Ukrainos sausumos pajėgų vadas: zonduojame rusų silpnąsias vietas, pagrindinės puolimo pajėgos dar nestojo į kovą

• Ukraina skelbia apie nedidelį progresą keliose Zaporižios fronto vietose, Novodanilivkos-Robotynės bei Mala Tokmačkos-Novofedorivkos ašimis pasiekta dalinės sėkmės, atkovota teritorijų.
• J. Prigožinas: Rusijos pajėgos traukiasi Zaporižios ir Chersono frontuose.
• „Haaretz“: Izraelis derasi dėl tankų „Merkava“ pardavimo Kiprui, kad šis galėtų nusiųsti savo T-80 Ukrainai.
• Rusija naktį sparnuotomis raketomis atakavo aviacijos bazę Chmelnyckių regione.

Ketvirtadienio įvykių juostą galima rasti čia.

22:00 Baigiame pildyti penktadienio naujienų juostą

Naujausias žinias kviečiame skaityti šeštadienį ryte.

21:49 Ukraina iš Vengrijos susigrąžino dar du karo belaisvius

Ukrainos diplomatai iš Vengrijos išsivežė dar du ukrainiečius karo belaisvius, kuriuos Maskva perdavė Budapeštui. Apie tai feisbuke pranešė Ukrainos užsienio reikalų ministerijos atstovas Olehas Mykolenka.

Jis pažymėjo, kad jau pavyko grąžinti į Ukrainą penkis jos gynėjus.

„Dirbame, kad likusieji šeši kariai taip pat kuo greičiau grįžtų namo pas savo šeimas“, – pabrėžė O. Mykolenka.

Birželio 8 d. paaiškėjo, kad Rusija neteisėtai Vengrijai perdavė 11 ukrainiečių karo belaisvių.

21:41 „Baykar“ dronų gamybą Ukrainoje turėtų pradėti 2025 metais

Turkijos bendrovė „Baykar“ gavo licencijas Ukrainoje gaminti kovinius dronus „Bayraktar“ ir „Akinci“, pranešė Turkijos laikraštis „Yeni Akit“, cituodamas bendrovės vadovą Haluką Bayraktarą.

Tikimasi, kad bepiločių orlaivių gamyba prasidės 2025 m., o bendros investicijos į projektą sieks 95,5 mln. USD.

„Baykar“ dar 2019 m. Ukrainoje įkūrė įmonę „Avia Ventures LLC“ su tikslu atidaryti šalyje dvi gamyklas.

Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas 2022 m. paskelbė, kad remdamasi Ankaros ir Kyjivo susitarimu „Baykar“ Ukrainoje atidarys gamyklą, kurioje bus gaminami bepiločiai orlaiviai „Bayraktar“.

21:26 JK: Rusija aneksuotame Kryme treniruoja kovinius delfinus

Jungtinės Karalystės karinė žvalgyba penktadienį pareiškė, kad Rusija aneksuotame Ukrainos Krymo pusiasalyje treniruoja kovinius delfinus. 

JK gynybos žvalgyba naujausioje ataskaitoje apie Maskvos invaziją į Ukrainą nurodė, kad nuo praeitų metų Rusijos karinis jūrų laivynas daug investuoja į Juodosios jūros laivyno pagrindinės bazės Sevastopolyje saugumą.

„Tai apima mažiausiai keturis sluoksnius tinklų ir užtvarų per uosto įplauką. Tikėtina, kad pastarosiomis savaitėmis prie šių apsaugos priemonių prisidėjo ir daugiau apmokytų jūrų žinduolių“, – pridūrė ji.

„Iš nuotraukų matyti, kad uoste beveik dvigubai padaugėjo plaukiojančių žinduolių aptvarų, kuriuose, labai tikėtina, yra delfinų“, – pareiškė JK gynybos žvalgyba. 

Pasak jos, tikėtina, kad delfinai bus panaudoti kovai su Ukrainos pajėgų narais.

Pranešime teigiama, kad Rusijos karinis jūrų laivynas naudoja baltuosius delfinus ir ruonius įvairioms misijoms Arkties vandenyse.

20:29 Generalinis štabas: per parą – daugiau kaip 30 susirėmimų

Rusijos pajėgos daugiausia pastangų deda Lymano, Bachmuto, Avdijivkos ir Marinkos kryptimis. Per parą įvyko daugiau kaip 30 susirėmimų, sakoma Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo penktadienio vakaro suvestinėje. Joje taip pat teigiama, kad laimėjimų rusai nepasiekė.

