NATO lyderiai renkasi į vidaus politikos įtampų lydimą viršūnių susitikimą Vašingtone
Vis dėlto jubiliejinį susitikimą temdo klausimai dėl JAV prezidento Joe Bideno likimo politikoje.
81-erių lyderis bandys išnaudoti tris dienas truksiančius NATO 75-osioms metinėms skirtus renginius, kad patikintų sąjungininkus dėl JAV lyderystės ir savo gebėjimo valdyti, nes vis dažniau pasigirsta raginimų nutraukti kovą dėl antrosios kadencijos.
J. Bidenas iki šiol atlaikė kai kurių savo partijos narių spaudimą trauktis iš rinkiminės kovos. Tokių raginimų ypač padaugėjo po praėjusį mėnesį vykusių debatų su varžovu respublikonu Donaldu Trumpu. Kritikai teigia, kad J. Bidenui dėl jo amžiaus trūksta proto aštrumo ir fizinio pasirengimo dirbti antrą kadenciją.
Tuose debatuose J. Bidenas ne kartą pametė mintį, žvelgė tuščiu žvilgsniu, kalbėjo nerišliai. Prezidentas tai aiškino atsilikimu nuo paros ritmo dėl kelionių ir peršalimu.
Spaudimą pajuto ir Baltieji rūmai, o spaudos konferencijoje pirmadienį buvo jaučiama įtampa.
Spaudos sekretorė Karine Jean-Pierre pareikalavo pagarbos, o žurnalistai užginčijo jos atsisakymą patvirtinti pranešimus, kad Baltuosiuose rūmuose aštuonis kartus lankėsi Parkinsono ligos specialistas.
Baltieji rūmai taip pat paneigė pranešimus, kad šią savaitę Vašingtone vyksiančiame NATO viršūnių susitikime, skirtame 75-osioms Aljanso metinėms, dalyvaujančios sąjungininkės reiškė susirūpinimą dėl J. Bideno.
„Iš savo sąjungininkių nepastebime jokių tokių ženklų“, – žurnalistams sakė Nacionalinės saugumo tarybos atstovas spaudai Johnas Kirby.
Pats J. Bidenas toliau tvirtai laikosi savo pozicijos.
„Mūsų sąjungininkai laukia JAV lyderystės. Kaip manote, kas kitas galėtų čia įsiterpti ir tai padaryti? Aš išplėčiau NATO. Aš sustiprinau Aljansą“, – pirmadienį tikino pats J. Bidenas.
Tvyrant abejonėms dėl J. Bideno, 32 šalis vienijančio Aljanso narės nervingai žvelgia į galimą D. Trumpo sugrįžimą į Baltuosius rūmus po lapkritį įvyksiančių rinkimų.
Per rinkimų kampaniją buvusi realybės šou žvaigždė grasino sugriauti abipusės savigynos principą, kuriuo NATO remiasi nuo pat jos įkūrimo po Antrojo pasaulinio karo.
Tačiau politinių klausimų kyla ne tik Jungtinėms Valstijoms.
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas į JAV atvyksta iškart po to, kai atrėmė kraštutinių dešiniųjų pastangas patekti į valdžią, naujasis Jungtinės Karalystės premjeras Keiras Starmeris atvyksta pirmos savo užsienio kelionės, o Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas atkeliauja po daug kritikos sulaukusio susitikimo su karo nusikaltimais kaltinamu Rusijos diktatoriumi Vladimiru Putinu.
Kol NATO vadovai grumiasi su JAV politikos minų lauku, jiems teks parodyti, kad jie neatitrūko nuo karo Ukrainoje realybės.
Negrįžtamas kelias narystės link?
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis atvyks tikėdamasis gauti papildomų pažangių oro gynybos sistemų „Patriot“. Jis jau kelis mėnesius jų prašo savo rėmėjų, kad galėtų atremti Rusijos atakas.
Karo nualintos šalies pažeidžiamumą Maskvos raketoms žiauriai atskleidė pirmadienį Kyjive suduotas smūgis vaikų ligoninei.
„Norėčiau iš mūsų partnerių išgirsti didesnį atsparumą ir stipresnį atsaką į smūgį, kurį vėl sudavė Rusija“, – sakė V. Zelenskis, apsilankęs Lenkijoje prieš kelionę į Vašingtoną
Pažadas atsiųsti daugiau ginkluotės tikriausiai bus didžiausias Ukrainos lyderio laimėjimas, Ukrainos kariams jau pustrečių metų stengiantis išlaikyti pozicijas.
Susirūpinusios, kad NATO nebūtų įtraukta į karą su Rusija, Jungtinės Valstijos ir Vokietija tildo bet kokias kalbas apie aiškų kvietimą Ukrainai prisijungti prie Aljanso.
Diplomatai sako, kad jie ketina aukščiausiojo lygio susitikimo deklaracijoje Kyjivo kelią narystės link pavadinti „negrįžtamu“ ir pareikšti, kad šalis yra ant „tilto“ į narystę.
Tikimasi, kad šio padrąsinimo – kartu su pažadais dėl ginklų tiekimo – pakaks, kad V. Zelenskis nesukeltų diplomatinio triukšmo. Praėjusių metų viršūnių susitikime Vilniuje jis viešai pasipiktino NATO nekonkretumu dėl narystės.
Viena akimi žvelgdamos į D. Trumpą, NATO narės prižadės dar bent metus remti Ukrainą tokia pat apimtimi kaip iki šiol – maždaug 40 mlrd. Eur per metus.
Jos taip pat susitars, kad Aljansas perims didesnę ginklų tiekimo Ukrainai koordinavimo kontrolę iš JAV, taip siekdamos apsaugoti tiekimą nuo bet kokių pokyčių Vašingtone.
