Vokietijos gynybos ministras: nuolatinis brigados dislokavimas Lietuvoje priklauso nuo NATO sprendimo
Papildyta L. Kasčiūno, NSGK pirmininko, komentaru
Antradienį lankydamasis Pabradėje, jis žurnalistams pabrėžė, kad brigados dislokavimui Lietuvoje yra būtina infrastruktūra, įskaitant ir karių apgyvendinimą su šeimomis.
„Galų gale, tai nėra klausimas, kas ko nori, ar kas ką suteikia, o tai, ką NATO nusprendžia suteikti“, – sakė B. Pistorius.
Ministras pakartojo šią savo poziciją antradienį atsakydamas į klausimus bendroje spaudos konferencijoje su Lietuvos krašto apsaugos ministru Vilniuje.
„Tai ne tiek klausimas, ką Vokietija planuoja, o veikiau, ką NATO laiko reikalinga. Mes turime priskirtą brigadą Lietuvai ir Lietuva dabar pradėjo jau infrastruktūros įrengimo procesus, kurie yra reikalingi“, – kalbėjo jis.
Jis akcentavo, kad brigadai reikalingi 5.000 karių, taip pat „keletas batalionų šarvuotų transporto priemonių“.
„Galiausiai keliame kitą klausimą: ką sako NATO apie tai? Kas iš karinės pusės yra būtina, kas yra reikalinga? Ar mes turime Baltijos šalyse turėti nuolat dislokuotą brigadą?“ – svarstė jis.
Dėl Rusijos karo Ukrainoje Berlynas Lietuvos gynybai priskyrė brigadą.
Vis dėlto Vilnius siekia, kad ji Lietuvoje būtų dislokuojama nuolat. Vokietijos pareigūnai iki šiol viešai kartojo, kad dalis brigados karių bus Lietuvoje, o dalis – gimtinėje, tačiau bus pasirengusi greitai persidislokuoti esant reikalui.
Vokietijos žiniasklaidos paklaustas, kodėl Vilniui svarbus brigados dislokavimas Lietuvoje, krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas akcentavo sudėtingą Lietuvos geografinę situaciją.
„Lietuva yra tarp Baltarusijos, kuri prarado savo karinį savarankiškumą, ir Kaliningrado, be abejonės, Baltijos šalių gynybos strategija negali remtis tik pastiprinimu, turi remtis ir patikimomis, esančiomis vietoje pajėgomis, to reikalauja mūsų geografija“, – kalbėjo A. Anušauskas.
Anot ministro, Rusijos kariniai pajėgumai Kaliningrado srityje išlieka mažai paveikti jos vykdomo karo prieš Ukrainą.
„Kremliaus planai skaitlingai didinti pajėgas su NATO besiribojančiuose regionuose rodo pasiryžimą ilgalaikei konfrontacijai“, – sakė A. Anušauskas, akcentuodamas Rusijos galimybes greitai atkurti savo pajėgumus.
Jis pabrėžė, kad Lietuvai taip pat reikia ir oro gynybos pajėgumų.
„Lietuva pati, beje, vysto savo pajėgumus. Aš tikiuosi, kad artimiausiu metu bus priimtas sprendimas dėl lietuviškos divizijos kūrimo mūsų turimų pajėgumų pagrindu“, – kalbėjo ministras.
A. Anušauskas akcentavo, kad Lietuva „labai daug“ investuoja į savo pajėgumus ir savo gynybą.
Tuo metu B. Pistorius savo ruožtu sakė, kad šiuo metu Lietuvoje veikia priešakinis vadovavimo elementas – brigados vadavietė, kuris atlieka paruošiamuosius darbus brigadai ir šie darbai yra „koordinuojami su lietuviais“.
„Ir tolesnis brigados dislokavimas Lietuvoje bus derinamas su Lietuva ir ateinančiais mėnesiais mes tęsime savo pokalbius“, – spaudos konferencijoje sakė Vokietijos ministras.
Pasak jo, šiuo metu svarbu yra matomumas ir tai, kad Lietuvoje besitreniruojantis Vokietijos pėstininkų batalionas parodytų, kad „Vokietija prisideda prie įtikinamo, patikimo atgrasymo čia, Rytų flange“.
