ES susitarė dėl migracijos įstatymų pertvarkos
Susitarimas, kuris yra preliminarus ir kurį dar reikia oficialiai ratifikuoti, buvo sudarytas po ilgų derybų, kurios prasidėjo pirmadienio popietę, tęsėsi visą antradienį, o baigėsi trečiadienio rytą, toks derybų intensyvumas atspindi, kad derybų metu buvo statoma labai daug, skelbia „Euronews“.
Derybose daugiausia dėmesio buvo skiriama sudėtingų ir atvirų klausimų sprendimui, parlamentarai turėjo priimti kompromisus, pavyzdžiui, dėl sulaikymo laikotarpių, rasinio profiliavimo, nelydimų nepilnamečių, paieškos ir gelbėjimo operacijų ir sienos stebėjimo.
Roberta Metsola, Europos Parlamento pirmininkė, taip pat pasveikino šį susitarimą socialiniame tinkle „X“.
Ilgoms deryboms vadovavusi Ispanija, kuri šį pusmetį pirmininkauja ES, socialiniame tinkle „X“ paskelbė: „Pasiektas politinis susitarimas dėl ES naujo migracijos ir prieglobsčio pakto penkių failų.“
M. Schinas sakė: „Nueitas ilgas kelias [...]. Tačiau mums pavyko. Europa pagaliau ima veikti dėl migracijos.“
EK pirmininkė Ursula von der Leyen pridūrė, kad migracija yra bendras Europos iššūkis ir kad šiandienos susitarimas sudarys sąlygas spręsti jį drauge.
Vokietija sveikino ES susitarimą dėl bloko migracijos įstatymų reformos ir sakė, jog jis užtikrins, kad naujojo prieglobsčio sistema būtų įgyvendinama teisingai ir tvarkingai.
„Susitarimo dėl Europos bendros prieglobsčio sistemos skubiai reikėjo ir jau seniai“, – sakė užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock.
Italijos vidaus reikalų ministras Matteo Piantedosi trečiadienį pasveikino susitarimą kaip didelę sėkmę ir teigė, kad tai reiškia, jog vadinamosios priešakinės ES šalys, į kurias migrantai plūsta pirmiausiai, „nebesijaus vienišos“.
„Pakto patvirtinimas yra didelė sėkmė Europai ir Italijai (...) visada atlikusiai pagrindinį vaidmenį siekiant patvirtinti subalansuotą sprendimą, kad ES priešakinės šalys, kurios patiria ypatingą migracijos spaudimą, nebesijaustų vienišos“, – sakė jis pareiškime.
Vengrija susitarimą atmeta
Vengrija trečiadienį pareiškė griežčiausiais įmanomais žodžiais atmetanti Europos Sąjungos šalių ir Europos Parlamento pasiektą susitarimą dėl imigracijos įstatymų reformos.
„Griežčiausiais įmanomais žodžiais atmetame šį migracijos paktą [...]. Nieko neįsileisime prieš savo valią; niekas iš Briuselio ar iš kur kitur negali mums pasakyti, ką mes galime įsileisti, ir mes griežčiausiais įmanomais žodžiais atsisakome būti baudžiami už šią poziciją“, – reporteriams sakė vengrų užsienio reikalų ministras Peteris Szijjarto.
Atsistatydino prancūzų sveikatos apsaugos ministras
Vyriausybės atstovas trečiadienį žiniasklaidai pranešė, kad Prancūzijos sveikatos apsaugos ministras atsistatydino dėl prieštaringai vertinamo imigracijos įstatymo, kurį remia kraštutiniai dešinieji, ir paneigė, kad prezidento Emmanuelio Macrono kabinete kilo maištas.
Vyriausybės atstovas spaudai Olivier Veranas sakė, kad sveikatos apsaugos ministras Aurelienas Rousseau trečiadienio rytą nedalyvavo vyriausybės posėdyje ir jį laikinai pakeis jaunesnioji ministrė Agnes Firmin Le Bodo. Tačiau jis pridūrė: „Ministrų maišto nėra.“
Padalinta atsakomybė
Susitarimo tikslas – sumažinti nelegalios migracijos į Europos Sąjungą mastą. Reforma apima greitesnį neteisėtai atvykusių asmenų patikrinimą, sulaikymo centrų pasienyje kūrimą, greitesnį asmenų, kuriems atsisakyta suteikti prieglobstį, išsiuntimą ir solidarumo mechanizmą, kad būtų sumažinta našta pietinėms Europos šalims, į kurias plūsta dideli migrantų srautai.
Pagal šį mechanizmą kai kurie prieglobsčio prašytojai bus perkelti į kitas ES valstybes, o atsisakiusios juos priimti šalys finansiškai ar materialiai prisidės prie tų, kurios juos priims, rašo DW.
Iki šių metų lapkričio pabaigos ES pasienio agentūra „Frontex“ užregistravo daugiau kaip 355.000 neteisėtų sienos kirtimų į ES.
Nors kai kurie konservatyvių pažiūrų įstatymų leidėjai susitarimą pavadino „istoriniu“, kairiųjų pažiūrų politikai šią reformą vertino ne itin teigiamai.
„Derybininkai susitarė pakenkti teisei prašyti prieglobsčio“, – sakė Vokietijos ES teisės aktų leidėjas Damianas Boeselageris, Europos žaliųjų partijos narys.
„Ši naujoji sistema užtikrins, kad prie mūsų sienų bus kalėjimų stovyklos, ir jai niekada neturėjo būti pritarta“, – sakė D. Boeselageris.
