2023-03-29 00:10

G. Landsbergis: ES galės sustabdyti autoritarinių režimų ekonominį spaudimą

Gabrielius Landsbergis, užsienio reikalų ministras. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Gabrielius Landsbergis, užsienio reikalų ministras. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Europos Sąjunga (ES) turės instrumentą, leidžiantį sustabdyti autoritarinių režimų ekonominį spaudimą, antradienį paskelbus apie pasiektą politinį susitarimą dėl Bendrijos ir jos narių apsaugos nuo trečiųjų šalių ekonominės prievartos (angl. EU Anti-coercion instrument), sako Gabrielius Landsbergis, užsienio reikalų ministras.

Sveikindamas ES tarpinstitucinį susitarimą G. Landsbergis pabrėžė, kad Bendrija tapo stipresnė sutarus dėl „gyvybiškai svarbios priemonės, siekiant atgrasyti nuo ekonominio bauginimo ir ginti ES interesus“.

„ES turės instrumentą, leidžiantį sustabdyti diktatorius, kurie Bendrijos atžvilgiu taiko neoficialias sankcijas. Lietuva, pasipriešinusi Kinijos specialiajai prekybos operacijai, paspartino ES teisėkūros procesą“, – Užsienio reikalų ministerijos pranešime cituojamas G. Landsbergis.

Pasak URM, antradienį paskelbta, kad po 11 val. trukusių tarpinstitucinių Europos Parlamento, ES Tarybos ir Europos Komisijos (EK) derybų pasiektas politinis susitarimas dėl ES ir jos narių apsaugos nuo trečiųjų šalių ekonominės prievartos.

2021 m. gruodį EK pasiūlė sukurti naują priemonę, skirtą kovai su trečiųjų šalių ekonominiu spaudimu. Pasak URM, šis pasiūlymas pateiktas tuo laiku, kai Kinijos ekonominė prievarta prieš Lietuvos eksportuotojus pasiekė maksimumą.

„Lietuvos patirtis tapo gyvu pavyzdžiu visoms ES šalims diskutuojant apie naujo teisės akto reikalingumą“, – skelbiama pranešime.

Anot URM, teisės aktas suteikia ES galimybę reaguoti į trečiųjų šalių ekonominę prievartą. Taip siekiama atgrasyti trečiąsias šalis nuo ekonominės prievartos arba nutraukti ją, jei ji jau pradėta. ES taip pat turės teisę taikyti atsakomąsias priemones, kai nėra kito būdo kovoti su ekonominiu bauginimu.

Pranešime skelbiama, kad antradienį pasiektas preliminarus tarpinstitucinis susitarimas leis ES teisės aktų leidėjams per artimiausius mėnesius baigti teisėkūros procesą, o Europos Parlamentas ir Taryba turės formaliai patvirtinti naująjį reglamentą, kad jis įsigaliotų.

Lietuvos ir Kinijos santykiai pašlijo, kai 2021 m. Vilnius leido Taibėjui atidaryti Taivaniečių atstovybę Lietuvos sostinėje. Šis žingsnis sukėlė Pekino nepasitenkinimą  – jis apribojo santykius su Vilniumi ir blokavo Lietuvos eksportą bei importą. Dėl to ES praėjusių metų pradžioje kreipėsi į Pasaulio prekybos organizaciją.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama.

52795
130817
52791