VERSLO TRIBŪNA
Rugsėjo 25 d. Vilniuje vyksianti tarptautinė konferencija ES+U kviečia verslo lyderius, politikos formuotojus ir viešojo sektoriaus atstovus diskutuoti apie Europos Sąjungos investicijų poveikį ir Lietuvos strateginę vertę Europai. Pagrindinis konferencijos pranešėjas – Klismanas Murati, geopolitikos ekspertas ir „Pareto Economics“ įkūrėjas, pristatys pasaulinį galios indeksą, aptars mažų valstybių strateginį potencialą ir Lietuvos vietą kintančiame geopolitiniame kontekste.
Švedų tyrimų bendrovė paskelbė kasmetinio teisinio paslaugų rinkos tyrimo Baltijos šalyse rezultatus. Stambiųjų verslų savininkų, valdybos narių, vadovų ir tų įmonių teisininkų vertinimu, kurių tyrimo metu apklausiama net keli šimtai – advokatų kontora „Ellex“ ženkliai pranoksta kitus ir rinkoje yra pirmi.
Kibernetinio saugumo klausimai šiandien organizacijų dienotvarkėje įrašyti dėl daugybės priežasčių. Viena jų – dilema, kaip užtikrinti tinklo saugumą dinamiškoje aplinkoje. IT infrastruktūros nuolat kinta, auga, todėl tradiciniai saugumo sprendimai ima nebeveikti arba veikia apribodami verslo poreikius. Dėl to vis dažniau kalbama apie savaime apsisaugančius tinklus, turinčius jau integruotą gynybos funkciją. Vieną pažangiausių sprendimų šįmet pasiūlė pirmaujantis gamintojas „Cisco“: naujos kartos komutatorius jis sujungė su „Hypershield“ technologija.
Kasmet Vilnius tampa vieta, kur susitinka Europos ir pasaulio transporto ateitį formuojantys lyderiai. Spalio 15 - 16 dienomis LITEXPO rūmuose vyks 7-asis tarptautinis Transporto inovacijų forumas (TIF 2025) - renginys, į kurį suvažiuoja transporto, logistikos, mobilumo, energetikos ir technologijų ekspertai, politikai bei verslo novatoriai iš daugiau nei 15 šalių.
Siekdama pasiųsti aiškią žinią, kad Europos sąjungininkės daro daugiau, kad prisidėtų prie gynybos, NATO Vašingtone į pirmą vietą iškels išlaidų didinimą visame Aljanse.
Šiais metais 23 iš 32 Aljanso narių ketina pasiekti NATO tikslą savo kariuomenei skirti 2% bendrojo vidaus produkto (BVP), o prieš dešimtmetį tokių buvo tik trys.
[infogram id="c63ffb31-1466-4fe1-983b-0f44ae39eb35" prefix="Ku4" format="interactive" title="Copy: NATO šalių išlaidos gynybai 2023 m.: 2023 07 10"]
Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis minėjo, kad Lietuva siūlys į Vašingtono susitikimo komunikatą įrašyti nuostatą dėl 2,5% BVP finansavimo gynybai „grindų“, nes mes tam jau skiriame apie 3% ir planuojame daugiau: „Turime ir moralinę, ir praktinę teisę pasakyti, kad tai yra įmanoma pasiekti net valstybėms, kurios nelaiko savęs pačių turtingiausių NATO valstybių klubo narėmis.“
„Verslo žinių“ podkaste „Kontekstai“ kalbėjusi politologė Margarita Šešelgytė teigė, kad svarbiausias Lietuvai klausimas Vašingtono susitikime – nuoseklus pernai Vilniuje vykusio viršūnių susitikimo metu patvirtintų regiono gynybos įsipareigojimų vykdymas.
Jos teigimu, nors ankstesniuose NATO susitikimuose (2022 m. Madride ir 2023 m. Vilniuje) buvo priimti reikšmingi sprendimai ne tik dėl Aljanso valstybių išlaidų gynybai, bet ir dėl regiono saugumo stiprinimo, vis dėlto, šiai dienai patvirtinti gynybos planai dar turi trūkumų.
„Vienas dalykas, kad planai yra patvirtinti. Tačiau kitas dalykas, kai reikia generuoti pajėgas, kurios sustiprintų gynybą“, – pabrėžė politologė.
Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas antradienį žurnalistams sakė, kad Maskva „kuo atidžiausiai“ stebės šių derybų „retoriką ir sprendimus“.
Pirmą kartą NATO viršūnių susitikime kaip lygiateisis kitų vadovų kolega dalyvaus tik šiemet Aljanso 32-ąja nare tapusios Švedijos premjeras Ulfas Kristerssonas. JAV žiniasklaida praneša, kad Europos lyderiai NATO viršūnių susitikimą Vašingtone išnaudos ir neformaliems susitikimams su galima D. Trumpo komanda. Šįkart Europos lyderiai yra pasiryžę apsidrausti scenarijui, jog D. Trumpas dar kartą šeimininkaus Baltuosiuose rūmuose.
Buvęs prezidentas D. Trumpas nuolat kritikuodavo gynybos aljansą, reikšdavo susižavėjimą karo nusikaltėliu Vladimiru Putinu ir tvirtindavo, kad galėtų greitai užbaigti karą Ukrainoje.
Dauguma apklausų rodo, kad J. Bidenas populiarumu atsilieka nuo D. Trumpo, nors respublikonas neseniai buvo nuteistas už sunkų nusikaltimą byloje dėl pinigų už tylą vienai pornografijos žvaigždei.
