Europos Parlamentas pritarė prieglobsčio taisyklių reformai
Pagrindinės parlamento frakcijos įveikė kraštutinių dešiniųjų ir kraštutinių kairiųjų partijų pasipriešinimą ir priėmė naująjį migracijos ir prieglobsčio paktą – beveik dešimtmetį rengtą plataus masto reformą.
Paktas numato, kad siekdamos padėti migracijos spaudimą patiriančioms ES šalims, kitos ES valstybės galės pasirinkti, ar pabėgėlius perkelti į savo teritoriją, ar mokėti finansinius įnašus, ar teikti techninę pagalbą, rašoma EP pranešime.
Krizinių ir force majeure situacijų reglamente nustatoma reagavimo į staiga padidėjusį atvykstančiųjų srautą tvarka, užtikrinanti solidarumą ir paramą valstybėms, į kurias plūsta itin daug žmonių iš trečiųjų šalių. Naujosios taisyklės taip pat apims atvejus, kai trečiosios šalys ar priešiški nevalstybiniai subjektai migrantus naudoja ES destabilizuoti.
Atvykimo į ES sąlygų neatitinkantiems asmenims bus taikoma patikrinimo prieš atvykimą procedūra, įskaitant tapatybės nustatymą, biometrinių duomenų surinkimą ir sveikatos bei saugumo patikrinimus. Ši procedūra galės trukti iki septynių dienų. ES valstybės turės sukurti nepriklausomus stebėsenos mechanizmus, kuriais būtų užtikrinama pagarba žmogaus teisėms.
Vokietijos kancleris Olafas Scholzas naująsias taisykles pavadino „istoriniu, būtinu žingsniu“ Europos Sąjungai.
Graikijos, kuri yra viena iš labiausiai nuo didėjančio be dokumentų atvykstančių migrantų skaičiaus nukentėjusių šalių, migracijos ministras esminį ES prieglobsčio ir migracijos taisyklių pakeitimą pavadino istorine diena.
„Tai didelis proveržis ir labai svarbus žingsnis link bendro, taigi ir veiksmingesnio mūsų laikų migracijos iššūkių valdymo“, – socialiniame tinkle „X“ rašė migracijos ministras Dimitris Kairidis.
Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen prieglobsčio taisyklių reformą, kuriai trečiadienį buvo pritarta, pavadino didžiuliu Europos pasiekimu.
„Šiandien iš tiesų istorinė diena“, – spaudos konferencijoje sakė EK pirmininkė po to, kai Europos Parlamentas patvirtino reformą, nepaisant kelis metus trukusių valstybių narių nesutarimų.
Už vidaus reikalus atsakinga eurokomisarė Ylva Johansson teigė, kad Bendrija „galės geriau apsaugoti savo išorės sienas, pažeidžiamus asmenis ir pabėgėlius, greitai grąžinti asmenis, kurie neturi teisės pasilikti“ ir įvesti „privalomą solidarumą“ tarp valstybių narių.
Tuo metu Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas pareiškė, kad jo vyriausybė apsaugos Lenkiją nuo ES migrantų perkėlimo schemos,.
„Turiu tam tikrų galimybių kurti aljansus, o perkėlimo arba mokėjimo už (migrantų) nepriėmimą mechanizmas (...) tikrai nebus taikomas Lenkijai“, – sakė D. Tuskas, kuris yra buvęs Europos Vadovų Tarybos pirmininkas.
Iš viso buvo priimta dešimt teisės aktų, reikalingų reformai įgyvendinti.
Prie Briuselio parlamento pastato protestuoti prieš šį balsavimą susirinko dešimtys demonstrantų, pritariančių daugiau kaip 160 migrantų labdaros ir nevyriausybinių organizacijų, manančių, kad tai yra ES vertybių išdavystė.
Išreikšdami aršią opoziciją, balsavimo pradžią pertraukė protestuotojai, šaukiantys „Šis paktas žudo – balsuokite prieš!“.
Tačiau Jungtinių Tautų pabėgėlių agentūros (UNHCR) komisaro biuro vadovas pritarė reformai, kurią Europos Komisija parengė po to, kai 2015 metais Bendrijoje itin išaugo pabėgėlių srautas.
Kraštutinių kairiųjų nuomone, reformos, kurios apima pasienio centrų, skirtų apgyvendinti prieglobsčio prašytojus, statybą ir kai kurių prieglobsčio prašytojų išsiuntimą į saugias šalis, nesuderinamos su Europos įsipareigojimu ginti žmogaus teises.
Tai „paktas su velniu“, sakė Žaliųjų frakcijos įstatymų leidėjas Damienas Careme'as.
Kraštutinių dešiniųjų įstatymų leidėjai skundėsi, kad pertvarka nepakankamai griežta siekiant užkirsti kelią neteisėtiems migrantams, kuriuos jie kaltina skleidžiant nesaugumo jausmą ir keliant grėsmę sunaikinti Europos tapatybę.
„Mes neleisime, kad mus pakeistų ar užtildytų“, – prieš balsavimą vykusiuose debatuose sakė Prancūzijos kraštutinių dešiniųjų „Nacionalinis sambūrio“, vadovaujamo Marine Le Pen, atstovas Jordanas Bardella.
