Kazachstanas skundžiasi, kad yra priverstas mokėti už Vakarų sankcijas Rusijai
Politiko teigimu, Kazachstanas stipriai nukentėjo nuo Vakarų įvestų sankcijų Rusijai, nes tebėra susaistytas ekonominiais ryšiais su didžiąja kaimyne, tačiau kompensacijų nesulaukia.
„Neleisime, kad mūsų gamintojams būtų uždrausta prekiauti“, – „Bloomberg“ sakė S. Zhumangarinas.
Šis pareiškimas – ryškiausias Kazachstano, didžiausios pasaulio valstybės, neturinčios priėjimo prie jūros, retorikos pokytis nuo 2022 m. vasario.
Kazachstanui yra svarbu eksportuoti žaliavas ir žemės ūkio produkciją į tokias šalis kaip Rusija ir Iranas, tačiau pastarosioms taikoma vis daugiau sankcijų, o dėl to kenčia Kazachstano gamintojai.
Pasak „Bloomberg“, Astana nebuvo patenkinta Vakarų sankcijomis Rusijai po Maskvos sukelto karo Ukrainoje, tačiau ji iki šiol viešai nekritikavo sankcijų politikos.
S. Zhumangarinas pareiškimas – pirmasis, kuriuo reiškiamas nepasitenkinimas sankcijomis.
JAV ir jų sąjungininkai atidžiai stebi Kazachstaną, nes ši šalis – reikšminga plano ekonomiškai izoliuoti Rusiją dalis.
Kazachstanas – Muitų sąjungos, kuriai priklauso ir Rusija, narys. Su Rusija ši šalis nuo seno palaiko glaudžius ekonominius santykius. Iki karo Ukrainoje Rusija buvo svarbiausia Kazachstano prekybos partnerė.
Astanai ypač svarbūs per Rusiją besidriekiantys naftotiekiai ir dujotiekiai, kuriais Kazachstanas eksportuoja žaliavas.
S. Zhumangarinas „Bloomberg“ pripažino, kad Vakarų sankcijos Rusijai stipriai pakenkė Kazachstano ekonomikai. O kompensacijų už tai Vakarai nesiūlo.
Maža to, pasak Kazachstano vicepremjero, kai kurios sankcijos stiprina Rusijos pramonę. Tarkime, geležies rūdą dabar išgauna patys rusai, nors anksčiau įsiveždavo iš Kazachstano.
„Jei nebūtų ribojimų, pelnas liktų Kazachstane. O dabar jis atitenka tiems, kam jūs įvedėte sankcijas“, – „Bloomberg“ piktinosi politikas.
Šiandien didžiausia Kazachstano prekybos partnerė – Kinija, už jos rikiuojasi Europos Sąjunga (ES), Rusija – trečioji.
Pasak S. Zhumangarino, Kazachstanas prisitaikė – išsprendė mokėjimų su Rusija problemas, dirba su bankais, kuriems netaikomos sankcijos, ir apie 88% sandorių vykdo nacionaline valiuta.
Tačiau šaliai kyla nemažai iššūkių: vienas jų – kaip suderinti sankcijų Rusijai politiką ir nacionalinius ekonominius interesus.
Sankcijos, pavyzdžiui, stipriai apsunkina Kazachstano logistiką – šalis turi vežti krovinius per Kaspijos jūrą, o tada per Sakartvelą, jei nori pasiekti ES. Tuo tarpu gabenti krovinius per Rusiją – nebeperspektyvu.
Tiesa, Kazachstanas šiandien sieja savo ateitį su Kinija – didžiausios šalies ekonominės ambicijos susijusios būtent su Azijos drakonu.
Planuojama padvigubinti Kiniją ir Kazachstaną jungiančių sausumos jungčių kiekį, nes logistika – vienas didžiausių suvaržymų plėtojantis Pekino ir Astanos ekonominiams santykiams.
„Kazachstanas siekia sukurti tvaresnius prekybos kelius, ieškodamas maršruto į pietus per Kaspijos jūrą į Iraną. Sunkumų kyla dėl to, kad daugelis galiojančių apribojimų yra taikomi dvejopos paskirties prekėms, kurios skirtos gynybos ir energetikos pramonėms“, – kalbėjo S. Zhumangarinas.
Kazachstano vyriausybė kreipėsi į Vakarus, prašydama tam tikrų nuolaidų, kurios leistų jai parduoti prekes Iranui ar bent jau naudoti šalį tranzitui, tačiau nesėkmingai.
„Kiekvieną kartą esame priversti derėtis, – tvirtino jis. – Tačiau juk turime kažkaip gyventi.“
