Rusijos naikintuvas virš Juodosios jūros sugadino JAV droną

• Ukrainos kariuomenė: Maskvos statytiniai ruošiasi palikti rytinį Dnipro krantą Chersono srityje.
• M. Morawieckis: Lenkija galėtų perduoti Ukrainai MiG-29 per ateinančias 4–6 savaites.
• S. Marin: Suomija pasirengusi aptarti lėktuvų perdavimo Kyjivui klausimą.
• Rusams apšaudžius Kramatorską žuvo vienas, sužeisti trys asmenys.
• Rusijos naikintuvas virš Juodosios jūros sugadino JAV karinių oro pajėgų droną „Reaper“.

Pirmadienio įvykių juostą galima rasti čia.

22:00 Baigiame pildyti antradienio naujienų juostą

Visas naujienas apie Rusijos sukeltą karą Ukrainoje kviečiame skaityti specialioje VŽ rubrikoje „Kremliaus agresija“.

21:13 Rusija neigia JAV kaltinimus dėl sugadinto drono

Papildyta 21:21 val.

Rusijos gynybos ministerija pareiškė, kad Rusijos naikintuvai nenaudojo ginklų ir nepaveikė Juodojoje jūroje nukritusio JAV drono, rašo „The Guardian“.

Vašingtono teigimu, Rusijos naikintuvas virš Juodosios jūros sugadino JAV karinių oro pajėgų droną „MQ-9 Reaper“, sulaužęs jo propelerį (išsamiau 19:19 val. naujienoje).

Rusijos gynybos ministerijos teigimu, jos oro gynybos pajėgų naikintuvai buvo pakelti į orą, kad atpažintų droną, kuris, anot jos, skrido „Rusijos Federacijos valstybinės sienos link“.

„Dėl staigaus manevravimo apie 9.30 val. (Maskvos laiku) dronas „MQ-9“ prarado kontrolę bei aukštį ir nukrito į vandenį“, – aiškino ministerija.

20:58 Nyderlandai skelbia naują paramą Ukrainai

Nyderlandai nusiųs į Ukrainą du laivus, skirtus ieškoti minų Juodojoje jūroje, taip pat suteiks dronų radarų ir tiltų statymo sistemą M3, antradienį Ukrainos Odesos mieste pareiškė Kajsa Ollongren, Nyderlandų gynybos ministrė.

Pasak „Reuters“, dronų radarai ir M3 sistema bus perduoti iš karto po to, kai bus nupirkti iš juos gaminančių įmonių. Tuo metu laivai Ukrainai bus pristatyti 2025 m.

19:56 Baltieji rūmai: JAV ir toliau skraidys virš Juodosios jūros

JAV ir toliau skraidys virš Juodosios jūros ir jų neatbaidys sugadintas dronas (išsamiau 19:19 val. naujienoje), antradienį pareiškė Johnas Kirby, Baltųjų rūmų Nacionalinio saugumo komunikacijos koordinatorius.

„Jei jie nori mus atgrasyti nuo skrydžių ir veiklos tarptautinėje oro erdvėje virš Juodosios jūros, tai šis planas žlugs, nes taip neįvyks“, – sakė J.Kirby, kurį citavo CNN.

„Mes ir toliau skraidysime ir veiksime tarptautinėje oro erdvėje virš tarptautinių vandenų, – pridūrė jis. – Juodoji jūra nepriklauso nė vienai valstybei. Ir mes toliau darysime tai, ką turime daryti dėl savo nacionalinio saugumo interesų toje pasaulio dalyje.“

J. Kirby apibūdino Rusijos įvykdytą amerikiečių drono sugadinimą kaip „nesaugų“ ir „neprofesionalų“.

19:19 Rusijos naikintuvas virš Juodosios jūros sugadino JAV droną

Antradienį Rusijos naikintuvas virš Juodosios jūros sugadino JAV karinių oro pajėgų droną „Reaper“, sulaužęs jo propelerį, praneša Jamesas B. Heckeris, JAV oro pajėgų Europoje ir oro pajėgų Afrikoje vadas.