19:51 Prokremliškas pareigūnas: Čonharo tiltas po Ukrainos smūgio netinkamas eismui

Rusijos kontroliuojamas tiltas, jungiantis Pietų Ukrainą su aneksuotu Krymo pusiasaliu, dėl Ukrainos smūgio buvo smarkiai apgadintas ir šiuo metu yra netinkamas naudoti, penktadienį pripažino Rusijos paskirtas pareigūnas.

„Jis netinkamas judėjimui“, – sakė Maskvos paskirtas pietinės Ukrainos Chersono srities gubernatorius Vladimiras Saldo, pridūręs, kad Čonharo tiltas bus uždarytas eismui maždaug 20 dienų.

„Tiltas buvo apgadintas labiau, nei manėme iš pradžių“, – teigė V. Saldo per televiziją ir pridūrė, kad remonto darbai jau vyksta.

V. Saldo anksčiau sakė, kad Ukraina smūgiui į tiltą panaudojo britų suteiktas sparnuotąsias raketas „Storm Shadow“.

Palydovinės „Planet Labs“ nuotraukos, kurias paskelbė projektas „Schemes“ rodo, kad rusai po Čonharo tiltu įrengė pontoninę perėją.

19:27 Ukraina ragina gyventojus nepanikuoti dėl Zaporižios AE

 Kyjivas paragino ukrainiečius nepanikuoti ir nekaupti jodo tablečių po to, kai prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Rusija rengiasi teroro išpuoliui sukeliant radiacijos nuotėkį okupuotoje Zaporižios atominėje elektrinėje.

Kremlius teigė, kad tai buvo melas, tačiau dėl prezidento perspėjimo daugelis ukrainiečių tapo budrūs, o jodo paklausa daugelyje vaistinių smarkiai išaugo.

„Skaitykite ir dalinkitės, bet nepanikuokite! Nežaiskite priešo žaidimo. Prezidentas Zelenskis nepasakė nieko naujo. Rusija yra teroristinė šalis, iš kurios, kaip iš beždžionės su granata, galima tikėtis visko“, – teigė Ukrainos sveikatos apsaugos ministerija.

Atskirame pareiškime penktadienį ji įspėjo, kad neteisingas jodo vartojimas gali turėti neigiamų pasekmių, ir perspėjo, kad tai gali būti net mirtina.

18:48 O. Syrskis: pagrindinės puolimo pajėgos dar neįsitraukė į kovą

Ukrainos sausumos pajėgų vadas generolas pulkininkas Oleksandras Syrskis interviu „Guardian“ sako, kad pagrindinės puolamojo rezervo pajėgos dar nestojo į kovą, ir ragina būti kantrius.

„Visi nori didelės pergalės tuoj pat. Mes taip pat norime. Tačiau turime būti pasirengę, kad šis procesas užtruks, nes kiekvienoje pusėje sutelkta daug pajėgų, daug įrangos ir daug dirbtinių kliūčių“, – sakė O. Syrskis.

„Noriu pasakyti, kad pagrindinės mūsų pajėgos dar neįsitraukė į kovą, o dabar ieškome, zonduojame silpnąsias priešo gynybos vietas. Viskas dar priešaky“, – pridūrė sausumos pajėgų vadas.

Generolas pasakojo, kad Serebriansko miške netoli Bachmuto vyko įnirtingi mūšiai po to, kai Rusija iš pietų perkėlė pagrindines pajėgas. „Rusai bando perimti iniciatyvą. Taigi padėtis tikrai sudėtinga“, – sakė O. Syrskis.

Jis ragino nenuvertinti priešo, nes rusai numatė ir toliau nuspėja pavojingiausias Ukrainos pajėgų judėjimo kryptis. Jie ten įrengia stiprią gynybą, kurią pralaužti gana sunku. Kartu generolas įsitikinęs, kad Ukrainos pajėgos ras spragą ir ja pasinaudos.

18:22 Lenkija sieks įtraukti Baltarusiją į 12-ąjį ES sankcijų paketą

Europos Sąjungai penktadienį paskelbus 11-ąjį sankcijų Rusijai paketą, Varšuva jau pradėjo rengti naują ir nori į jį įtraukti Baltarusiją, Lenkijos spaudos agentūrai (PAP) sakė užsienio reikalų viceministras Piotras Wawrzykas.

