiesi asmeninėmis istorijomis, rengdami švietėjiškas kampanijas, paremtas savo patirtimi, ir skelbdami skubius perspėjimus dėl branduolinių ginklų platinimo ir naudojimo, padėjo sukurti ir įtvirtinti visuotinį pasipriešinimą branduoliniams ginklams visame pasaulyje“, – nurodoma jame.
Pasak Nobelio komiteto, šie žmonės „padeda mums nusakyti tai, kas neapsakoma, mąstyti apie tai, kas neįsivaizduojama, ir kažkaip suvokti nesuvokiamą branduolinių ginklų sukeltą skausmą ir kančias“.
Jo pareiškime pažymima, kad kone aštuonis dešimtmečius pasaulio karuose nebuvo panaudotas branduolinis ginklas, o prie šio „branduolinio tabu“ daug prisidėjo „Nihon Hidankyo“ atstovai.
„Todėl nerimą kelia tai, kad šiandien šis tabu, draudžiantis naudoti branduolinį ginklą, patiria spaudimą“, – sako komitetas.
Anot jo, branduolinės galybės modernizuoja ir atnaujina savo arsenalus, naujos šalys rengiasi įgyti branduolinių ginklų, be to, pasigirsta grasinimų panaudoti branduolinius ginklus kare.
„Šiuo žmonijos istorijos momentu verta priminti, kas yra branduoliniai ginklai: tai patys destruktyviausi ginklai, kokius tik pasaulis kada nors yra matęs“, – pabrėžiama pareiškime.
„Dabar branduoliniai ginklai turi daug didesnę griaunamąją galią. Jie gali pražudyti milijonus žmonių ir katastrofiškai paveikti klimatą. Branduolinis karas gali sunaikinti mūsų civilizaciją“, – perspėjama jame.
Premija nustebino
Nobelio komitetas pabrėžė, kad „Nihon Hidankyo“ savo veikla padeda išsaugoti branduolinį tabu, kuris yra būtina taikios žmonijos ateities sąlyga.
Vos paskelbus žinią apie gautą Nobelio taikos premiją Japonijoje veikiančios organizacijos puslapis dėl didelio vartotojų srauto tapo nepasiekiamas.
Vienas iš „Nihon Hidankyo“ vadovų išreiškė nuostabą, kad apdovanojimas organizacijai buvo įteiktas už tai, kad liudininkų parodymais įrodė, jog branduoliniai ginklai daugiau niekada neturi būti naudojami.
„Niekada nė nesvajojau, kad taip gali nutikti“, – su ašaromis akyse žurnalistams sakė Toshiyuki Mimaki iš „Nihon Hidankyo“.
T. Mimaki pridūrė, kad 1956 metais įkurtos organizacijos narių „amžiaus vidurkis – 85 metai“.
„Tikiuosi, kad antroji (atominę bombą išgyvenusių žmonių) karta ir plačioji visuomenė dalyvaus taikos veikloje už taiką be branduolinių ginklų“, – sakė jis.
Hirošimos meras Kazumi Matsui pasmerkė branduolinius ginklus kaip „visišką blogį“.
„Hibakušai“, (išgyvenusieji atominį bombardavimą), sparčiai sensta, o žmonių, galinčių paliudyti atominių bombų turėjimo beprasmiškumą ir visišką blogį, lieka vis mažiau“, – penktadienį žurnalistams sakė jis.
„Ateinančių kartų žmonės turi žinoti, kad tai, kas įvyko, yra ne tik Hirošimos ir Nagasakio tragedija, bet ir visos žmonijos tragedija, kuri neturi pasikartoti“, – teigė jis.
T. Mimaki teigimu, šiuo metu vaikų padėtis Gazos Ruože panaši į situaciją Japonijoje Antrojo pasaulinio karo pabaigoje.
„(Vaikai, gyvenę Hirošimoje ir Nagasakyje) per karą neteko tėvų, o per atominių bombų sprogimus – motinų. Jie tapo našlaičiais“, – teigė jis.
VERSLO TRIBŪNA
Kasmet Vilnius tampa vieta, kur susitinka Europos ir pasaulio transporto ateitį formuojantys lyderiai. Spalio 15 - 16 dienomis LITEXPO rūmuose vyks 7-asis tarptautinis Transporto inovacijų forumas (TIF 2025) - renginys, į kurį suvažiuoja transporto, logistikos, mobilumo, energetikos ir technologijų ekspertai, politikai bei verslo novatoriai iš daugiau nei 15 šalių.