„Apie 7:03 val. ryto (8:03 val. Lietuvos laiku) vienas iš Rusijos naikintuvų „Su-27“ trenkėsi į „MQ-9 Reaper“ propelerį, todėl JAV pajėgos turėjo numušti droną tarptautiniuose vandenyse. Keletą kartų prieš susidūrimą „Su-27“ išpylė degalų ir skrido priešais „MQ-9“ neatsargiai, neekologiškai ir neprofesionaliai. Šis incidentas rodo ne tik nesaugų ir neprofesionalų elgesį, bet ir kompetencijos stoką“, – pareiškime teigė J. B. Heckeris, kurį citavo CNN.

Karo metu Rusijos ir JAV orlaiviai yra skraidę virš Juodosios jūros, tačiau tai pirmas žinomas toks susidūrimas.

18:35 V. Putinas: Ukrainoje ant kortos pastatytas Rusijos egzistavimas

Vladimiras Putinas antradienį pareiškė, kad Ukrainoje ant kortos pastatytas pats Rusijos kaip valstybės egzistavimas.

Kalbėdamas aviacijos gamykloje Buriatijoje, V. Putinas kartojo savo naratyvą, kad Vakarai siekia suskaldyti Rusiją.

Rusų diktatorius apkaltino Vakarus, kad jie naudojasi Ukraina kaip įrankiu kariauti prieš Rusiją ir sukelti jai „strateginį pralaimėjimą“.

V. Putinas, atsakydamas į klausimą, aiškino, kad jis nerimavo dėl ekonomikos, kai Vakarai pernai įvedė precedento neturinčias sankcijų bangas, tačiau ji pasirodė esanti stipresnė, nei tikėtasi.

„Mes daug kartų padidinome savo ekonominį suverenitetą. Galų gale, ko tikėjosi mūsų priešas? Kad žlugsime per 2–3 savaites ar mėnesį, – sakė jis. – Daugeliui iš mūsų, o dar labiau Vakarų šalims, pasirodė, kad esminiai Rusijos stabilumo pamatai yra daug tvirtesni, nei kas nors manė.“

17:34 Ukraina NATO šalyje gamina tankų sviedinius

Ukrainos valstybinė įmonė „Ukroboronprom“ antradienį paskelbė pradėjusi gaminti 125 mm sviedinius tankams. 

„Tai jau antras šaudmenų tipas, kurio gamybą koncerno įmonės pradėjo glaudžiai bendradarbiaudamos su NATO šalimi užsienyje, – rašo bendrovės spaudos tarnyba. – Ukrainos gynybos ministerijos užsakymu pirmoji 125 mm šovinių, skirtų tankams T-64, T-72 ir T-80, partija jau pristatyta.“

Koncernas pažymi, kad karo metu Ukraina pirmą kartą po nepriklausomybės atgavimo pradėjo gaminti tokią amuniciją kaip 82 ir 120 mm kalibro minos, 122 ir 152 mm kalibro artilerijos sviediniai, o dabar sviediniai tankams. 

Bendrovė pažymėjo, kad saugumo sumetimais gamyba vyksta ne Ukrainoje, tačiau jos procesuose dalyvauja ukrainiečiai: konstruktoriai, technologai, tekintojai, liejikai ir kiti.

Koncernas praneša, kad gamyba vyksta vienoje iš NATO šalių, tačiau nenurodo nei kurioje, nei kokia gamybos apimtis.

16:08 JT: konsultacijos dėl Ukrainos grūdų iniciatyvos po Rusijos pasiūlymo tęsiasi

Jungtinės Tautos antradienį paskelbė, kad Rusijai sutikus tik 60, o ne įprastoms 120 dienų pratęsti susitarimą dėl itin svarbaus ukrainietiškų grūdų eksporto, konsultacijos šiuo klausimu tęsiasi.

„Jungtinės Tautos padarys visa, kas įmanoma, kad išsaugotų susitarimo integralumą ir užtikrintų jo tęstinumą“, – reporteriams sakė JT Humanitarinių reikalų koordinavimo biuro (OCHA) atstovas Jensas Laerke.

Jis pridūrė, kad „konsultacijos su visomis šalimis ir įvairiais lygiais tęsiasi“.

J. Laerke komentaras pasirodė po Ženevoje įvykusio Rusijos ir JT pareigūnų vienos dienos susitikimo. Jam pasibaigus Maskva paskelbė, kad, priešingai nuogąstavimams, neprieštaraus vadinamosios Juodosios jūros grūdų iniciatyvos (BSGI) pratęsimui. Tačiau šį susitarimą, kuriuo siekiama švelninti pasaulinę maisto krizę ir kuris turi baigtis šeštadienį, Rusija sutiko pratęsti tik 60, o ne 120 numatytų dienų.

