Ar Lietuvos sveikatos priežiūros strategija naudinga valstybei ir kaip investicijos susiję su sveikata

Konferenciją pradėjęs Tadas Vizgirda, Amerikos verslo rūmų valdybos pirmininkas, akcentavo, kad inovacijos Lietuvai kritiškai būtinos visose srityse, nes tai veržlios ekonomikos garantas. „American Chamber of Commerce drauge su LAWG aktyviai skatina pažangą Lietuvoje ir prisideda prie kritinių sektorių vystymo, kurių vienas – sveikatos sistema. Konstruktyvus valdžios ir verslo lyderių dialogas – puiki pradžia siekiant bendrų tikslų Lietuvos ir visuomenės labui“, – įžanginiame žodyje kalbėjo T. Vizgirda.

Rūta Pumputienė, LAWG vadovė, akcentavo didelį organizacijos indėlį skatinant bendradarbiavimą tarp valdžios ir industrijos atstovų, didinant inovatyvaus gydymo prieinamumą Lietuvos pacientams bei pažangių ir tvarių sveikatos priežiūros technologijų diegimą. „Sveikatos apsaugos inovacijos gali atrakinti ateitį žymiai pagerindamos Lietuvos sveikatos rodiklius, – teigė R. Pumputienė. – Renginys skirtas dalintis įžvalgomis apie Lietuvos sveikatos politikos ateitį, aptarti šiuolaikines technologijas, pvz., dirbtinį intelektą, personalizuotą mediciną, skaitmeninę sveikatą, pasilyginti, kaip atrodome Europos Sąjungoje (ES) ir Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) bei investuotojų akimis, o taip pat – ką galėtume padaryti geriau.“

Finansavimas pokyčiams, o ne problemoms

Dr. Arūnas Dulkys, sveikatos apsaugos ministras, paminėjo, kad Lietuvoje vyro vidutinė sveiko gyvenimo trukmė yra 55 m., o moterų artėja prie 59 m., kai ES šie skaičiai siekia beveik 64 ir 65 m. Anot ministro, šokiruoja, kad Lietuvoje pas medikus gyventojai lankosi bene dažniausiai tarp ES gyventojų: „Vadinasi, problema yra ne prieiti prie gydytojų, o gauti kokybiškas paslaugas.“ Anot jo, sveikatos sistemai keliamos dvi pagrindinės užduotys: ilginti sveiko gyvenimo trukmę ir įgalinti ją aptarnauti sparčiai senėjančią visuomenę.

Jis priminė, kad šios Vyriausybės kadencijos pradžioje buvo priimti teisiniai aktai, kurie reformuoja sveikatos apsaugą. Pavyzdžiui, vietoje 48 savivaldybių valdomų greitosios medicinos pagalbos stočių kuriama 1 nacionalinė tarnyba. Vietoje 60 skirtingų situacijų savivaldybėse bus įdiegtas 1 nacionalinis pavežėjimo modelis, sukurti sveikatos centrai mažiausiose savivaldybėse prisidės prie to, kad 80% būtiniausių paslaugų gyventojams bus šalia namų. Be to plečiamos ambulatorinės ir dienos paslaugos iki 2030 m. sudarys sąlygas 60% pacientų gauti ambulatorines paslaugas, o vidutinę šeimos gydytojo komandą sudarys 4 specialistai, bus įgyvendinti 3 slaugos modeliai: namuose, stacionarus ir paliatyvus. Taip pat numatyta telemedicinos plėtra, kuri sumažins pacientų būklę bloginančių pervežimų, 2 geriatrijos centrų sukūrimas Kaune ir Vilniuje bei 28 tokių įstaigų tinklas šalyje, kurie aptarnaus apie 20 tūkst. pacientų per metus.

„Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšos per pastaruosius 5 metus išaugo du kartus, tačiau vargu ar galime teigti, kad kažkas sveikatos sistemoje pagerėjo dvigubai. Todėl akivaizdu, kad turime efektyvinti veiklą. Finansavimas turi būti skirtas pokyčiams, o ne problemoms spręsti“, – teigė A. Dulkys.

ES susirūpino visos bendrijos sveikata

Marius Vaščega, Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas, savo pranešimą pradėjo pateikdamas skaičius: vidutinis šalies gyventojų amžius yra 74,2 m., o ES vidurkis – 80,1 m. Jis akcentavo, kad gyvenimo trukmę lemia ne vien sveikatos priežiūros sistema, bet ir gyvenimo lygis, gyvenimo būdas, net išsilavinimas.

