A. Bilotaitė: nuo civilinės saugos reikia pereiti prie „civilinės gynybos“
„Turime pereiti nuo civilinės saugos prie civilinės gynybos, kadangi laikmetis pasikeitė, – sakė ministrė. – Privalome civilinę saugą pritaikyti hibridinėms ir karinėms grėsmės. Nors tai yra labai brangu, mes turime diskutuoti dėl galimybių ir gauti atitinkamą Europos Sąjungos (ES) paramą.“
Taip A. Bilotaitė kalbėjo Seime vykstant tarptautinei konferencijai apie civilinę saugą.
„Šiandien prieš forumą buvau susitikusi su komisaru ir mums buvo išreikštas palaikymas dėl šitos idėjos bei pasiūlyti konkretūs būdai, kaip mes tą galėtume padaryti, kokiais būdais mes galėtume aplikuoti į europinį finansavimą civilinės saugos plėtrai“, – pridūrė A. Bilotaitė.
Tačiau, pasak ministrės, kalbėti apie sumą dar anksti, nes esą „dedami pirmieji žingsniai“.
Regioninės evakuacijos klausimas
Dešimties regiono šalių atstovai forume aptarė gyventojų perspėjimo sistemų, priedangų tinklų plėtros ir masinės evakuacijos klausimus bei bendrų veiksmų ir vieningų priemonių poreikį, ES finansinės paramos civilinei saugai galimybes.
Pasak A. Bilotaitės, civilinės saugos forume penktadienį dalyvauja ir už krizių valdymą atsakingas eurokomisaras Janezas Lenarčičius bei Danijos, Estijos, Islandijos, Latvijos, Lenkijos, Norvegijos, Suomijos, Švedijos ir Ukrainos, nevyriausybinių organizacijų, savivaldos, mokslo ir verslo atstovai.
„Džiaugiuosi, kad regioninis civilinės saugos forumas tęsia birželio mėnesį vykusio ES civilinės saugos forumo sėkmę ir glaudžiai bendradarbiauja su ES, siekiant stiprinti saugumą ir atsparumą ne tik šiame regione, bet ir visoje Bendrijoje. Nuo bendrų strateginių rezervų stiprinimo iki priedangų ir masinės evakuacijos tinklų kūrimo – tampa vis aiškiau, kad vienintelis būdas užtikrinti žmonių saugumą yra veikti kartu“, – ministerijos pranešime cituojamas ES komisaras J. Lenarčičius.
Susitikimo metu taip pat keliamas masinės evakuacijos į kaimynines ir kitas regiono šalis klausimas.
A. Bilotaitė pakvietė regiono šalis suvienyti pastangas ir kartu kurti regiono evakuacijos planus bei juos išbandyti bendrų pratybų metu.
Pasak jos, į šį procesą būtina įtraukti visuomenę, nevyriausybines organizacijas, verslą, tarptautines organizacijas ir ES institucijas.
Rihards Kozlovskis, Latvijos vidaus reikalų ministras, pastebėjo, jog masinės evakuacijos klausimas – svarbus Baltijos šalims, tačiau yra gana sudėtingas iššūkis, reikalaujantis bendradarbiavimo su kariuomene.
Jis pažymėjo, kad šiemet Latvijoje rugsėjį prasidėjusiuose pratybose „Namejs 2024“ bus vykdomi masinės evakuacijos scenarijai.
Pasak ministro, pratybose dalyvaus Lietuvos ir Estijos ekspertai.
Bendrų regiono šalių pratybų svarbą akcentavo ir Estijos vidaus reikalų ministerijos generalinio sekretoriaus pavaduotoja gelbėjimo ir krizių valdymo reikalams Tuuli Raim.
„Masinė evakuacija – viena iš temų, kuri yra tarpvalstybinio masto. Kai planuojame masinę evakuaciją, reikia ją rengti kartu su Baltijos ir Šiaurės šalimis“, – sakė ji.