Ukraina pareiškė, kad Rusijos pozicija pratęsti susitarimą tik 60 dienų prieštarauja pradiniam susitarimui, tačiau neatmetė Maskvos pasiūlymo.

15:24 M. Morawieckis: Lenkija galėtų perduoti MiG-29 per ateinančias 4–6 savaites

Lenkija per artimiausias 4–6 savaites galėtų perduoti Ukrainai naikintuvų MiG-29, antradienį spaudos konferencijoje sakė šalies premjeras Mateuszas Morawieckis.

Tai rodo, kad Kyjivo sąjungininkės artėja prie susitarimo dėl kito žingsnio teikiant karinę paramą ukrainiečiams, rašo „Reuters“.

Lenkija yra sakiusi, kad būtų pasirengusi siųsti Ukrainai sovietų gamybos naikintuvų MiG-29 kaip tą darančių šalių koalicijos dalis. Tačiau daugumai kitų Kyjivo sąjungininkių atsargiai vertinant naikintuvų perdavimą, nebuvo aišku, kiek laiko toks procesas gali užtrukti.

Slovakijos premjeras Jaroslavas Nadas praėjusią savaitę patvirtino, kad Slovakija yra pasirengusi kartu su Lenkija perduoti Ukrainai MiG-29.

14:11 Ukraina: Maskvos statytiniai ruošiasi palikti rytinį Dnipro krantą Chersono srityje

Maskvos statytiniai rytiniame Chersono srities krante ruošiasi palikti Rusijos okupuotą teritoriją, „išsiveždami dokumentus ir pagrobtus daiktus“, Ukrainos kanalui „24“ sakė Ukrainos pajėgų pietinės vadavietės atstovė Natalija Humeniuk.

„Tai ženklas, kad rengiamasi dar vienam „geros valios gestui“, – sakė N. Humeniuk, turėdama omenyje rusų propagandinį terminą, kuriuo Maskva pateisino savo karių išstūmimą iš anksčiau okupuotos Kyjivo srities ir kitų Ukrainos regionų.

Pietinį Chersono miestą ir kitas teritorijas vakariniame Dnipro upės krante Ukrainos pajėgos išlaisvino 2022 m. lapkritį. Rusijos pajėgos buvo išstumtos į rytinį upės krantą, iš kur apšaudė išlaisvintas teritorijas.

Pasak N. Humeniuk, Rusijos kariuomenė civilius gyventojus, gyvenančius  Juodosios jūros pakrantėje Chersono ir Mykolajivo srityse, naudoja kaip „gyvą skydą“.

„Jie įrengia savo šaudymo pozicijas, įskaitant daugkartinio raketų paleidimo sistemas, tiesiai vietos gyventojų kiemuose. Dėl to mums sunku atsakyti, tačiau tai nėra visiškai neįmanoma, – televizijos kanalui sakė N. Humeniuk. – Mes ir toliau stebime jų manevrus, judėjimą ir ketinimus. Manau, kad netrukus galėsime pranešti apie gerus rezultatus.“

13:16 Garsūs Rusijos opozicijos veikėjai bando nuo sankcijų išsukti oligarchą M. Fridmaną

Londone gyvenantis Rusijos milijardierius Michailas Fridmanas surinko bent tuziną laiškų iš kai kurių aršiausių Vladimiro Putino kritikų, kuriuose jie gina oligarcho reputaciją ir apibūdina jį kaip žmogų, tolimą Kremliui bei neteisingai apšmeižtą.

M. Fridmanas ir jo verslo partneris Petras Avenas, siekdami, kad sankcijos būtų panaikintos, taikė įvairias strategijas. Ketvirtadienį FT pranešė, kad jie ketino parduoti jiems priklausančias banko „Alfa-Bank“, kurį jie įkūrė ir pavertė didžiausiu Rusijos privačiu skolintoju, akcijas. M. Fridmanas taip pat yra žadėjęs Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui paramą mainais į gerą žodį apie jį kalbantis su Vakarais dėl sankcijų, tačiau tai nepadėjo.

Praėjusią savaitę buvo paviešinti kai kurie laiškai, įskaitant adresuotus ES vadovams, kuriuose garsūs Rusijos opozicijos veikėjai gina „Alfa“ įkūrėjus nuo kaltinimų artumu Kremliui.