Pasak jo, į naująjį sankcijų paketą būtų įtraukta Baltarusija, kuri, nors tiesiogiai nedalyvauja Rusijos kare prieš Ukrainą, savo teritoriją suteikia Rusijos kariams mokyti, taip pat antskrydžiams rengti.

„Negalime toleruoti tokios situacijos, juolab kad režimas Minske griežtina vidaus politiką ir prieš savo piliečius. Skirtumai tarp Baltarusijos ir Rusijos pamažu nyksta, todėl šioms šalims turėtų būti taikomos tos pačios sankcijos“, – sakė Lenkijos užsienio reikalų viceministras.

17:39 Ukrainos biudžeto įplaukos išaugo 45%

Ukrainos finansiniai rezultatai šiais metais pagerėjo: gegužę, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, biudžeto įplaukos padidėjo 45%, penktadienį pranešė finansų ministras Serhijus Marčenka.

„Dėl stiprios finansinės paramos ir vyriausybės įgyvendinamų visapusiškų priemonių užtikriname subalansuotą biudžetą ir svarbiausių išlaidų, pirmiausia socialinėje srityje, finansavimą“, – sakė ministras.

17:32 „Carlsberg“ traukiasi iš Rusijos

Danijos alaus pramonės milžinė „Carlsberg Group“ penktadienį pranešė pasirašiusi susitarimą parduoti verslą Rusijoje, atstovaujamą alaus daryklos „Baltika“.

„Po pernai priimto sprendimo parduoti verslą Rusijoje ir vėliau vykusio plataus masto jo atskyrimo nuo likusios „Carlsberg Group“ dalies proceso, šiandien „Carlsberg“ pasirašė susitarimą dėl jo pardavimo“, – teigiama grupės pranešime.

„Sandoriui būtinas Rusijos reguliavimo institucijų pritarimas, įskaitant specialiosios vyriausybinės komisijos“, – nurodo „Carlsberg“, pažymėdama, jog dėl to sandorio, kurio vertės neįvardija, užbaigimo terminai kol kas nėra aiškūs.Pirkėjas taip pat nenurodomas.

16:43 „Politico“: F-16 perdavimas Ukrainai gali prasidėti 2024 m. pradžioje

Vakarų partneriai mato Rumuniją kaip vietą, kur būtų galima mokyti ukrainiečių pilotus skraidyti naikintuvais F-16, rašo „Politico“. Mokymus planuojama pradėti šią vasarą.  

Anot leidinio, klausimas, kurios šalys padovanos naikintuvus Ukrainai, lieka atviras. Pasak vieno dabartinio ir vieno buvusio JAV Gynybos departamento pareigūnų, naikintuvus greičiausiai suteiks Nyderlandai ir Danija – šalys, kurios vadovauja tarptautiniams mokymams, tačiau dar niekas iki galo nenuspręsta.

Anot „Politico“ šaltinių, naikintuvų perdavimas galėtų prasidėti 2024 m. pradžioje.

16:00 Rusija atsakė į naujas ES sankcijas 

Rusija penktadienį pranešė, kad į asmenų, kuriems draudžiama atvykti į šalį, sąrašą įtraukė daugiau Europos pareigūnų, reaguodama į Europos Sąjungos sprendimą paskelbti Maskvai naujų sankcijų.

„Reaguodama į šiuos nedraugiškus veiksmus, Rusijos pusė gerokai išplėtė Europos institucijų ir ES valstybių narių atstovų, kuriems draudžiama įvažiuoti į mūsų valstybės teritoriją, sąrašą“, – sakoma Užsienio reikalų ministerijos pareiškime.

Jame nenurodoma, kiek pareigūnų palietė šis sprendimas, neskelbiamos ir jų pavardės.

Europos Sąjunga penktadienį priėmė vienuoliktąjį sankcijų Rusijai paketą dėl jos invazijos į Ukrainą – juo siekiama sumažinti sankcijų apėjimą. 

15:42 Ukraina susigrąžino daugiau kaip 50 žuvusių karių kūnus

Ukraina susigrąžino 51 žuvusio kareivio kūną, penktadienį pranešė Okupuotų teritorijų reintegracijos ministerijos pareigūnas Olehas Kotenka.