Pagal mirtis, kurių galima išvengti, Lietuva tarp ES šalių taip pat yra sąrašo pabaigoje. Lietuvoje tarp 3 didžiausių mirties priežasčių yra širdies ir kraujotakos ligos, vėžys bei išorinės priežastys, tarp kurių – ir savižudybės.

„Situaciją galėtų pagerinti prevencija ir ankstyva diagnostika bei įvairios programos, skirtos gyvenimo būdo pokyčiams, švietimui, t. y. ne gydymas, o tai, kas vyksta iki susergant, – teigė Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas. – Statistika rodo, kad išlaidos prevencijai 2020 m., palyginti su 2019 m., Lietuvoje didėjo net 56%, kai ES vidurkis buvo 26%. Tai judėjimas gera linkme.“

Tačiau, anot M. Vaščegos, sveikatos apsaugos finansavimas Lietuvoje pagal 2021 m. duomenis sudarė vos 4,8% nuo bendrojo vidaus produkto (BVP), kai ES vidurkis yra 7,2% – Lietuvos viešosios išlaidos sveikatos apsaugai yra vienos mažiausių tarp 27 ES šalių, mažesnės tik Liuksemburgo ir Kipro.

„Manau, kad tai viena didžiausių sveikatos sistemos problemų Lietuvoje. Kita – didelę dalį sveikatos išlaidų, beveik 30% – dvigubai daugiau nei ES vidurkis, žmonės dengia iš savo kišenės. Matyt, situacijai pakeisti būtina keisti mokesčių sistemą“, – tvirtino Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas.

M. Vaščega taip pat apžvelgė, kas vyksta ES: „Keičiasi pozicija, kad sveikatos apsauga yra kiekvienos valstybės reikalas, kaip buvo iki šiol. Dabar tai visos ES rūpestis.“ Pvz., „Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonėje“ numatyta, kad Lietuvai investicijoms į sveikatos sektoriaus reformą bus skirta 268 mln. Eur. Europos kovos su vėžiu plane skirta 100 mln. Eur, kad iki 2025 m. 90% kriterijus atitinkančių europiečių galėtų pasitikrinti nuo krūties, kolorektalinio ir gimdos kaklelio vėžio.

Investicijų makroekonominė vertė yra daugialypė

Sarah Garner, Pasaulio sveikatos organizacijos vyr. patarėja politikos klausimais, atkreipė konferencijos dalyvių dėmesį, kad investicijų į vaistus ir sveikatos produktus makroekonominė vertė yra daugialypė: pacientai gyvena ilgiau, sveikiau ir kokybiškesnį gyvenimą, ekonomika sulaukia daugiau investicijų, kuriamos darbo vietos, mokami mokesčiai ir kyla produktyvumas, sveikatos priežiūros sistema gali sumažinti kaštus vaistams ir kitoms išlaidoms, pvz., hospitalizacijai, o taip pat laimi ir visa visuomenė, nes sveikesni jos nariai gali būti produktyvesni.

Anot jos, per pastaruosius dešimtmečius keičiasi vaistų išlaidų tipas. Pvz., jei 1995 m. daugiausia vaistų buvo skirta širdies ir kraujagyslių ligoms, antibakterinių, vaistų nuo opų, psichinei sveikatai ir dėl padidėjusio cholesterolio, tai 2020 m. – onkologinėms ir imunologinėms ligoms, diabetui, ŽIV ir antitrombozinių vaistų.

S. Garner taip pat nurodė, kad Lietuvos išlaidos sveikatos priežiūrai vienos iš mažiausių tarp pasaulio šalių, „tačiau iš esmės atitinka išteklius“.

Sukurti investuotojams patrauklią ekosistemą

Elijus Čivilis, VšĮ „Investuok Lietuvoje“ generalinis direktorius, akcentavo, kad tiesioginės užsienio investicijos (TUI) daro didelį teigiamą poveikį Lietuvos ekonomikai. Todėl tikslas yra „sukurti investicinę aplinką, kad užsienio investuotojai, kai jiems kyla klausimas „kur įsikurti“, imtų svarstyti apie galimybę kurtis mūsų šalyje“.

Jis akcentavo, kad gyvybės mokslai yra prioritetinis TUI sektorius. Tikslas, kad iki 2030 m. šis sektorius sukurtų 5% Lietuvos BVP, kai dabar jame dirba apie 28.000 žmonių ir sukuriama apie 2,5% BVP. Vadinasi, kompanijų ir darbuotojų skaičius turėtų augti dvigubai. E. Čivilis priminė, kad 2021 m. gyvybės mokslų sektorius augo 22%.