Nacionalinis masinės evakuacijos planas – spalio pradžioje
Lietuvoje savivaldybėse ir ministerijose dirba 65 už civilinę saugą atsakingi parengties pareigūnai, baigiamas įgyvendinti 5 metų priemonių planas, skirtas pasirengimui galimai avarijai Astravo atominėje elektrinėje.
A. Bilotaitė taip pat pažymėjo, jog Lietuvoje pradėtas kurti nacionalinis masinės evakuacijos planas turėtų būti pabaigtas spalio mėnesį.
Liepos viduryje Seimas pritarė Vidaus reikalų ministerijos inicijuotai Civilinės saugos stiprinimo ir plėtros programai – joje numatyta naujų priedangų, perspėjimo sistemų įrengimas, specialios mobiliosios programėlės sukūrimas, kam įgyvendinti numatytas 285 mln. Eur finansavimas.
Forumo metu taip pat išleistas dešimties regiono šalių pareiškimas. Pasak ministerijos, jame pabrėžiama civilinės saugos priemonių stiprinimo svarba, poreikis toliau vystyti koordinuotą Europos pasirengimą krizėms, didinti atsparumą, įskaitant visuomenės informavimą, taip pat užtikrinti tinkamą šios srities finansavimą tiek nacionaliniu, tiek ES lygiu.
Taip pat raginama atlikti ES lygmens rizikos vertinimą, siekiant geriau ir svarbiausia – vienodai suprasti grėsmes bei užtikrinti veiksmingesnes civilinės saugos priemones.
Šalys įsipareigoja ir toliau remti Ukrainą jos kovoje prieš Rusijos agresiją.
VERSLO TRIBŪNA
Rugsėjo 25 d. Vilniuje vyksianti tarptautinė konferencija ES+U kviečia verslo lyderius, politikos formuotojus ir viešojo sektoriaus atstovus diskutuoti apie Europos Sąjungos investicijų poveikį ir Lietuvos strateginę vertę Europai. Pagrindinis konferencijos pranešėjas – Klismanas Murati, geopolitikos ekspertas ir „Pareto Economics“ įkūrėjas, pristatys pasaulinį galios indeksą, aptars mažų valstybių strateginį potencialą ir Lietuvos vietą kintančiame geopolitiniame kontekste.
Švedų tyrimų bendrovė paskelbė kasmetinio teisinio paslaugų rinkos tyrimo Baltijos šalyse rezultatus. Stambiųjų verslų savininkų, valdybos narių, vadovų ir tų įmonių teisininkų vertinimu, kurių tyrimo metu apklausiama net keli šimtai – advokatų kontora „Ellex“ ženkliai pranoksta kitus ir rinkoje yra pirmi.
Kibernetinio saugumo klausimai šiandien organizacijų dienotvarkėje įrašyti dėl daugybės priežasčių. Viena jų – dilema, kaip užtikrinti tinklo saugumą dinamiškoje aplinkoje. IT infrastruktūros nuolat kinta, auga, todėl tradiciniai saugumo sprendimai ima nebeveikti arba veikia apribodami verslo poreikius. Dėl to vis dažniau kalbama apie savaime apsisaugančius tinklus, turinčius jau integruotą gynybos funkciją. Vieną pažangiausių sprendimų šįmet pasiūlė pirmaujantis gamintojas „Cisco“: naujos kartos komutatorius jis sujungė su „Hypershield“ technologija.
Kasmet Vilnius tampa vieta, kur susitinka Europos ir pasaulio transporto ateitį formuojantys lyderiai. Spalio 15 - 16 dienomis LITEXPO rūmuose vyks 7-asis tarptautinis Transporto inovacijų forumas (TIF 2025) - renginys, į kurį suvažiuoja transporto, logistikos, mobilumo, energetikos ir technologijų ekspertai, politikai bei verslo novatoriai iš daugiau nei 15 šalių.