Gegužės 30 d. buvo atgauti 79 žuvę kariai.

Kovo pradžioje Karo belaisvių reikalų koordinavimo štabas pranešė, kad nuo invazijos pradžios į Ukrainą buvo pargabenti daugiau kaip 1.400 žuvusių karių kūnai.

14:32 J. Prigožinas: rusų pajėgos traukiasi Zaporižios ir Chersono frontuose

Kyjivui tęsiant kontrpuolimą, Maskvos pajėgos traukiasi Ukrainos rytuose ir pietuose, penktadienį pareiškė Rusijos samdinių grupės „Wagner“ vadovas.

Šie komentarai prieštarauja naujausiems Rusijos prezidento Vladimiro Putino teiginiams, kad Ukraina esą patyrė katastrofiškų nuostolių ir kad kovos veiksmai aprimo.

„Šiuo metu Rusijos kariuomenė traukiasi Zaporižios ir Chersono frontuose. Ukrainos ginkluotosios pajėgos stumia Rusijos kariuomenę“, – socialiniuose tinkluose sakė Jevgenijus Prigožinas.

„Mes prausiamės krauju. Niekas nepristato atsargų. Tai, ką jie mums sako, yra didžiausia apgaulė“, – pridūrė J. Prigožinas, turėdamas omenyje Rusijos karinę ir politinę vadovybę.

J. Prigožinas taip pat atmetė pačią V. Putino sprendimo pradėti karą Ukrainoje, oficialiai Kremliaus vadinamą specialiąja karine operacija, prielaidą.

„Kodėl buvo pradėta specialioji karinė operacija? Karas buvo reikalingas tam, kad krūva niekšų galėtų pasireklamuoti“, – tvirtino jis.

14:19 Gubernatorius: rusai smogė Chersono viešojo transporto įmonei

Rusijos pajėgos smogė Chersono viešojo transporto įmonei, penktadienį platformoje „Telegram“ pranešė srities gubernatorius Oleksandras Prokudinas.

„Dar vienas Rusijos teroristų išpuolis. Chersone okupantų kariai nusitaikė į viešojo transporto įmonę. Jie smogė civiliams darbuotojams, kurie teikia miestui gyvybiškai svarbias paslaugas. Deja, 55 metų vyras žuvo vietoje. Dar penki jo kolegos buvo sužeisti ir paguldyti į ligoninę“, – „Telegram“ rašė jis.

Po kelių minučių O. Prokudinas nurodė, kad smūgio metu taip pat žuvo 43-erių darbuotojas.

„Gydytojai bandė išgelbėti jo gyvybę, tačiau sužalojimai buvo per sunkūs. Vyras mirė medicinos įstaigoje“, – pareiškė gubernatorius.

13:59 G. Landsbergis apie sankcijų apėjimą: reikės nueiti ilgą kelią kaišant skyles

Europos Sąjungai (ES) šią savaitę patvirtinus naujas sankcijas Rusijai, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, jog 11–ojo sankcijų paketo tikslas geras, tačiau iki visų sankcijų apėjimo skylių uždarymo reikės nueiti dar ilgą kelią.

Išsamiau apie tai rašoma čia.

13:46 Kremlius atmeta E. Macrono įspėjimą dėl Rusijos vaidmens Afrikoje

Kremlius penktadienį atmetė Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono komentarus, kad Rusija vaidina destabilizuojamą vaidmenį Afrikoje, išsakytus atkreipiant dėmesį į ten veikiančias rusų samdinių grupes.

„Rusija plėtoja draugiškus, konstruktyvius santykius, grindžiamus abipuse pagarba ir rūpinimusi vieni kitų problemomis. Mūsų santykiai su visomis  Afrikos šalimis nėra nukreipti ir negali būti nukreipti prieš trečiąsias šalis“, – reporteriams sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.

13:06 Ukrainos „Naftogaz“ per JAV teismą sieks iš Rusijos išieškoti 5 mlrd. USD

Ukrainos nacionalinė energetikos kompanija „Naftogaz“ JAV Kolumbijos apygardos teisme pateikė ieškinį, reikalaudama, kad Rusija sumokėtų jai 5 mlrd. USD kompensaciją už aneksuotame Kryme nusavintą turtą, penktadienį skelbia agentūra „Reuters“.