Tarp rašiusiųjų laiškus yra įkalintas opozicijos politikas Ilja Jašinas, kuris antrąjį savo laišką rašė net iš kalėjimo, taip pat du Tarptautinio antikorupcinio fondo, kurį įsteigė įkalintas Aleksejus Navalnas, vadovai. Plačiau skaitykite čia. 

12:26 Ukrainiečiai kariai Kaune pradėjo mokytis naudoti lietuvių dovanojamus radarus

Keturiolika ukrainiečių karių Kaune pradėjo keturių dienų mokymus, kaip naudotis akcijos „Radarom“ metu įsigytais radarais.

„Atvyko ukrainiečiai kariai, kurie aptarnaus šitą sistemą. Su Lietuvos kariuomenės pagalba vyksta mokymai: atvažiavo ekspertai iš užsienio, kurie padeda atlikti mokymus ir netrukus pirmieji radarai atsidurs Ukrainoje“, – žurnalistams antradienį sakė paramą Ukrainos kariams renkančios organizacijos „Blue/Yellow“ vadovas Jonas Ohmanas.

Rusijos karo Ukrainoje metinių proga vykusios labdaros akcijos metu surinkta 14 mln. Eur Ukrainos oro erdvės daugiafunkciniams taktiniams stebėjimo radarams.

Pasak J. Ohmano, iš viso bus įsigyta 16 radarų, kurie pirma Lietuvą, o iš jos – Ukrainą pasieks dalimis.

„Čia yra pirmas radaras mokymams – tikras, bet mokymams, – kalbėjo jis apie įrenginį, stovintį Divizijos generolo Stasio Raštikio Lietuvos kariuomenės mokyklos patalpose. – Artimiausiomis dienomis bus dar trys ir po to atvyks porcijomis: dešimt jau turime.“

„Buvo numatyta 14 mln. (eurų), po vieną milijoną 14 radarų, mes pirksime 16. Gebėjome nusiderėti, kad gausime keturis specialios paskirties radarus, jie yra šiek tiek kitokie. Principas tas pats, bet jie bus naudojami šiek tiek kitiems tikslams“, – pasakojo J. Ohmanas.

12:21 G. Nausėda EP ragino stiprinti sankcijas Rusijai, į ES priimti naujų narių

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad saugumo siekianti Europos Sąjunga (ES) turėtų griežtinti sankcijas Rusijai ir į savo gretas priimti naujų narių.

„Turime stiprinti sankcijas Rusijai tol, kol ši nenutrauks agresijos prieš Ukrainą, ir siekti, kad atsakingi už agresijos nusikaltimus asmenys susilauktų atpildo“, – Strasbūre kreipdamasis į Europos Parlamento (EP) narius antradienį teigė Lietuvos vadovas.

Jis pabrėžė, kad „efektyviausias būdas plėsti taikos, stabilumo ir klestėjimo erdvę Europoje buvo ir bus ES plėtra“.

„Tai įrodo sėkminga ES plėtra 2004, 2007, 2013 metais. Tuometinės ES naujokės, trokšdamos stipresnės Europos, karštai rėmė reformas. Todėl ir šiandien, jei norime dar labiau sustiprinti ES – priimkime naujas nares“, – sakė G. Nausėda.

Prezidentas kalboje minėjo Moldovą, patiriančią prorusiškų jėgų politinį bei energetinį spaudimą, Sakartvelą, kurio pilietinė visuomenė siekia permainų ir europinės ateities.

Jis pabrėžė, kad „neįprastų sprendimų“ pareikalaus ir Ukrainos derybos dėl narystės ES. Plačiau skaitykite čia. 

12:03 Seimas „Wagner“ pripažino teroristine organizacija

Lietuvos Seimas privačią Rusijos karinę bendrovę „Wagner“ pripažino teroristine organizacija. Už tokią rezoliuciją antradienį balsavo 117 parlamentarų, niekas nebuvo prieš ir nesusilaikė.

Rezoliucija konstatuota, kad „Wagner“ nariai ir samdiniai kelia grėsmę valstybės bei visuomenės saugumui. Tą pripažinti raginamos ir kitos valstybės.

