Seimo opozicija parengė klausimus G. Landsbergiui dėl Graikijoje įsigytos vilos
Papildyta Viktorijos Čmilytės-Nielsen komentaru
Raštu pateiktus klausimus palaikė visų opozicinių frakcijų atstovai.
Pasak Agnės Širinskienės, Mišrios Seimo narių grupės atstovės, G. Landsbergio atsakymų tikimasi rugsėjo 10 d., pirmąją Seimo rudens sesijos dieną.
Pagal Seimo statutą, atsakymai į šiuos klausimus turi būti įtraukti į plenarinio posėdžio darbotvarkę, jie pateikiami Seimo salėje.
Laikinai Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pareigas einantis pirmasis parlamento vicepirmininkas Jurgis Razma antradienį Seime žurnalistams sakė, kad partijos pirmininkas turėtų atsakyti į klausimus.
„Jeigu visuomenei kyla klausimų, jeigu žiniasklaida turi klausimų, tai politikų pareiga visada atsakyti. Šiuo atveju, manau, tas poreikis – akivaizdus“, – tvirtino jis.
J. Razma sakė savo ruožtu domėjęsis šiuo Landsbergių pirkiniu ir išsiaiškinęs, kad vilos įsigijimo procedūros pradėtos gerokai anksčiau nei Rusija pradėjo invaziją Ukrainoje 2022 m. vasarį.
„Čia taip sutapo, kad būtent vasario mėnesį buvo pervesti pinigai. Tai aš manau, kad tiek mums, tiek visiems turbūt detalės būtų aiškesnės po G. Landsbergio paaiškinimų“, – sakė konservatorius.
Praėjusią savaitę laikraštis „Lietuvos rytas“ pranešė, kad užsienio reikalų ministro sutuoktinė Austėja Landsbergienė 2022 m. vasarį įsigijo 313 kv. m namą su dviem lauko terasomis bei 23 kv. m ploto namą Eginos saloje Graikijoje.
2022 m. vasarį ji sumokėjo 255.000 Eur avansą ir turtą savo vardu registravo per tarptautinę nekilnojamojo turto agentūrą „Engel & Volkers“.
2022 m. ir 2023 m. turto deklaracijose A. Landsbergienė nurodė užsienyje turinti nekilnojamojo turto už 795.000 Eur.
Seimo opozicijai klausimų kelia vilos pirkimas būtent 2022 m. pradžioje, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą ir būta nuogąstavimų dėl grėsmės Lietuvai.
Opozicija įtaria, kad „slapta karo išvakarėse planuodamas įgyti ir įgydamas prabangų turtą“ G. Landsbergis ruošėsi bėgti iš Lietuvos.
„Ar faktas, kad užsienio reikalų ministras paskubomis įsigyja turtą kuo toliau nuo savo valstybės, nepasiunčia dviprasmiškos žinios Lietuvos žmonėms bei investuotojams, kad valstybė, jos valdžia nė neketina ginti, neprisiima jokios atsakomybės ir ruošiasi kuo skubiau iš Lietuvos pasitraukti“, – teigiama opozicijos suformuluotame klausimyne.
Taip pat teiraujamasi, kodėl ministras nepranešė apie šį sutuoktinės pirkinį? Ar sudarydamas sandorį jis neprašė Graikijos ministro ar šios šalies institucijų pagalbos, ar negavo kokių nors nuolaidų?
G. Landsbergis šiuo metu atostogauja. Jis antradienį nedalyvauja neeilinėje Seimo sesijoje.
Premjerė Ingrida Šimonytė teigia, kad visuomenę turėtų dominti tik tokio turto įsigijimo teisėtumas.
„Manau, kad politikams visą laiką galima užduoti klausimus dėl jų turto, bet, mano vertinimu, klausimai, kurie yra aktualūs šiuo atveju, – ar politikas įsigijo turtą iš tų lėšų, kurias turėjo, ar tos lėšos buvo deklaruotos, ir ar dėl tų lėšų kilmės yra klausimų, ar nėra, – antradienį Seime žurnalistams sakė I. Šimonytė. – Mano supratimu, toks yra požiūris į politikų turtą“.
Vyriausybės vadovė taip pat pažymėjo, kad politikai privalo deklaruoti visą savo turtą.