Kelios su migrantais dirbančios pagalbos agentūros, tokios kaip „Amnesty International“, „Oxfam“, „Caritas“ ir „Gelbėkit vaikus“, pasmerkė reformą, sakydamos, kad ji sukurs „žiaurią sistemą“.
Visgi dėl migrantų iš trečiųjų šalių antplūdžio ES valstybės susiduria su vis daugiau problemų – šalys priverstos spręsti daugybės nedirbančių asmenų socialinį aprūpinimą, augančio nusikalstamumo, terorizmo grėsmių, integracijos problemas.
Greitesni patikrinimai
Pertvarkymas, grindžiamas prieš trejus metus pateiktu pasiūlymu, nepakeis dabartinio principo, kad pirmoji ES šalis, į kurią patenka prieglobsčio prašytojas, yra atsakinga už jo atvejį.
VERSLO TRIBŪNA
Seimas šio rudens sesijoje turėtų tvirtinti Darbo kodekso pakeitimus, kurie privalomi įgyvendinant Skaidraus darbo užmokesčio direktyvą. Lietuva, kaip ir kitos Europos Sąjungos (ES) valstybės, šios direktyvos nuostatas į savo nacionalinę teisę turi perkelti iki 2026 m. birželio 7 d. Įmonės jos įgyvendinimui turi pradėti ruoštis jau dabar. Kokie Skaidraus darbo užmokesčio direktyvos pagrindiniai tikslai, kaip jie atsispindės Darbo kodekso pakeitimuose, aiškina advokatų kontoros „WIDEN“ partneris, advokatas, darbo teisės praktikos vadovas, teisės mokslų daktaras Vilius Mačiulaitis.
Verslo kelionių rinka įsibėgėja. Global Business Travel Association (GBTA) duomenimis, 2025 m. pasaulinės išlaidos verslo kelionėms pasiekė ~1,48 trln. JAV dolerių – daugiau nei bet kada anksčiau. Pastebima ir kita tendencija: traukiasi trumpi vienos dienos skrydžiai, o kelionės ilgėja, jungdamos darbą su poilsiu. Tai natūraliai kuria nišą darbostogoms – kryptingoms komandų išvykoms, kurios 2026 m. taps dar aktualesnės.
Tiesioginiai mokėjimai („account-to-account“ arba A2A), leidžiantys atlikti mokėjimus iš banko sąskaitų tiesiogiai, apeinant kortelių schemas (tokias kaip VISA ar „Mastercard“), atrodė kaip gera idėja dar praėjusio amžiaus devintajame dešimtmetyje, kuomet gimė Europos taupomųjų bankų finansinių paslaugų iniciatyva. Neišgyveno. 2008 metais pradėtas kur kas ambicingesnis Europos projektas „Monetta“ žlugo 2012-aisiais. Toks pats likimas ištiko ir regioninius mėginimus sukurti tiesioginio mokėjimo sistemas, įskaitant ir Šiaurės šalių bankų iniciatyvą P27, mirusią 2023-aisias.
Sparčiai augant skaitmeninėms grėsmėms ir jų sudėtingumui, vis daugiau organizacijų žvelgia į kibernetinį saugumą ne kaip į IT skyriaus atsakomybę, o kaip į verslo strategijos dalį. Be to, kiekvienais metais rinkoje atsiranda naujų sprendimų ir praktikų, o NIS2 direktyva ir kylanti saugumo kartelė verčia organizacijas periodiškai peržiūrėti savo procesus ir taikomus įrankius. Tai labai dinamiška aplinka, kurioje ilgalaikę verslo sėkmę lemia nuolatinis tobulėjimas, kryptingos investicijos ir reguliarus žinių atnaujinimas.
Tačiau siekiant padėti šalims, į kurias atvyksta daug migrantų, pavyzdžiui, Italijai, Graikijai ir Maltai, atsiras privalomo solidarumo mechanizmas.
Tai reikš tam tikros migrantų dalies perkėlimą į kitas ES šalis. Jei kuri nors bloko narė atsisakytų priimti migrantus, ji turėtų skirti finansinį ar materialinį indėlį priimančioms šalims.
Planuojama reforma taip pat siekiama paspartinti prieglobsčio prašytojų patikrinimą, kad tuos, kas negali gauti prieglobsčio, būtų galima greitai išsiųsti atgal į kilmės ar tranzito šalis.
Ši procedūra, kuriai reikės įsteigti sulaikymo centrų prie sienų, bus taikoma nelegaliems migrantams, atvykstantiems iš šalių, kurių piliečių daugiau kaip 80% prašymų suteikti prieglobstį yra atmetama.
EP gavo garantijų, kad šeimos su mažais vaikais turės adekvačias sąlygas ir kad bus stebima, kaip laikomasi migrantų teisių bei užtikrinamos nemokamos teisinės konsultacijos, naujienų agentūrai AFP sakė europarlamentarė Fabienne Keller.
Taip pat siūlomas atsakas tiems atvejams, kai atvykstančių migrantų srautas smarkiai išauga, kaip 2015–2016 metais, kai į ES atvyko per 2 mln. pabėgėlių, pirmiausia iš karo apimtos Sirijos. Tokiais atvejais prieglobsčio prašytojų apsaugos priemonės galėtų būti apribotos.
Šiuo metu į ES vėl atvyksta daugiau nelegalių migrantų ir prieglobsčio prašytojų. Per pirmuosius 11 šių metų mėnesių ES sienų ir pakrančių apsaugos agentūra „Frontex“ užregistravo daugiau kaip 355.000 neteisėto sienos kirtimo ir atvykimo į bloką atvejų – tai 17% padidėjimas.
Šiemet prieglobsčio prašytojų skaičius gali viršyti milijoną, nurodo ES prieglobsčio agentūra.