Plačiau apie tai rašoma čia.

12:20 Ukraina skelbia atrėmusi Rusijos puolimą rytuose

Ukrainos ginkluotosios pajėgos skelbia atrėmusios Rusijos pajėgų puolimą šalies rytuose, Kupjansko ir Lymano miestų kryptimi.

„Turėjome labai įtemptus mūšius Kupjansko ir Lymano kryptimis, bet mūsų kariai sustabdė priešą“, – sakė Hanna Maliar, Ukrainos gynybos ministro pavaduotoja, kuria cituoja „The Guardian“.

Kalbėdama apie Ukrainos vykdomą kontrpuolimą, ji teigė, kad didžiausiai įvykiai dar laukia.

„Pagrindiniai įvykiai yra dar priešakyje. Pagrindinis smūgis dar bus suduotas. Išties, kai kurios rezervo pajėgos bus aktyvuotos vėliau“, – sakė H. Maliar.

11:41 Prie Kursko numuštas dronas

Rusijos pareigūnai praneša, kad prie Kursko miesto buvo numuštas bepilotis orlaivis.

Romanas Starovoitas, regiono gubernatorius, savo „Telegram“ paskyroje rašė, kad droną numušė oro gynyba, o nukritusios jo nuolaužos apgadino tvorą.

11:11 Seimo komitetas pasmerkė Rusijos nusikaltimus Ukrainos žmonėms ir gamta

Seimo Užsienio reikalų komitetas (URK) penktadienį pritarė Laisvės frakcijos nario Mariaus Matijošaičio inicijuotam pareiškimui dėl Rusijos vykdomų nusikaltimų Ukrainos aplinkai – gamtai ir žmonėms.

„Visa tarptautinė bendruomenė yra sukrėsta dėl šaltakraujiško Rusijos teroro akto prieš Naujosios Kachovkos hidroelektrinę ir kitą civilinę infrastruktūrą, civilius gyventojus. Padaryta žala ne tik Ukrainos gamtai, bet ir sukelta didžiulė aplinkosaugos krizė, kuri turės įtakos dirvožemio degradacijai ir floros bei faunos pokyčiams ateityje. Tai didžiausia ekologinė katastrofa Ukrainoje nuo 1986 metų Černobylio katastrofos“, – sako M. Matijošaitis frakcijos išplatintame pranešime.

URK pareiškime pažymima, kad Ukrainoje potvynio metu buvo apgadinta daugiau kaip 80 gyvenviečių Chersono regione, į Dnieprą pateko apie 200 tonų mašinų alyvos, sunaikinta drėkinimo sistema pietų Ukrainoje ir okupuoto Krymo vandens infrastruktūra, kuri sudarė prielaidas išbalansuoti Zaporožės atominės elektrinės aušinimo sistemą, o tai vis dar kelia branduolinę grėsmę visam pasauliui.

Seimo URK vadovas konservatorius Žygimantas Pavilionis BNS patvirtino, kad pareiškimui iš esmės komitetas pritarė trečiadienį, penktadienį baigtos derinti formuluotės.

10:53 JAV senatoriai pasiūlė nutarimą, kuris branduolinio ginklo panaudojimą Ukrainoje traktuotų kaip ataką prieš NATO

Bet koks taktinio branduolinio ginklo panaudojimas Ukrainoje Rusijos ar Baltarusijos pajėgų arba smūgis prieš branduolinį objektą paskleistų į aplinką didelį kiekį radiacinė taršos, kuri keltų tiesioginę grėsmę NATO šalių saugumui.

Dėl šios priežasties du JAV senatoriai – respublikonas Lindsay Grahamas ir demokratas Richardas Blumenthalis – pateikė siūlymą, kad toks veiksmas būtų traktuojamas kaip ataka prieš patį NATO aljansą.

„Rusijos branduolinių ginklų keliama grėsmė yra reali. Ir geriausias būdas suvaldyti šią grėsmę yra priversti Putino Rusiją suprasti, kad kokios būtų to pasekmės“, – teigė L. Grahamas, kurį cituoja „BBC Russian“.

Plačiau apie tai rašoma čia.

10:25 „Reuters“: JAV svarsto Ukrainai perduoti kasetinių šaudmenų

Jungtinės Valstijos mano, kad Ukrainai būtų itin naudingi kasetiniai šaudmenys, o Vašingtonas svarsto tokios ginkluotės suteikimo galimybę, praneša „Reuters“.

