V. Putinas rengiasi kelionei pas sąjungininką Xi Jinpingą
Planuojama, kad V. Putino vizitas Kinijoje vyks gegužės 15–16 d., „Bloomberg“ nurodė artimi Kremliui šaltiniai. Tiesa, vizito laikas dar gali keistis, pridūrė jie.
VŽ jau rašė, kad apie galimą Rusijos prezidento vizitą Kinijoje buvo pranešta dar kovo pabaigoje.
Kinijoje numatytas V. Putino susitikimas su šios šalies lyderiu Xi Jinpingu, kuris prieš tai lankysis Europoje.
Tai bus pirmas dviejų lyderių susitikimas po prezidento rinkimų Rusijoje ir V. Putino inauguracijos, kuri planuojama gegužės 7 d.
V. Putinas su Xi Jinpingu susitiks po šio kelionės po Europos Sąjungos šalis. Planuojama, kad gegužės 5 d. prasidėsiančios kelionės metu Kinijos prezidentas aplankys Prancūziją, Serbiją ir Vengriją.
Nors Kinija atvirai nepalaiko Kremliaus agresijos Ukrainoje, Maskva ir Pekinas deklaruoja partnerystę kitais reikšmingais klausimais, pavyzdžiui, ekonominiais ir energetiniais.
Vakarai teigia, kad būtent Kinija padeda Rusijai išvengti sankcijų poveikio, nes slapta tiekia Rusijai būtinas prekes. Pekinas šiuos kaltinimus neigia.
2023 m. Rusijos–Kinijos dvišalė prekyba perkopė 220 mlrd. USD ribą. Tai – dvigubai daugiau nei 2020 m., kai prekybos apimtis siekė 108 mlrd. USD.
Tiesa, šių metų kovą Rusijos eksportas į Kiniją sumažėjo apie 16%, rodo Kinijos muitinės duomenys.
Nepaisant to, didelė tarpusavio prekybos apimtis rodo, kad Maskvos ekonominė priklausomybė nuo Kinijos auga.
Rusijai dėl agresijos Ukrainoje buvo įvestos Vakarų sankcijos, tad Maskvos prekybos partnerių skaičius ženkliai susitraukė. Pekinas pasinaudojo tuo, kad Rusija prarado Vakarų energetikos rinkas, ir padidino rusiškos naftos importą.
Spėjama, kad vienas V. Putino tikslų Kinijoje – paraginti Azijos galiūnę dar daugiau prekiauti su Rusija, siekiant atsverti Vakarų sankcijų spaudimą.
Paskutinį kartą Kinijoje V. Putinas lankėsi pernai spalio mėnesį, kai dalyvavo forume, skirtame „Juostos ir kelio“ iniciatyvai.
Pastaruoju metu V. Putinas nedaug lankosi užsienyje, nes jam Tarptautinis baudžiamasis teismas (TBT) yra išdavęs arešto orderį. Tuo tarpu TBT jurisdikciją pripažįstančios šalys privalo sulaikyti Kremliaus šeimininką, jei jis atvyktų į jų teritoriją.
Kinija nėra ratifikavusi TBT statuto.
VŽ primena, kad kovą vykusiuose prezidento rinkimuose, kuriuose nebuvo leista dalyvauti opoziciniams politikams, V. Putinas pratęsė savo beveik ketvirtį amžiaus trunkantį valdymą Rusijoje dar šešeriems metams, „surinkęs“ rekordinius 87% balsų.
Nors Vakarų šalių vyriausybės kritikavo V. Putino perrinkimą kaip nesąžiningą ir nedemokratišką, Kinija, Indija ir Šiaurės Korėja jį pasveikino.
V. Putiną ir Xi Jinpingą sieja opozicija Vakarams ir noras mesti iššūkį JAV. Kinijos prezidentas yra lankęsis Maskvoje jau po Rusijos invazijos į Ukrainą.
