ES gynybos ministrai tariasi dėl šaudmenų už 1 mlrd. Eur perdavimo Ukrainai
Papildyta pareigūnų komentarais iš susitikimo
Ukrainos rėmėjos Vakaruose įspėja, kad Kyjivui labai trūksta 155 mm haubicų sviedinių, kurių ukrainiečiai kasdien panaudoja tūkstančius, kovodami su daugiau kaip prieš metus pradėta Rusijos invazija.
Ministrai, Stokholme susitikę su Oleksijumi Reznikovu, kolega iš Ukrainos, aptaria trijų dalių planą dėl Kyjivo skubių poreikių patenkinimo ir Europos gynybos pramonės stiprinimo ilguoju periodu.
„Mūsų pagrindinis prioritetas yra oro gynybos sistemos, taip pat amunicija, amunicija ir dar kartą amunicija“, – sakė O. Reznikovas atvykęs į susitikimą.
Pirmoji plano dalis, kaip nurodo Europos išorės veiksmų tarnyba (EIVT), numato panaudoti 1 mlrd. Eur iš Bendrijos Europos taikos priemonės (ETP), kad šalys narės artimiausiomis savaitėmis galėtų nusiųsti Kyjivui sviedinių iš savų atsargų.
Ukrainos sąjungininkės Europoje jau gerokai apmažino savo atsargas ir pažadėjo karinės paramos už maždaug 12 mlrd. Eur, įskaitant 3,6 mlrd. Eur iš bendro fondo.
Pareigūnai reiškia įsitikinimą, jog sandėliuose dar yra pakankamai 155 mm sviedinių, kad pernelyg nenukentėtų pačios Europos gynyba. Gynybos ministrai per savo susitikimą turėtų pateikti detales.
„Nežinau, koks yra atsargų lygis, todėl susirinkome čia“, – sakė Josepas Borrellis, ES užsienio politikos vadovas.
„Mums reikia daugiau“
Pagal antrą plano dalį bendrai vertinant ES ir Ukrainos poreikius būtų teikiami didžiuliai bendri užsakymai, turintys paskatinti šaudmenų gamintojus didinti savo pajėgumus.
Tai svarbus pasikeitimas Bendrijai, Rusijos pradėtam karui paskatinus labiau derinti veiksmus gynybos srityje.
Pasak pareigūnų, pinigai Ukrainos poreikiams tenkinti galėtų būti imami iš kito milijardo eurų, jau esančio bendrame fonde.
Estija, kuri iš pradžių siūlė už 4 mlrd. Eur nusiųsti Ukrainai 1 mln. sviedinių, nori, kad būtų pažadėta daugiau naujų lėšų.
„Ukrainai reikės mažiausiai 350.000 155 mm sviedinių per mėnesį, – naujienų agentūrai AFP sakė Madis Rollas, Estijos gynybos ministerijos aukšto rango pareigūnas. – Todėl Estija siūlo iniciatyvą bendrai nupirkti mažiausiai 1 mln. 155 mm sviedinių Ukrainai – tai absoliučiai minimalus karinis poreikis.“
„To neužtenka, nes mums reikia 1 mln. šaudmenų, o tai turėtų būti maždaug 4 mlrd. Eur, – sakė O. Reznikovas. – Mums reikia daugiau.“
ES pareigūnai sako, kad kovo 20 d. vyksiančiame užsienio reikalų ministrų susitikime tikisi susitarti dėl tvirto plano išsiųsti amuniciją Ukrainai.
„Karo ekonomikos režimas“
ES šalys svarsto, ar dėl kontraktų turėtų derėtis Bendrijos centrinė gynybos agentūra, ar daugiau patirties turinčios šalys narės.
Norima, kad proceso nelėtintų biurokratinės kliūtys.
Taip pat vyksta debatai dėl šaudmenų pirkimo iš trečiųjų šalių. Kai kas įrodinėja, kad prioritetas turėtų būti greitis, o ne parama Europos pramonei.