Apie tai agentūrą informavo Laura Cooper, JAV gynybos sekretoriaus pavaduotoja Rusijos, Ukrainos ir Eurazijos klausimais.

Publikacijoje rašoma, kad Kyjivas anksčiau ragino JAV Kongreso narius daryti spaudimą prezidentui Joe Bidenui suteikti tokios amunicijos.

Kol kas tokios ginkluotės perdavimą riboja Kongreso priimtos taisyklės, kurias būtų reikalinga pakeisti.

Kasetiniai šaudmenys pasižymi tuo, kad sprogsta ore, paskleidžia didelį spiečių skeveldrų ir gali būti itin efektyviai panaudoti priešo apkasams valyti.

Tokios amunicijos naudojimas prieš civilinius taikinius yra draudžiamas, o 123 valstybių pasaulyje yra uždraudusios tokią ginkluotę.

09:56 Europos Taryba ragina visiškai uždrausti rusų ir baltarusių atletams dalyvauti olimpiadoje

Europos Taryba ketvirtadienį pareikalavo visiškai uždrausti Rusijos ir Baltarusijos sportininkams dalyvauti 2024 metų vasaros olimpinėse žaidynėse, kol tęsiasi Maskvos plataus masto invazija į Ukrainą.

Europos Taryba paragino Tarptautinį olimpinį komitetą (TOK) ir jį sudarančias sporto federacijas laikytis savo 2022 metais išreikštos pozicijos ir neleisti rusų ir baltarusių sportininkams dalyvauti tiek artėjančioje olimpiadoje, tiek kituose svarbiuose sporto renginiuose. 

Po to, kai praėjusių metų vasarį Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasiuntė savo kariuomenę į Ukrainą, rusų ir baltarusių sportininkams buvo uždrausta varžytis daugelyje sporto šakų.

Tačiau šių metų kovo mėnesį TOK rekomendavo leisti Rusijos ir Baltarusijos atletams varžytis tarptautinėse varžybose kaip neutraliems individualiems sportininkams, jei jie aktyviai neremia karo Ukrainoje. 

Europos Taryba, susirinkusi į vasaros sesiją Strasbūre, pareiškė, kad bet koks šių sportininkų dalyvavimas būtų neįsivaizduojamas. 

Tarybos teigimu, Rusija ir Baltarusija pasinaudotų savo sportininkų dalyvavimu kaip propagandos priemone ir de facto neleistų dalyvauti kitiems sportininkams, ypač ukrainiečiams. 

Dėl TOK pozicijos Rusijos ir Baltarusijos atžvilgiu Ukraina grasino boikotuoti sporto renginius.

„Argumentai už jų (Rusijos ir Baltarusijos) dalyvavimą nėra pakankamai svarūs, kai puolimui tęsiantis reikia pasmerkti ir atmesti įvykdytus žiaurumus ir parodyti, kad tarptautinė bendruomenė visapusiškai ir tvirtai remia Ukrainą“, – pareiškė Europos Taryba. 

09:18 Ukraina skelbia apie nedidelį progresą keliose Zaporižios fronto vietose

Ukrainiečių kariams pavyko pasiekti nedidelio progreso ir pasistūmėti dviejose Zaporižios fronto vietose, penktadienį pranešė Andryjus Kovalevas, Ukrainos kariuomenės generalinio štabo atstovas spaudai.

Operacijos toliau vykdomos Melitopolio ir Berdiansko kryptimis.

„Novodanilivkos-Robotynės bei Mala Tokmačkos-Novofedorivkos ašimis pasiekta dalinės sėkmės, atkovota teritorijų“, – atstovą cituoja „Unian“.

Anot jo, Rusija koncentruoja savo pajėgas prie Orichivo, kur bando sutvirtinti gynybines pozicijas.

08:33 ES: Ukraina daro pažangą vykdydama reformas ir artėja prie derybų dėl narystės

Europos Sąjunga ketvirtadienį pareiškė, kad Ukraina, net vykstant karui ir nesiliaujant Rusijos atakoms, toliau siekia pradėti narystės derybas su bloku, ir pagyrė ją už reformas keliuose sektoriuose.