Vos 6 iš 100 Lietuvos įmonių gali pasigirti, kad atitinka aukščiausius patikimumo ir skaidrumo kriterijus. Būtent jos šiemet įtrauktos į „TOP įmonės 2025“ sąrašą – jau devintus metus iš eilės verslo portalo Rekvizitai.lt duomenimis sudaromą prestižinį reitingą.
Šiandien Vilniuje vyksta konferencija „Tvarus verslas“. Joje pasidalyti įžvalgomis, praktikomis, sėkmės istorijomis apie daugialypius tvarumo aspektus susitinka verslo, viešojo sektoriaus, asociacijų atstovai, žinomi visuomenininkai, akademikai ir net sveikatos specialistai. Transliaciją galima gyvai stebėti portale vz.lt.
Advokatų kontora COBALT įvertinta kaip viena iš lyderių Baltijos šalyse. Prestižiniuose „Prospera Tier 1 Law Fim Review“ advokatų kontorų reitinguose skelbiama, jog Baltijos šalių jurisdikcijose COBALT – tarp trijų geriausių.
T. Mimaki taip pat teigė, kad mintis, jog branduoliniai ginklai atneša taiką, yra klaidinga.
„Buvo sakoma, kad dėl branduolinių ginklų pasaulyje yra taika. Tačiau branduolinius ginklus gali panaudoti teroristai, – žurnalistams nurodė T. Mimaki. – Pavyzdžiui, jei Rusija juos panaudos prieš Ukrainą, Izraelis – prieš Gazos Ruožą, tuo viskas nesibaigs. Politikai turėtų žinoti šiuos dalykus.“
Japonijos ministras pirmininkas Shigeru Ishiba penktadienį pasveikino sprendimą šių metų Nobelio taikos premiją paskirti jo šalies organizacijai.
„Faktas, kad Nobelio taikos premija buvo paskirta šiai organizacijai, kuri daugelį metų dirba siekdama panaikinti branduolinius ginklus, yra labai reikšmingas“, – žurnalistams nurodė premjeras.
Europos Komisijos (EK) vadovė Ursula von der Leyen penktadienį sakė, kad paskirta premija buvo pasiųsta įtaigi žinia.
„Hirošimos ir Nagasakio šmėkla vis dar grasina žmonijai. Dėl to „Nihon Hidankyo“ aktyvizmas yra neįkainojamas. Šia Nobelio taikos premija pasiunčiama įtaigi žinia. Mes turime pareigą prisiminti. Ir net didesnę pareigą apsaugoti ateities kartas nuo branduolinio karo siaubo“, – socialiniame tinkle „X“ parašė U. von der Leyen.
Norvegijos Nobelio institutas iš viso šiemet užregistravo 286 kandidatus į taikos premiją, iš kurių 197 yra asmenys, o 89 – įvairios organizacijos. Tarp asmenų, galinčių siūlyti kandidatus, yra buvę Nobelio taikos premijos laureatai, komiteto nariai, valstybių vadovai, parlamentų nariai, politikos mokslų, istorijos ir tarptautinės teisės profesoriai.
Dar prieš paskelbiant premiją kai kurie ekspertai svarstė, galbūt, atsižvelgiant į šių metų realijas pasaulyje, jos šiemet nereikėtų skirti niekam.
Šiuo metu pasaulyje vyksta daugiau kaip 50 ginkluotų konfliktų. Per pastaruosius du dešimtmečius mirtingumas šiuose ginkluotuose konfliktuose smarkiai išaugo. Tačiau premijos neskyrimas būtų traktuojamas kaip apdovanojimų komiteto nesėkmės pripažinimas, tad premija vis tiek paskirta.
Praėjusiais metais apdovanojimas atiteko įkalintai Irano aktyvistei Narges Mohammadi už kovą prieš moterų priespaudą Irane.
Laureatai apdovanojami gruodžio 10 d. – švedų mokslininko Alfredo Nobelio, kurio iniciatyva 1895 m. šios premijos buvo įsteigtos, mirties dieną. Ceremonija vyksta Švedijos ir Norvegijos sostinėse.
Šiemet Nobelio premijos dydis siekia 11 mln. SEK, tai atitinka maždaug 0,972 mln. Eur.