Seimo pirmininkė: geriausia maksimaliai atvirai kalbėti apie visus stambius pirkinius
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad diskusijos apie Gabrieliaus ir Austėjos Landsbergių įsigytą vilą Graikijoje yra „pamoka politikams“.
„Čia galbūt yra pamoka visiems politikams, kad geriausia maksimaliai atvirai kalbėti apie visus stambius pirkinius, kadangi anksčiau ar vėliau, ir dažniausiai būtent rinkiminiu metu, paaiškėja tokia informacija“, – LRT televizijos laidoje „Dienos tema“ sakė V. Čmilytė-Nielsen.
Ji taip pat pridūrė, kad Seimo opozicinės frakcijos parengti klausimai valdančiųjų konservatorių lyderiui, užsienio reikalų ministrui G. Landsbergiui yra padiktuoti artėjančių rinkimų.
VERSLO TRIBŪNA
Baltijos šalių akcijų rinka šiuo metu – pakankamai patraukli, tačiau vis dar vertinama atsargiai. Teigiami pokyčiai akivaizdūs: nuo 2021 m. Baltijos rinkoje buvo stebimas nuoseklus akcijų apyvartos mažėjimas, o šiemet akcijų apyvarta ir sandorių skaičius pradėjo augti. Į regioną palaipsniui grįžta užsienio investuotojai. Kokias galimybes investuotojams dabar atveria mūsų „namų rinka“?
UHB Grupė jau kelerius metus nuosekliai investuoja į Lietuvos regionų atgaivinimą. Vienas ryškiausių pavyzdžių – Pilviškiai (Vilkaviškio raj.), kur grupė, investavusi beveik vienuolika milijonų eurų, sukūrė modernią logistikos ir gamybos infrastruktūrą, atgaivindama ilgai nenaudotą pramoninę teritoriją. Šiandien čia veikia didelės apimties krovos terminalas, kompaktuotų trąšų gamykla ir moderni didmaišių gamybos linija.
Anot VMI Informacinių išteklių valdymo departamento direktorės Rasos Karosienės, nauja savitarnos svetainė, startuosianti kitais metais, taps pirmuoju nuosekliai planuojamo skaitmenizacijos proceso etapu, kurio tikslas – sukurti patogesnę aplinką ir užtikrinti sklandesnę paslaugų teikimo patirtį visiems VMI klientams.
Labiau už Paryžių išsiplėtęs Vilnius nebegali sau leisti toliau augti į pakraščius, todėl mieste, remiantis gerosiomis pasaulio praktikomis ir vietokūros principais, vis intensyviau atnaujinamos esamos teritorijos. Viena ryškiausių pastarųjų metų konversijų – Žirmūnai, kažkada Vilniaus žemėlapyje žymėti kaip industrinė lokacija, o dabar sparčiai atgimstantys iš naujo. Apie tai, kaip čia kuriamas 15 minučių miesto modelis ir kaip šis virsmas įgyvendinamas projekte „Citus Mūnai“, pasakoja Gabrielė Norkutė, „Citus“ Vilniaus regiono vyr. plėtros vadovė, ir Odeta Šlyčkova, pardavimų vadovė.
„Vėlgi, opozicijos atstovų suformuluoti klausimai, jie yra rinkimų padiktuoti, bent jau iš dalies“, – sakė V. Čmilytė-Nielsen.
V. Čmilytė-Nielsen teigė negalinti komentuoti ministro sprendimo išeiti atostogų ar spėjimų, kad vilą G. Landsbergis pirko, nes ruošiasi bėgti su šeima iš Lietuvos, gresiant pavojui dėl Ukrainos ir žinant Rusijos agresiją.
„Čia (planus apie bėgimą iš Lietuvos – BNS) jau tikrai vertinčiau kaip tokią drąsią interpretaciją, bet vėlgi nesinorėtų komentuoti to, ką turėtų komentuoti šiuo atveju pats G. Landsbergis“, – teigė Seimo pirmininkė. – Negaliu vertinti, ar ministras iš anksto tai (atostogas) planavo, ar tai buvo kažkoks ekspromtu suplanuotas atostogų prašymas. Tai, matyt, turėtų premjerė pakomentuoti, nes ministras teikia savo prašymus dėl atostogų būtent Vyriausybės vadovei“.