Dokumente teigiama, kad nuo Rusijos įsiveržimo į Ukrainą pradžios pernai vasarį „Wagner“ samdiniai vykdo „sistemingus, sunkius agresijos nusikaltimus – žudo ir kankina civilius Ukrainos gyventojus, bombarduoja gyvenamuosius namus ir kitus civilinius objektus, – kurie prilyginti terorizmui“. Plačiau skaitykite čia. 

11:01 Ukrainoje – svarstymai Rusiją pervadinti į Moskoviją

Ukrainoje platinama peticija, kurioje Ukrainos vyriausybė raginama oficialiai pervadinti Rusiją į „Moskoviją“ – šiuo XIII a. atsiradusiu pavadinimu buvo vadinamos didelės dabartinės šiaurės vakarų Rusijos teritorijos.

Šis žingsnis yra dalis Ukrainos siekio sumenkinti tai, ką rusai vadina savo istorine kilme. Aukšti Rusijos pareigūnai jau pasmerkė šį planą ir sukritikavo jį kaip provokaciją, rašo „Politico“.

Pastarųjų ginčų šaknys glūdi istoriniame nesutarime dėl to, ar Rusija, ar Ukraina gali pretenduoti į teisėtą Kyjivo Rusios – pirmosios rytų slavų valstybės, priėmusios krikščionybę, – įpėdinę.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, reaguodamas į peticiją, sakė, kad šį klausimą reikia atidžiai apsvarstyti istoriniu ir kultūriniu požiūriu, atsižvelgiant į galimas tarptautines teisines pasekmes, tačiau neatmetė galimybės, kad tai gali būti padaryta.

„(...) kreipiausi į Ukrainos ministrą pirmininką su prašymu visapusiškai ją išnagrinėti, ypač įtraukiant mokslo institucijas, ir apie rezultatus informuoti mane ir peticijos autorių“, – sakė V. Zelenskis.

Peticijos autorė Valerija Šachvorostova teigia, kad pavadinimo keitimas yra pagrįstas, nes tai sunaikins melagingus Rusijos pasakojimus apie bendrus protėvius su Ukraina ir kėsinimąsi į Kyjivo Rusios istoriją.

Caras Petras Didysis pervadino Maskvos karalystę, arba Moskoviją, į Rusijos imperiją 1721 m.

10:19 Rusams apšaudžius Kramatorską žuvo vienas, sužeisti trys asmenys

Rusams antradienį apšaudžius Ukrainos rytinį Kramatorsko miestą žuvo vienas ir buvo sužeisti trys asmenys, pranešė Donecko srities administracijos vadovas Pavlo Kyrylenka.

„Per rytinę raketų ataką Kramatorske vienas žmogus žuvo ir mažiausiai trys buvo sužeisti, – parašė jis platformoje „Telegram“. – Rusai raketomis pataikė į miesto centrą. Preliminariais duomenimis, apgadinti šeši daugiaaukščiai pastatai.“

Įvykio vietoje dirba teisėsaugos pareigūnai ir gelbėtojai.

„Rusijos raketa pataikė į miesto centrą“, – socialiniame tinkle „Facebook“ savo ruožtu parašė prezidentas Volodymyras Zelenskis.

V. Zelenskio paskelbtose nuotraukose matyti policija ir gelbėtojai, dirbantys prie trijų aukštų iš dalies sugriauto mūrinio pastato su išdaužytais langais.

„Blogio valstybė toliau kovoja su civiliais gyventojais“, – sakė V. Zelenskis.

09:50 R. DeSantis: pagalba Ukrainai nėra tarp JAV prioritetų

Floridos gubernatorius Ronas DeSantisas, ketinantis kandidatuoti į JAV prezidento postą, pareiškė, kad Jungtinės Valstijos nėra suinteresuotos vis labiau įsitraukti į Rusijos ir Ukrainos konfliktą.

Nuomonių apklausos rodo, kad R. DeSantisas yra pagrindinis Donaldo Trumpo varžovas kovoje dėl Respublikonų partijos kandidato nominacijos 2024 m. šalies prezidento rinkimuose.

Televizijos kanalo „Fox News“ laidų vedėjas Tuckeris Carlsonas pirmadienį tviteryje paskelbė R. Desantiso atsakymą į respublikonų kandidatų anketos klausimą apie jo požiūrį į karą Ukrainoje.