„Jei yra kitų siuntų iš kitų valstybių, nemanau, kad turėtume atmesti tokią galimybę“, – sakė Palas Jonsonas, Švedijos gynybos ministras.
„Manau, kad pagrindinis dėmesys turėtų būti skiriamas pagalbai Ukrainai ir geriausio būdo tai pasiekti suradimui“, – pridūrė jis.
Tačiau aiškiai juntama, jog po laikotarpio, kai investicijos į karo pramonę mažėjo, reikia padaryti daugiau, kad ES gynybos kompanijos greitai padidintų gamybą.
„Esame ties lemiamu momentu mums teikiant paramą Ukrainai, ir mums būtina pereiti prie tam tikro karo ekonomikos režimo“, – sakė Thierry Bretonas, už vidaus rinką atsakingas eurokomisaras.
„Mums būtinai reikia užtikrinti, kad galėtume drastiškai padidinti savo pajėgumus, kad galėtume daugiau gaminti Europoje“, – sakė jis.
Tačiau Borisas Pistorius, Vokietijos gynybos ministras, pareiškė, kad raginimais Europos ekonomiką statyti ant karo bėgių einama per toli.
VERSLO TRIBŪNA
Seime vėl pasirodžius iniciatyvoms plėsti užstato sistemą, į ją įtraukiant alkoholinių gėrimų ir konservuotų maisto produktų pakuotes, ekspertai perspėja: tai gali sugriauti sėkmingai veikiančią dabartinę pakuočių atliekų tvarkymo sistemą, pabranginti prekes ir sukelti kitų nepatogumų vartotojams. Be to, tai nebūtinai atneštų laukiamą efektą – didesnį stiklo pakuočių surinkimą bei švaresnę aplinką.
Šiemet „Eurovaistinė“ pripažinta geriausiai klientus aptarnaujančiu vaistinių tinklu Lietuvoje. Rugpjūtį tyrimų bendrovės „DIVE Lietuva“ paskelbti vaistinių sektoriaus klientų aptarnavimo kokybės tyrimo rezultatai rodo, kad bendrus kriterijus tinklas išpildė 85,28 procentais ir užėmė sektoriaus lyderio poziciją. „Eurovaistinės“ vaistinių tinklo vadovas Laurynas Mickevičius sako, kad sėkmė nėra atsitiktinumas – bendrovė nuosekliai investuoja į darbuotojų mokymus, vaistinių modernizavimą ir klientų patirties valdymą.
Malkų įlankos terminalas, UAB (MĮT) pradėjo veiklą prie krantinės, kuri šiandien būtų tinkama tik nedidelei daliai šiuo metu aptarnaujamų laivų. Dabar bendrovė – vienas didžiausių medienos, birius krovinius kraunančių krovos terminalų Klaipėdos uoste, užsitarnavusi patikimos ir klientų patogumui dirbančios įmonės reputaciją. Kaip subalansuoti aukštą paslaugų kokybę, pavyzdinį darbo efektyvumą ir minimalų poveikį aplinkai, kalbamės su 25 metų sukaktį žyminčio terminalo vadovu Juliumi Kiršiu.
Šiandieniniame pasaulyje, kuriame verslų partnerystės keičiasi kaip oro sąlygos, „MV GROUP Distribution LT“ daugiau kaip 30 metų išlieka patikimu partneriu daugeliui tarptautinių prekių ženklų. Kaip pavyksta išlaikyti šiuos santykius dešimtmečiais, kai rinkos sparčiai keičiasi, o konkurencija tik auga? Kodėl kai kurie ryšiai nutrūksta, o kiti išlieka tvarūs ir tik stiprėja? Atsakymas slypi ne marketingo šūkiuose, o kasdienės veiklos detalėse.
„Tai būtų pražūtingas signalas“, nes tai reikštų, kad „viską pajungiame ginklų ir amunicijos gamybai“, – sakė jis.
„Mes – Europos Sąjunga ir Vokietija – nekariaujame“, – teigė ministras.