B. Pistorius sakė, kad sprendimas dėl brigados dislokavimo Lietuvoje turėtų būti priimtas liepą vyksiančio NATO viršūnių susitikime.
Berlynas taip pat vadovauja 2017 metais Lietuvoje dislokuotam tarptautiniam sąjungininkų batalionui.
Prezidento patarėjas: galiausiai viską sprendžia pačios Aljanso narės
Anksčiau antradienį Vokietijos ministras taip pat susitiko su Lietuvos prezidentu Gitanu Nausėda. Kaip pranešė Prezidentūra, susitikime aptarta saugumo situacija regione, parama Ukrainai, pasirengimas NATO viršūnių susitikimui Vilniuje, taip pat – Lietuvos ir Vokietijos bendradarbiavimas gynybos srityje, ypatingą dėmesį skiriant Vokietijos brigados dislokavimui Lietuvoje.
Pasak prezidento patarėjo Kęstučio Budrio, sutarimas su Vokietija dėl brigados dislokavimo Lietuvoje išlieka, tariamasi dėl jo įgyvendinimo.
„Prezidento ir Vokietijos gynybos ministro susitikimo metu šiandien Prezidento rūmuose buvo kalbėta apie tai, kad prezidento ir federalinio kanclerio komunikatas išlieka tiek ties savo tekstu, tiek dvasia ir mes toliau judame link jo įgyvendinimo“, – antradienį žurnalistams sakė K. Budrys.
VERSLO TRIBŪNA
Seime vėl pasirodžius iniciatyvoms plėsti užstato sistemą, į ją įtraukiant alkoholinių gėrimų ir konservuotų maisto produktų pakuotes, ekspertai perspėja: tai gali sugriauti sėkmingai veikiančią dabartinę pakuočių atliekų tvarkymo sistemą, pabranginti prekes ir sukelti kitų nepatogumų vartotojams. Be to, tai nebūtinai atneštų laukiamą efektą – didesnį stiklo pakuočių surinkimą bei švaresnę aplinką.
Šiemet „Eurovaistinė“ pripažinta geriausiai klientus aptarnaujančiu vaistinių tinklu Lietuvoje. Rugpjūtį tyrimų bendrovės „DIVE Lietuva“ paskelbti vaistinių sektoriaus klientų aptarnavimo kokybės tyrimo rezultatai rodo, kad bendrus kriterijus tinklas išpildė 85,28 procentais ir užėmė sektoriaus lyderio poziciją. „Eurovaistinės“ vaistinių tinklo vadovas Laurynas Mickevičius sako, kad sėkmė nėra atsitiktinumas – bendrovė nuosekliai investuoja į darbuotojų mokymus, vaistinių modernizavimą ir klientų patirties valdymą.
Malkų įlankos terminalas, UAB (MĮT) pradėjo veiklą prie krantinės, kuri šiandien būtų tinkama tik nedidelei daliai šiuo metu aptarnaujamų laivų. Dabar bendrovė – vienas didžiausių medienos, birius krovinius kraunančių krovos terminalų Klaipėdos uoste, užsitarnavusi patikimos ir klientų patogumui dirbančios įmonės reputaciją. Kaip subalansuoti aukštą paslaugų kokybę, pavyzdinį darbo efektyvumą ir minimalų poveikį aplinkai, kalbamės su 25 metų sukaktį žyminčio terminalo vadovu Juliumi Kiršiu.
Šiandieniniame pasaulyje, kuriame verslų partnerystės keičiasi kaip oro sąlygos, „MV GROUP Distribution LT“ daugiau kaip 30 metų išlieka patikimu partneriu daugeliui tarptautinių prekių ženklų. Kaip pavyksta išlaikyti šiuos santykius dešimtmečiais, kai rinkos sparčiai keičiasi, o konkurencija tik auga? Kodėl kai kurie ryšiai nutrūksta, o kiti išlieka tvarūs ir tik stiprėja? Atsakymas slypi ne marketingo šūkiuose, o kasdienės veiklos detalėse.
Anot K. Budrio, konsultacijos reikalingos ir iš NATO pusės, tačiau jis ragino nepamiršti, kad galiausiai viską sprendžia pačios aljanso narės.