Ukraina narystę ES laiko svarbia savo ateities, orientuotos į Vakarus, dalimi. Daugiau kaip metus ji stengėsi nutiesti kelią derybų pradžiai, o 27 valstybių blokas išsakė keletą labai reikalingų padrąsinimo žodžių, nors teigė, kad dar reikia daug nuveikti.

ES plėtros komisaras Oliveris Varhelyi tarpinėje ataskaitoje, kurioje aptariama tik dalis pokyčių, kuriuos šalis turi įvykdyti, kad galėtų pradėti derybas, teigė, kad Kyjivas įvykdė du iš septynių žingsnių, susijusius su teismų valdymu ir žiniasklaidos laisve, ir kad padaryta gera pažanga vykdant konstitucinio teismo reformą.

Tačiau jis pridūrė, kad kovojant su korupcija, pinigų plovimu ir oligarchų sistema padaryta tik nedidelė pažanga, o sprendžiant klausimus, susijusius su mažumų grupėmis, vis dar reikia atsižvelgti į svarbiausios žemyno žmogaus teisių institucijos – Europos Tarybos – rekomendacijas.

Išsamią ataskaitą apie Ukrainos pažangą siekiant pradėti derybas dėl narystės ketinama pateikti spalį. Prezidentas Volodymyras Zelenskis yra sakęs, kad nori pradėti derybas dėl narystės iki metų pabaigos. Tačiau tikimasi, kad, susiklosčius palankiausioms aplinkybėms, prisijungimas prie bloko užtruks dar kelerius metus.

ES tvirtai rėmė Ukrainą kare su Rusija, priėmė milijonus pabėgėlių ir skyrė vyriausybei milijardines sumas, kad šalis nesugriūtų finansiškai.

Ukraina galės prisijungti prie bloko tik tuo atveju, jei gaus didelę finansinę pagalbą iš dabartinių narių, kad galėtų atkurti savo ekonomiką ir prisitaikyti prie ES standartų.

07:42 Ukraina skelbia numušusi visas Rusijos paleistas raketas

Ukrainos oro pajėgos praneša, kad viso 13 Rusijos paleistų raketų į taikinį Chmelnyckų regione buvo numuštos, rašo „BBX Russian“.

Ukraina skelbia, kad jų taikinys buvo karinis oro uostas.

Atakuota raketomis Kh-101 ir Kh-555.

07:20 „Haaretz“: Izraelis derasi dėl tankų „Merkava“ pardavimo Kiprui, kad šis galėtų nusiųsti savo T-80 Ukrainai

Izraelio laikraštis „Haaretz“ skelbia, kad šalis vykdo derybas su Kipru dėl tankų „Merkava Mark III“ pardavimo.

Tai leistų Kiprui perduoti Ukrainai turimus tankus T-80.

Skelbiama, kad dėl sandorio derybos tebevyksta.

06:41 Indijos premjeras: Naujasis Delis yra pasirengęs padėti užtikrinti taiką Ukrainoje

Indijos ministras pirmininkas Narendra Modi ketvirtadienį pažadėjo siekti taikos Ukrainoje.

Indijos lyderis su valstybiniu vizitu lankosi Vašingtone, JAV tikintis, kad Naujasis Delis nutrauks santykius su Rusija.

„Nuo pat įvykių Ukrainoje pradžios Indija akcentavo ginčų sprendimą, dialogą ir diplomatiją“, – bendroje spaudos konferencijoje su JAV prezidentu Joe Bidenu žurnalistams sakė N. Modi.

„Esame visiškai pasirengę bet kokiu įmanomu būdu prisidėti prie taikos atkūrimo“, – pridūrė jis.

J. Bidenas ir N. Modi, kuris atsisako prisijungti prie Vakarų sankcijų Rusijai, ketvirtadienį kartu parėmė Ukrainos teritorinį vientisumą ir išreiškė nerimą dėl karo.

Bendrame pareiškime abu lyderiai paragino gerbti tarptautinę teisę, Jungtinių Tautų chartijos principus ir teritorinį vientisumą bei suverenitetą.

Kalbėdamas apie savo šalies socialines problemas N. Modi neigė musulmonų mažumos diskriminaciją.

„Nepriklausomai nuo kastos, tikėjimo, religijos, lyties, diskriminacijai vietos visiškai nėra“, – teigė Baltųjų rūmų svečias.