„Brolis Group“ sukūrė verslą iš mokslo. Kas jie – išimtis iš taisyklės ar pirmieji sėkmės šaukliai
podcast::iFPUKK3L
Vytis Žegužauskas, „Luminor“ banko Verslo bankininkystės Lietuvoje vadovas, skaičiuoja, kad šeimos verslų Lietuvoje netrūksta: paprastai juos kuria sutuoktiniai, kurie, laikui bėgant, į veiklą įtraukia jaunesniąją kartą. Tačiau atvejų, kai įmonę valdyti stotų trys broliai, pasitaiko retai. Kristijonas Vizbaras, vienas iš UAB „Brolis Group“ įkūrėjų, akcentuoja, kad galimybę kurti verslą kartu su broliais jis vertina kaip didžiulį pranašumą.
„Ir sunkmečiu ir gerais laikais išliekame vieningi. Visi trys esame įsitraukę į verslą ir pasidalinę veiklos sritimis. Taip galime vienu metu būti praktiškai visur – vienam žmogui tai būtų tiesiog fiziškai neįmanoma. Be to, bet kokioje situacijoje gebame vienas kitą pavaduoti“, – apie apčiuopiamą naudą pasakoja vadovas.
Lietuvoje jau seniai kalbama apie tai, kad mokslo ir verslo sintezė – viena iš sričių, kuriose Lietuva gali kurti proveržį pasauliniu mastu. Komercializuoti mokslą skatina valstybinės iniciatyvos: kuriami mokslo centrai, skiriamos paramos lėšos.
„Nesiryžčiau mokyti kitų, galiu pasidalinti tik savo patirtimi. Mano nuomone, ir 2011-2012 metais, kai mes kūrėme savo verslą, ir šiuo metu, pinigų ir finansavimo galimybių yra daugiau negu idėjų ir tikro, realaus noro kažką daryti. Esu įsitikinęs: kai dirbi, tada ir išeina; jeigu neišeina, reikia dirbti daugiau, – teigia K. Vizbaras. – Dauguma pradedančių įmonių paprastai turi fantastiškų idėjų; kitaip sakant, turi lemputę, su kuria vaikšto ir ieško tamsaus kambario, kurį reikėtų apšviesti. Gali būti, kad ta lemputė labai gražiai šviečia, bet ką daryti, jei tamsaus kambario iš viso nėra? Tai ir yra problema; didžioji dalis jaunų verslų žlunga, nes kuriamiems sprendimams nepavyksta rasti monetizacijos galimybių. Žinoma, lengva pasakyti: „Darykite tai, ko visiems reikia“. Visgi, pradėjus nuo idėjos labai svarbu gebėti dinamiškai prisitaikyti“.
Vis dėlto, mokslo ir verslo simbiozės sėkmės pavyzdžių Lietuvoje kol kas nėra daug.
„Mokslo idėjomis grįstus verslus pradiniame komercializacijos etape dažniausiai finansuoja rizikos kapitalo, privačios skolos fondai. Bankas su jais susiduria vėliau, kai reikia finansavimo konkrečioms idėjoms ar plėtrai įgyvendinti. Tokie verslai yra gerai matomi, inovatyvūs, veržlūs, šalies ekonomikai kuriantys aukštą pridėtinę vertę. Todėl norėtųsi, kad jų būtų žymiai daugiau“, – apžvelgia V. Žegužauskas.
Kokie sprendimai „Brolis Group“ leidžia auginti ir transformuoti verslą? Kaip mokslo žiniomis grįstų verslų rizikingumą vertina bankai? Kokių klaidų šiame verslo sektoriuje pasitaiko dažniausiai ir kaip jų išvengti? Apie tai ir dar daugiau išgirskite „Verslo tribūnoje“.
