V. Čmilytė-Nielsen nusprendus nesiekti prezidento posto, liberalai nekels jokio kandidato
Papildymai visame tekste
Apie savo sprendimą V. Čmilytė-Nielsen antradienio vakarą pranešė Liberalų sąjūdžio valdybai.
„Būdama Liberalų sąjūdžio vadove ir svarstydama, ar kandidatuoti prezidento rinkimuose, akcentavau, kad prioritetiniai 2024 metų rinkimai partijai yra Seimo rinkimai. Todėl, padėkojusi kolegoms už išreikštą pasitikėjimą, informavau, kad neketinu dalyvauti prezidento rinkimuose“, – teigė Seimo pirmininkė.
Kaip pranešė partija, Liberalų sąjūdžio valdyba vienbalsiai apsisprendė nedalyvauti prezidento rinkimuose ir visą dėmesį skirti Seimo bei Europos Parlamento rinkimams.
V. Čmilytė-Nielsen sakė, kad jai „logiška būtų“ vesti partiją Seimo rinkimuose ir pakartojo į Europos Parlamentą taip pat nekandidatuosianti.
„Logiška būtų, kad taip, tačiau kol kas, žinoma, ankstoka tiems formaliems sprendimams“, – apie partijos sąrašo vedimą Seimo rinkimuose sakė ji.
Liberalų sąjūdis kol kas neplanuoja remti ir kitų partijų kandidatų prezidento rinkimuose.
Pasak partijos lyderės, juose nusprendus dalyvauti ir premjerei Ingridai Šimonytei, ir esant tikėtinu dabartinio prezidento Gitano Nausėdos kandidatavimui, „būtų labai logiška, kad vienas iš trijų valstybės vadovų nedalyvautų tose rungtynėse“ ir susikoncentruotų į Seimo darbo užtikrinimą.
„Mes valdyboje jau trumpai aptarėme, kad partija bent jau šiame etape tikrai liks neutrali, o aš pati, kaip Seimo pirmininkė, turinti bendradarbiauti tiek su prezidentu, tiek, žinoma, su Vyriausybės vadove, manau, kad būtų labai logiška ir racionalu šiuo rinkiminiu laikotarpiu būti neutralia“, – kalbėjo V. Čmilytė-Nielsen.
Jos kandidatūrą partijos skyriai daugiausia kartų iškėlė kaip potencialios kandidatės į prezidentus.
„Esu labai dėkinga už tai, kad daugelis kolegų matė manyje gal ne ryškią, bet neblogą kandidatę“, – sakė parlamento vadovė.
Apie galimybę dalyvauti prezidento rinkimuose kaip liberalų kandidatui yra užsiminęs ir europarlamentaras Petras Auštrevičius. Pasak V. Čmilytės-Nielsen, partijos sprendimas nekelti savo kandidatūros buvo nuotoliu aptartas ir su juo.
„Su Petru Auštrevičiumi buvo aptartas klausimas, jis buvo nuotoliniu būdu prisijungęs prie valdybos, išsakė savo nuomonę, tačiau valdyba, išklausiusi ir jo argumentus, jo požiūrį, priėmė vienbalsiai sprendimą nedalyvauti prezidento rinkimuose. Ir, mano vertinimu, kolega Petras į tuos argumentus taip pat įsiklausė ir juos priėmė“, – sakė Seimo pirmininkė.
Prezidento rinkimai Lietuvoje vyks kitų metų gegužę.