„Nors JAV turi daug gyvybiškai svarbių nacionalinių interesų – apsaugoti savo sienas, spręsti kariuomenės parengties krizę, užtikrinti energetinį saugumą ir nepriklausomybę, patikrinti Kinijos komunistų partijos ekonominę, kultūrinę ir karinę galią – tolesnis įsitraukimas į Ukrainos ir Rusijos teritorinį ginčą nėra vienas iš jų“, – į klausimą atsakė R. Desantis.

„J. Bideno administracijos suteiktas leidimas finansuoti šį konfliktą tiek laiko, kiek reikės, be jokių apibrėžtų tikslų ar atskaitomybės, atitraukia dėmesį nuo neatidėliotinų užduočių, su kuriomis susiduria šalis“, – sakė R. DeSantis.

07:40 Ukraina neigia kaltinimus dėl kišimosi į Sakartvelo protestus

Ukraina pirmadienį paneigė, kad kišosi į praėjusią savaitę Sakartvele kilusius antivyriausybinius protestus po to, kai Tbilisis apkaltino Kyjivą, kad šis, komentuodamas neramumus, kišasi į šalies politiką.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paragino siekti „demokratinės sėkmės“ dešimtims tūkstančių protestuotojų, kurie išėjo į gatves sostinėje Tbilisyje dėl prieštaringai vertinamo įstatymo, primenančio Rusijos teisės aktus, naudojamus kritikams nutildyti.

Sakartvelo ministras pirmininkas Iraklis Garibašvilis, kalbėdamas apie V. Zelenskio pasisakymus, sakė, kad „kai kariaujantis asmuo randa laiko kalbėti apie destruktyvų mitingą... tai yra tiesioginis įrodymas, kad šis asmuo yra įsitraukęs ir motyvuotas siekti pokyčių šioje šalyje“.

Duodamas interviu provyriausybinei televizijos stočiai „Imedi“ I Garibašvilis sekmadienį kritikavo Ukrainos pareigūnų pareiškimus kaip „tiesioginį kišimąsi“.

Maskva penktadienį pareiškė, kad užsienio šalys kursto masinius protestus Sakartvele, prilygindama juos mėginimui įvykdyti perversmą, kuriuo siekiama sukelti įtampą prie Rusijos sienų.

„Beveik žodis žodin kartodami Rusijos propagandos tezes, Sakartvelo valdžios atstovai apkaltino Ukrainą rengiant perversmą Sakarvele ir įtraukiant ją į karą su Rusija“, – pirmadienį sakė Ukrainos užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Olehas Nikolenka.

„Kategoriškai atmetame tokias insinuacijas, kurios neturi nieko bendra su realybe“, – socialiniame tinkle „Facebook“ pareiškė O. Nikolenka ir pridūrė, kad „Sakartvelo valdžia ne ten ieško priešo“.

6:55 S. Marin: Suomija pasirengusi aptarti lėktuvų perdavimo klausimą

Sanna Marin, Suomijos premjerė, teigė, kad šalis yra pasirengusi pradėti kalbas apie karo lėktuvų perdavimo Ukrainai klausimą, skelbia „BB Russian“.

Suomija savo arsenale kol kas turi „F/A-18 Hornet“ naikintuvus, tačiau 2021 metais užsisakė 64 naujus F-35 modelius iš JAV.

„Mes laukiame naujųjų F-35. Kai senieji „Hornet“ bus išimti iš tarnybos, galėsime aptarti jų tolesnį panaudojimą“, - teigė S. Marin.

Naujieji lėktuvai šalį turi pasiekti ne anksčiau 2025 metų.

S. Marinos praėjusią savaitę buvo sulaukusi kritikos, kai vizito Kyjive metu davė panašų pažadą, nes kaip pranešė spauda, tada ji tai padarė nepasitarusi su prezidentu ir gynybos ministru.

06:50 G. Nausėda Strasbūre kreipsis į Europos Parlamentą

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda antradienį vyks darbo vizito į Strasbūrą, Prancūziją.

Čia jis kreipsis į Europos Parlamento (EP) narius plenarinės sesijos metu.

G. Nausėda savo kalboje pagrindinį dėmesį skirs Europos saugumo ir paramos Ukrainai klausimams, Europos Sąjungos plėtrai, istorinės atminties išsaugojimo ir visuomenių atsparumo ugdymo svarbai, pranešė Prezidentūra.

Strasbūre jis taip pat susitiks su EP pirmininke Roberta Metsola ir Europos Tarybos generaline sekretore Marija Pejčinovič Burič.