V. Turkas: Kinija Sindziange ir Tibete pažeidžia pagrindines teises
Savo pranešime JT Žmogaus teisių tarybai V. Turkas ragino Kiniją įgyvendinti jo biuro ir kitų žmogaus teisių institucijų rekomendacijas „dėl įstatymų, politikos ir praktikos, kuriais pažeidžiamos pagrindinės žmogaus teisės, taip pat ir Sindziango bei Tibeto regionuose“.
V. Turkas, kuris buvo kritikuojamas, kad nepakankamai griežtai pasisakė prieš Kinijos vykdomus žmogaus teisių pažeidimus, taip pat paprašė Pekino paleisti teisių gynėjus, suimtus dėl neaiškaus nusikaltimo, susijusio su „ginčų ir problemų kėlimu“.
„Bendradarbiauju su Honkongo pareigūnais dėl susirūpinimą keliančių nacionalinio saugumo įstatymų“, – pridūrė jis.
Šiaurės vakarų Sindziango regione Kinija kaltinama įkalinusi daugiau nei milijoną etninių uigūrų ir kitų musulmonų mažumų atstovų. Pekinas griežtai atmeta šiuos kaltinimus.
V. Turko pirmtakės Michelle Bachelet ataskaitoje, kuri 2022 m. buvo paskelbta paskutinėmis jos darbo šiame poste minutėmis, minimi galimi nusikaltimai žmoniškumui Sindziange. Kinija šią ataskaitą kategoriškai atmetė.
Teigiama, kad ataskaitoje pateikiami patikimi kankinimų, priverstinio gydymo, seksualinio ir lyčių pagrindu taikomo smurto, taip pat priverstinio darbo įrodymai.
Tačiau joje Pekino veiksmai Sindziange nevadinami genocidu, nors būtent taip juos įvardija JAV ir kai kurie Vakarų įstatymų leidėjai.
Pekinas neigia kaltinimus piktnaudžiavimu ir tvirtina, kad jo veiksmai Sindziange padėjo kovoti su ekstremizmu ir skatinti plėtrą.
V. Turkas sakė, kad jo biuras derasi su Kinija dėl kovos su terorizmu politikos, lyčių lygybės, mažumų apsaugos, pilietinės erdvės, ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių.
„Svarbu, kad šis dialogas duotų konkrečių rezultatų“, – pabrėžė jis.
V. Turkas pripažino Kinijos pažangą plėtros ir skurdo mažinimo srityje, tačiau paragino, kad tokia politika būtų vykdoma kartu su reformomis, siekiant „suderinti atitinkamus įstatymus ir politiką su tarptautiniais žmogaus teisių standartais“.
„Ypač raginu peržiūrėti Baudžiamojo įstatymo 293 straipsnyje numatytą neaiškų nusikaltimą, susijusį su „ginčų ir problemų kėlimu“, ir raginu paleisti žmogaus teisių gynėjus, teisininkus bei kitus asmenis, sulaikytus pagal tokius teisės aktus“, – nurodė jis.
Sausį JT peržiūrint Kinijos teisių padėtį Kinija sulaukė aštrios Vakarų šalių kritikos, tačiau kitos šalys, įskaitant Rusiją ir Iraną, pagyrė Pekiną.
Kinijoje buvo atlikta rutininė visuotinė periodinė peržiūra. Šalių visuotinė periodinė peržiūra atliekama kas penkerius metus ir ji taikoma visoms be išimties JT narėms. Jos metu vertinama jų žmogaus teisių padėtis.
Kinija primygtinai tvirtino, kad daro didelę pažangą siekdama pagerinti savo žmonių gyvenimą, panaikinti skurdą ir apsaugoti teises, ir kaltino kritikus, kad jie „politizuoja ir ginklais verčia“ teisių klausimus, taip esą siekdami kištis į jos vidaus reikalus.
Tačiau Vakarų šalys atkreipė dėmesį į pilietinių laisvių suvaržymą ir 2020 m. įvestą plataus masto nacionalinio saugumo įstatymą, siekiant susidoroti su kitaminčiais po prodemokratinių protestų Honkonge.
Kiti išreiškė susirūpinimą dėl tariamų pastangų ištrinti kultūrinę ir religinę tapatybę Tibete ir represijų Sindziange.