Tačiau jis pripažino, kad Lietuvoje per pastaruosius metus į gyvybės mokslų sektorių TUI sumažėjo net 47%. Vadinasi, mes vis tik darome per mažai, kad būtume patrauklūs šio sektoriaus investuotojams, ir viena to priežasčių – taip vadinamieji „minkštieji“ faktoriai: stabili ir gerai vertinama ES standartus atitinkanti reguliacinė aplinka, kompleksinis visos industrijos Vyriausybinis palaikymas, išteklių ir infrastruktūros puiki kokybė. Koks yra investuotojo požiūris į šį sektorių? Įdomu, kad jis žiūri net ir į tai, ar Lietuvoje yra tinkamas vaistų prieinamumas, ar industrijos atstovai yra laikomi patikimais partneriais, taip pat ar skaidri ir etiška yra visa reguliacinė aplinka. Deja, bet Lietuvos nėra žemėlapyje tarp šalių, kurios išskirtos kaip svarbiausios gyvybės mokslų klasteriai. Anot „Investuok Lietuvoje“ vadovo, jie bando pasiekti, kad būtų sukurta inovatyvi ekosistema, pagal kurią investuotojai vertina kiekvieną šalį.

Sveikata yra investicija

Dr. Liudvika Starkienė, kompanijos „Amgen Switzerland AG“ Baltijos šalių vertės, prieinamumo ir politikos vyr. vadovė, priminė, kad prieš daugiau nei 60 m. buvo publikuotas straipsnis su antrašte „Sveikata yra investicija“. „Pasaulio bankas šį teiginį įtvirtino savo 1993 m. pranešime. Taigi, sveikata yra investicinis sektorius, kuris atneša ne tik geresnę gyvenimo kokybę, bet ir investicinę grąžą valstybei. Tačiau Lietuva renkasi skirti vieną mažiausių procentų ES, – konstatavo L. Starkienė. – Šiemet paskelbtas 38 Ekonominio Bendradarbiavimo ir Plėtros Organizacijai priklausančių šalių tyrimas, vertinęs 1996–2020 m. duomenis, dar kartą patvirtino ankstesnių tyrimų rezultatus: yra statistiškai reikšmingas ryšys tarp valstybių išlaidų sveikatai ir pagrindinio sveikatos rezultato – vidutinės tikėtinos gyvenimo trukmės.“

Anot jos, dabarties ir ateities sveikatos priežiūra yra personalizuota, skaitmeninė, paremta duomenimis, įtrauki ir bendradarbiaujanti bei pasitelkianti dirbtinį intelektą. Šiose srityse galima pasidžiaugti ir Lietuvos sveikatos priežiūros specialistų pasiekimais. Tačiau jei norime, kad Lietuva neliktų užribyje, turime siekti palaipsnio, tačiau nuoseklaus sveikatos sektoriaus finansavimo didinimo. Pirmasis žingsnis galėtų būti didesnis Valstybės solidarumas, kuri už savo lėšomis draudžiamuosius mokėtų pagal einamųjų, o ne užpraeitų metų minimalią mėnesinę algą, o vėliau – ir pagal vidutinę mėnesinę algą.

Kita aiški kryptis – edukacija, t.y. visuomenės (ne tik pacientų) informuotumo, atsakomybės ir sąmoningumo ugdymas. Juk svarbi ne tik ilgėjanti gyvenimo trukmė, bet ir sveiko gyvenimo trukmė.

Konferenciją „Sveikatos priežiūros strategija: išmanios investicijos į inovacijas“ baigė diskusija apie Lietuvos sveikatos sistemos dabarties iššūkius ir prioritetines veiklos kryptis, sistemos efektyvumą ir tvarumą, ar Lietuvos sveikatos politikoje yra vietos inovacijoms.

Konferencija organizuota minint LAWG (angl. Local American Working Group) 10 metų veiklos jubiliejų Lietuvoje ir siekiant paminėti jos ilgametį indėlį skatinant inovatyvaus gydymo prieinamumą Lietuvos pacientams bei inovacijų vertę siekiant tvarios ir efektyvios Lietuvos sveikatos sistemos. LAWG yra pasaulyje žinoma inovatyvios farmacijos kompanijų aukščiausiais etikos standartais paremto bendradarbiavimo platforma. Ji daugelyje pasaulio šalių yra po „American Chamber of Commerce“ skėčiu ir atstovauja inovatyvios farmacijos, biotechnologijų ir gyvybės mokslų pramonės kompanijas vieningiems tikslams pasiekti bei pozicijoms atspindėti. LAWG Lietuvoje vienija pasaulio inovatyvios farmacijos kompanijų lyderes „AbbVie“, „Amgen“, „Biogen“, „Johnson&Johnson“, „Novartis“, „Pfizer“ ir „Roche“.