FT: garsūs Rusijos opozicijos veikėjai bando nuo sankcijų išsukti oligarchą M. Fridmaną
M. Fridmanas ir jo verslo partneris Petras Avenas, siekdami, kad sankcijos būtų panaikintos, taikė įvairias strategijas.
Ketvirtadienį FT pranešė, kad jie ketino parduoti jiems priklausančias banko „Alfa-Bank“, kurį jie įkūrė ir pavertė didžiausiu Rusijos privačiu skolintoju, akcijas. M. Fridmanas taip pat yra žadėjęs Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui paramą mainais į gerą žodį apie jį kalbantis su Vakarais dėl sankcijų, tačiau tai nepadėjo.
Praėjusią savaitę buvo paviešinti kai kurie laiškai, įskaitant adresuotus ES vadovams, kuriuose garsūs Rusijos opozicijos veikėjai gina „Alfa“ įkūrėjus nuo kaltinimų artumu Kremliui.
Opozicijos politikas Ilja Jašinas, kuris praėjusią vasarą buvo įkalintas Maskvoje dėl savo antikarinių pasisakymų, pasak dviejų FT šaltinių, vieną laišką apie M. Fridmaną parašė prieš pat suėmimą. Antrasis, praėjusį mėnesį išsiųstas Europos Komisijos pirmininkei Ursulai von der Leyen, buvo ranka rašytas laiškas, kurį I. Jašinas parašė iš kalėjimo.
Laiške jis teigė, kad M. Fridmanas „bendravo su valstybe, tačiau niekada nekompromitavo savo reputacijos, dalyvaudamas dabartinės Rusijos valdžios politiniuose projektuose“. Jo advokatė FT sakė, kad negali pateikti jam klausimų apie laiškus iki kito jų asmeninio susitikimo.
Oligarchus palaikančius laiškus taip pat parašė du Tarptautinio antikorupcinio fondo, organizacijos, kurią įsteigė įkalintas Aleksejus Navalnas, vadovai. Fondas žinomas dėl savo atliekamų oligarchų ir politikų korupcijos tyrimų ir garsiausiai ragina taikyti daugiau individualių sankcijų Rusijos elitui.
Todėl daugeliui buvo netikėta, kad Leonidas Volkovas, fondo valdybos pirmininkas ir A. Navalno štabo vadovas, praėjusį spalį parašė laišką ES užsienio politikos vadovui Josepui Borrelliui, kuriame ragino panaikinti sankcijas kai kuriems oligarchams.
Praėjusį ketvirtadienį, kilus triukšmui, L. Volkovas pasitraukė iš fondo pirmininko pareigų. Jis teigė, kad niekas fonde nežinojo, jog jis parašė laišką ant A. Navalno firminio blanko, ir teigė, kad „šis laiškas buvo didelė politinė klaida“.
Laiške ES L. Volkovas teigė, kad tikslas neturėtų būti „tiesiog nubausti tam tikrus žmones“. Priešingai, sankcijos turėtų tarnauti politiniam tikslui: daryti spaudimą Kremliui, sukeliant destabilizuojančius lūžius Rusijos elite.
Tam, jis rašė, reikia numatyti pasitraukimo strategiją. L. Volkovo teigimu, turėdami galimybę rinktis, daugelis oligarchų rinktųsi Vakarus.
Ši idėja buvo išsakyta ir anksčiau, tačiau sankcijų politikos formuotojams Vakaruose ji neturėjo didelės įtakos. Vienas iš jų prieš keletą mėnesių FT paaiškino, kad elgsenos pokyčių skatinimas paprasčiausiai nėra tikslas.
Vladimiras Ašurkovas, buvęs aukštas „Alfa“ vadovas ir ilgametis Antikorupcinio fondo vykdomasis direktorius, praėjusių metų balandį taip pat pasirašė laišką, kurį FT matė. Jis atsisakė pateikti komentarą šiuo klausimu.
Laišką ES vadovams rašė ir Nobelio premijos laureatas Dmitrijus Muratovas, nepriklausomo laikraščio „Novaja Gazeta“ redaktorius – jis akcentavo M. Fridmano draugystę su nužudytu opozicijos lyderiu Borisu Nemcovu, jo investicijas į Ukrainos įmones ir jo paramą labdaringiems projektams Ukrainoje, tokiems kaip Holokausto atminimo centro Babin Jare statyba.
Nepaisant opozicijos veikėjų pastangų, kol kas nėra jokių viešų ženklų, kad Londonas ar Briuselis ruoštųsi naikinti sankcijas M. Fridmanui.
ES pirmadienį sankcijas Rusijai pratęsė dar šešiems mėnesiams. Sankcijos, kurios galios iki 2023 m. rugsėjo 15 d., skirtos „asmenims, atsakingiems už Ukrainos teritorinio vientisumo, suvereniteto ir nepriklausomybės pakenkimą ar grėsmę jai“, sakoma ES Tarybos pareiškime.
Dabartinės sankcijos taikomos 1.473 asmenims ir 205 subjektams. Jos apima kelionių apribojimus, turto įšaldymą ir draudimą leisti naudotis lėšomis ar kitais ekonominiais ištekliais išvardytiems asmenims ir subjektams.