„Taip, tam tikrų sprendimų, vertinimų reikia ir iš NATO. Bet reikia neužmiršti ir svarbu tai akcentuoti, kad NATO – tai nacionalinių valstybių sprendimai. Taip, gali būti vienas kitas karinis patarimas, dokumentas, bet viską sprendžia valstybės“, – sakė K. Budrys.
Prezidento patarėjas tikino, kad Vokietijos ministro pareiškimų nereikėtų vertinti kaip partnerių atsitraukimo.
„Negaliu vertinti, kad kas nors nuo ko nors atsitraukia, mes vis dar esame tų susitarimų rėmuose, juos įgyvendiname. Pirma stadija, kuri buvo praėjusiais metais, įgyvendinta sėkmingai (...), šiuo metu vyksta antrojo etapo planavimas tuose rėmuose, kaip ir buvome apsibrėžę komunikate“, – pabrėžė jis.
Pasak K. Budrio, kokių papildomų sprendimų prireiks įgyvendinant patvirtintą komunikatą, klausimas išlieka atviras.
L. Kasčiūnas: laukia dar vienas uždavinys
Laurynas Kasčiūnas, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas, reaguodamas į B. Pistoriaus žodžius, teigia, kad Lietuvos laukia „dar vienas uždavinys“.
„Mūsų laukia vienas papildomas uždavinys, kai dabar NATO rengia tuos gynybos naujus planus, kurie bus patvirtinti Vilniuje“, – BNS sakė L. Kasčiūnas.
„Reikia žvalgybiškai įrodyti, kas nėra sudėtinga, nes mes matome pasaulyje Rusijos grėsmę visiškai vieningai, kad dabar Rusijos paskelbti planai sustiprinti savo Vakarų apygardą, ten kurti papildomas divizijas, stiprinti save link Baltijos ir Šiaurės šalių, yra labai svarbus indikatorius, rodantis, kad mes turime sukurti tokią architektūrą gynybos ir atgrasymo mūsų regione, kad būtų atsvara šitiems Rusijos planams“, – teigė komiteto pirmininkas.
Jis pabrėžė, kad rusų planus „reikia įkalkuliuoti“ į NATO už uždarų durų dėliojamas regioninių planų dėliones dar iki NATO viršūnių susitikimo Vilniuje, kuris vyks birželį.
„Čia reikės padirbėti visiems, ir Krašto apsaugos ministerijai taip pat, kad visa tai būtų įskaičiuota į NATO regioninių planų dėliones, – kalbėjo L. Kasčiūnas. – Ir tada, kai įkomponuosime į bendrą paveikslą tuos Rusijos planus, rusai nepaisant karo Ukrainoje moka atsistatinėt, gal ne tokiam technologiniam lygmeny, bet gali atsistatyti, savaime brigados buvimas čia, Vokietijos ar NATO, būtų tik laiko klausimas, būtų tikrai adekvati atsvara tam, ką planuoja rusai“.
Anot jo, tarp to, ką dabar turi Lietuva, tai yra, priskirtą vokiečių brigadą, jos vadavietę, pratybų tvarkaraštį, ir tarp strateginio tikslo, kuris yra turėti brigadą Lietuvoje, „yra daug tarpinių stotelių“, apie kurias antradienį Lietuvoje viešint Vokietijos gynybos ministrui mažai buvo kalbėta, o tai daryti būtina.
„Toj žingsnio po žingsnio taktikoj pirmas etapas galėtų būti išankstinis Vokietijos brigados ginkluotės dislokavimas čia, Lietuvoje, kad brigada galėtų esant poreikiui ateiti daug greičiau, kai ginkluotė čionai. Mes dirbame ta kryptimi, investuojame į infrastruktūrą, sandėlius, garažus, kurie pirmiausia būtų reikalingi ginkluotės išankstiniam dislokavimui“, – kalbėjo L. Kasčiūnas.
Antras etapas, pasak komiteto pirmininko, galėtų būti brigada, kurią sudaro penki septyni batalionai.
„Tai vienas bataliono nuolatinis rotavimas čia, Lietuvoje, galėtų būti vienas uždavinių ir judėti į priekį siekiant galutinio tikslo. Tie dalykai niekur nedingę, mes dirbam, dirbam kartu su vokiečiais“, – teigė pirmininkas.
