Lenkija: šalies oro erdve praskriejo Rusijos raketa
Papildyta situacijos kontekstu.
„Viskas rodo, kad Rusijos raketa įskrido į Lenkijos oro erdvę. Ji taip pat paliko mūsų oro erdvę“, – žurnalistams sakė generolas Wieslawas Kukula, Lenkijos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo viršininkas.
Raketa buvo stebima radarais – tiek Lenkijos, tiek sąjungininkų.
„Noriu jus patikinti dėl gero koordinavimo ir bendradarbiavimo. Tiek Lenkijos, tiek mūsų sąjungininkų sistemos veikė, – sakė Lenkijos vicepremjeras ir gynybos ministras Wladyslawas Kosiniakas-Kamyszas.
W. Kukula teigė, kad raketa paliko Lenkijos oro erdvę po trijų minučių. Remiantis Lenkijos žiniasklaidos skelbiama informacija, šalies prezidentas Andrzejus Duda dėl šio incidento jau kalbėjosi su NATO vadovu Jensu Stoltenbergu.
„Siuntėme savo pajėgas, naikintuvus, kad ją perimtų ir prireikus numuštų, tačiau dėl skrydžio trukmės ir maršruto (...) tai buvo neįmanoma ir raketa galėjo palikti Lenkijos teritoriją“, – sakė Maciejus Kliszas, Lenkijos kariuomenės operacijų vadovas.
Jo teigimu, kad Lenkijos oro gynybos sistema buvo įvesta į parengtį dėl Rusijos dronų ir raketų smūgių bangos Ukrainoje.
Kariuomenė pranešė, kad ji taip pat atliko antžeminę paiešką toje vietoje, kur dingo raketos signalas.
Lenkija anksčiau penktadienį sakė, kad į jos oro erdvę iš Ukrainos įskrido neatpažintas objektas.
„Objektas atskrido nuo Ukrainos sienos. Naktį vyko intensyvus Ukrainos teritorijos apšaudymas, todėl šis incidentas gali būti su tuo susijęs“, – naujienų kanalui TVN24 iš pat pradžių sakė ginkluotųjų pajėgų operatyvinės vadovybės atstovas spaudai pulkininkas Jacekas Goryszewskis.
Ukrainos karinės oro pajėgos sakė, kad per šią masinę ataką sunaikinti 114 iš 158 oro taikinių. Ukrainoje penktadienį žuvo mažiausiai 20 žmonių, o dar per šimtą buvo sužeisti.
Lenkijos prezidentas po pranešimo apie į oro erdvę įskridusį objektą sušaukė skubų susitikimą su kariuomenės vadovybe. Anot Lenkijos pareigūnų, imtasi papildomų priemonių Lenkijos oro erdvės saugumui užtikrinti.
Radijo RMF duomenimis, informacijos apie sprogimus nebuvo, tačiau liudininkai girdėjo didelį triukšmą ir švilpimą. Lenkijos radijo stoties duomenimis, netoli Zamostės miesto vyksta paieškos.
Operatyvinė vadovybė teigė, kad neatpažintas objektas buvo stebimas radaru „nuo to momento, kai jis kirto sieną, iki to momento, kai signalas dingo“.
Tai įvyko rytą, ir Lenkija „panaudojo turimas pajėgas ir priemones“, nurodoma pranešime.
„Nuolat palaikome ryšį su karo policija ir Liublino vaivadijos policija, – penktadienio rytą naujienų agentūrai PAP sakė Krzysztofas Komorskis, su Ukraina besiribojančio regiono vadovas. – Gavome informacijos, kad radaruose netoli Hrubešuvo pasirodė neatpažintas objektas, kuris vėliau dingo. Neturime jokio patvirtinimo, kad jis nukrito mūsų vaivadijos teritorijoje.“
Gali būti provokacija
Privatus transliuotojas „TV Republika“ penktadienį pranešė, kad objekto ieškoma netoli Hrubešuvo, esančio už kelių kilometrų nuo Ukrainos sienos.
J. Goryszewskis sakė, kad ginkluotosios pajėgos ėmėsi visų įmanomų priemonių Lenkijos oro erdvės saugumui užtikrinti.
„Visos oro gynybos priemonės pakeltos į kovinę parengtį, taip pat, jei prireiktų, budi naikintuvai. Visa tai buvo padaryta, procedūros išlaikytos, krizių valdymas nenutrūko“, – pridūrė jis.
