Parlamente registruotas naujas siūlymas nustatyti dar vieną išimtį dėl dvigubos pilietybės
Pagal 74 parlamentarų teikiamą siūlymą, Lietuvos pilietybės neprarastų asmuo, įgijęs ir NATO valstybės narės pilietybę.
„Daugiau kaip milijonas gyventojų pritarė pilietybės išsaugojimui įgijus kitos, draugiškos Lietuvai šalies pilietybę. Nors to neužteko, Seime telkiamės, kad milijonas balsų nenukeliautų šuniui ant uodegos. Klausimo nepadėjome į stalčių, o subūrėme gausią pilietybės išsaugojimo koaliciją, kad kuo daugiau piliečių neprarastų ryšio su Lietuva“, – sakė šios pataisos vienas iš iniciatorių liberalas Andrius Bagdonas.
Projektą parėmė visų Seimo frakcijų atstovai.
Pirmadienį labai panašią Pilietybės įstatymo pataisą registravo konservatorė Dalia Asanavičiūtė.
Ji siūlo keisti Pilietybės įstatymą, leidžiant dvigubą pilietybę turėti visų NATO narių ir Aljanso partnerių Austrijos, Airijos bei Maltos pilietybes įgijusiems lietuviams.
Šiuo metu Pilietybės įstatymas numato 11 išimčių, kada Lietuvos piliečiai gali būti ir kitos valstybės piliečiais. Daugiausia jų susijusios su tuo, kad dėl sovietų okupacijos dalis lietuvių buvo priversti palikti tėvynę ir gyventi svetur.
Tuo metu emigravusieji po nepriklausomybės atkūrimo 1990 metų kovo 11 dieną, išskyrus kai kurias išimtis, dvigubos pilietybės turėti negali.
Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad tik referendumu pakeitus Konstituciją galima atverti galimybę dvigubą pilietybę turėti daugiau Lietuvos piliečių.
Tačiau jau du kartus per referendumą nepavyko surinkti reikiamo rinkėjų balsų skaičiaus Konstitucijai pakeisti. Mat už dvigubos pilietybės išplėtimą privalo balsuoti ne mažiau kaip pusė visų balsavimo teisę turinčių piliečių.
Tuo metu savaitgalį referendume dėl pilietybės dalyvavo 1,4 mln., arba 59%, rinkėjų. Iš jų Konstitucijos keitimui pritarė 1,03 mln., arba 74%, balsavusiųjų – Konstitucijai pakeisti pritrūko apie 166.000 tam pritariančiųjų.
2019 metais per tokį pat referendumą pritrūko apie 200.000 balsų „už“.
Siūlyta iš Konstitucijos išbraukti sakinį, kuris dabar užkerta kelią Lietuvos piliečiams įgyti antrą pilietybę, – kad „išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis“.