Wladyslawas Kosiniakas-Kamyszas, vicepremjeras ir gynybos ministras, situaciją pakomentavo platformoje „X“.
„Per BBN (Nacionalinio saugumo biurą) palaikau ryšį su prezidentu, premjeru, generalinio štabo viršininku ir ginkluotųjų pajėgų operatyviniu vadu. Valstybė veikia!“ – rašė jis.
Lenkijos kariuomenės generolas Romanas Polko vietos žiniasklaidoje neatmetė versijos, kad oro erdvę pažeidusi raketa galėjo būti ir Rusijos provokacija.
„Tai gali būti objektas, kurio kontrolę rusai prarado, arba jų provokacija“, – teigė R. Polko.
Anot jo, tokiais veiksmais gali būti siekiama išprovokuoti Lenkiją. Tačiau R. Polko pabrėžė, kad kol kas incidento aplinkybės tiriamos.
Kaip jau skelbta, Rusija penktadienio naktį ir rytą raketomis ir dronais smogė Ukrainos miestams. Iš viso paleista daugiau kaip 100 įvairaus tipo raketų. Per atakas mažiausiai 13 žmonių žuvo, o per 80 buvo sužeisti.
VERSLO TRIBŪNA
Baltijos šalių akcijų rinka šiuo metu – pakankamai patraukli, tačiau vis dar vertinama atsargiai. Teigiami pokyčiai akivaizdūs: nuo 2021 m. Baltijos rinkoje buvo stebimas nuoseklus akcijų apyvartos mažėjimas, o šiemet akcijų apyvarta ir sandorių skaičius pradėjo augti. Į regioną palaipsniui grįžta užsienio investuotojai. Kokias galimybes investuotojams dabar atveria mūsų „namų rinka“?
UHB Grupė jau kelerius metus nuosekliai investuoja į Lietuvos regionų atgaivinimą. Vienas ryškiausių pavyzdžių – Pilviškiai (Vilkaviškio raj.), kur grupė, investavusi beveik vienuolika milijonų eurų, sukūrė modernią logistikos ir gamybos infrastruktūrą, atgaivindama ilgai nenaudotą pramoninę teritoriją. Šiandien čia veikia didelės apimties krovos terminalas, kompaktuotų trąšų gamykla ir moderni didmaišių gamybos linija.
Anot VMI Informacinių išteklių valdymo departamento direktorės Rasos Karosienės, nauja savitarnos svetainė, startuosianti kitais metais, taps pirmuoju nuosekliai planuojamo skaitmenizacijos proceso etapu, kurio tikslas – sukurti patogesnę aplinką ir užtikrinti sklandesnę paslaugų teikimo patirtį visiems VMI klientams.
Labiau už Paryžių išsiplėtęs Vilnius nebegali sau leisti toliau augti į pakraščius, todėl mieste, remiantis gerosiomis pasaulio praktikomis ir vietokūros principais, vis intensyviau atnaujinamos esamos teritorijos. Viena ryškiausių pastarųjų metų konversijų – Žirmūnai, kažkada Vilniaus žemėlapyje žymėti kaip industrinė lokacija, o dabar sparčiai atgimstantys iš naujo. Apie tai, kaip čia kuriamas 15 minučių miesto modelis ir kaip šis virsmas įgyvendinamas projekte „Citus Mūnai“, pasakoja Gabrielė Norkutė, „Citus“ Vilniaus regiono vyr. plėtros vadovė, ir Odeta Šlyčkova, pardavimų vadovė.
2022 metų lapkritį šalia sienos su Ukraina esančiame Lenkijos Pševoduvo kaime nukrito raketa. Incidento metu žuvo du civiliai.
Sprogimas nugriaudėjo grūdų džiovykloje netoli mokyklos maždaug už 6 km nuo Ukrainos sienos, per dar vieną intensyvų Rusijos vykdomą Ukrainos bombardavimą.
Iš pradžių buvo abejojama, ar raketa buvo rusų, todėl kilo nerimas, kad NATO gali tiesiogiai įsitraukti į karą, mat Lenkija priklauso kolektyvinės gynybos Aljansui.
