E. Macronas neatmeta galimybės perduoti Ukrainai naikintuvų

• O. Scholzas teigia, kad Vokietija nesiųs naikintuvų į Ukrainą. Tuo metu Lenkija sako, kad naikintuvus galėtų siųsti susiderinusi su sąjungininkėmis, Prancūzija „neatmeta“ tokios galimybės.
• ISW: vėlavimas suteikti Vakarų ginkluotę neleido Ukrainai pasinaudoti proga vykdyti didesnį kontrpuolimą.
• Rusija sako siekianti pakelti santykius su Kinija į „naują lygį“.
• Kinija neigia JAV kaltinimus, jog jos valstybinės įmonės padeda Rusijai kariauti Ukrainoje, ir pareiškė, kad Vašingtonas turėtų nustoti siųsti ginklus, jei nori, kad karas baigtųsi.
• Nuolatiniai mūšiai Bachmuto mieste ir jo apylinkėse yra „tikras pragaras“, nes Rusijos pajėgos bando perimti kelio Kostantynivka–Bachmutas kontrolę, sakė brigados bataliono „Svoboda“ vado pavaduotojas.
• Jei Rusija įsigytų Irano balistinių raketų ir jas nuspręstų panaudoti savo invazijoje į Ukrainą, besiginančios šalies oro pajėgos įspėjo, kad neturi priemonių nuo jų apsisaugoti.

Sekmadienio įvykius galite rasti čia. 

[infogram id="d7466237-de58-47c0-a751-eef47473e892" prefix="oCi" format="interactive" title="Copy: 2023-01-29 Numanoma Ukrainos teritorijos kontrolė isw"]

22:00 Baigiame pildyti pirmadienio naujienų juostą

Visas žinias kviečiame skaityti antradienį 7 val.

21:49 Rusija apšaudė Nikopolio rajoną

Rusija iš artilerijos apšaudė Dnipro srities Nikopolio rajoną, užfiksuota žala keliems namams, praneša Nikolajus Lukašukas, gubernatorius.

„Buvo apgadinti du privatūs gyvenamieji namai. Žmonės nenukentėjo“, – sakė jis.

21:29 E. Macronas „neatmeta“, kad Ukrainai galėtų būti perduota naikintuvų

Emmanuelis Macronas, Prancūzijos prezidentas, pirmadienį pareiškė neatmetantis galimybės, kad Ukrainai galėtų būti perduota naikintuvų, bet įspėjo apie konflikto eskalacijos riziką.

„Iš principo niekas neatmetama“, – pareiškė jis po susitikimo su Nyderlandų ministru pirmininkui Marku Rutte, paklaustas apie galimybę prieš Rusijos invaziją kovojančiam Kyjivui atsiųsti naikintuvų.

21:14 G. Nausėda: raudonosios linijos tiekiant ginkluotę Ukrainai privalo būti peržengtos

Raudonosios linijos dėl ginkluotės tiekimo Ukrainai privalo būti peržengtos, sako Gitanas Nausėda, prezidentas. 

„Žinote, aš mačiau daug raudonųjų linijų, kurios buvo nubraižytos, ir kartais net susidaro įspūdis, kad tas raudonąsias linijas nubraižome ne mes, Vakarų valstybės, demokratinės valstybės, o jas, pasitelkdama baimę ir grasinimus, bando nubraižyti teroristinė valstybė Rusija. Ir bando jas primesti“, – pirmadienį LRT televizijos laidai „Dienos tema“ sakė jis.

Lietuvos vadovas taip pat pabrėžė, kad ne viena raudonoji linija šioje srityje jau peržengta.

„Priminsiu ne tik tankų istoriją, bet kažkada kandidatės statusas Ukrainai Europos Sąjungoje irgi buvo tabu, irgi raudonoji linija, puikiai tą prisimenu. Net ir, sakykime, karui prasidėjus, Vokietija iš pradžių kategoriškai sakė, kad siųs tik liemenes, šalmus ir panašią įrangą, bet jokiu būdu ne ginklus. Tačiau ta raudonoji linija taip pat jau senokai praeita, šitas rubikonas peržengtas“, – tvirtino G. Nausėda.

Prezidentas patikino, kad šiuo metu Ukrainai esminė pagalba yra naikintuvai ir tolimojo nuotolio raketos.

21:09 Ukrainoje įsigaliojo draudimas visiems pareigūnams išvykti į užsienį

Ukrainos vyriausybė visiems aukšto rango valstybės tarnautojams ir įstatymų leidėjams bei leidėjoms uždraudė keliauti į užsienį, kol tęsiasi karas su Rusija.

Andrijus Demčenka, Ukrainos pasienio apsaugos tarnybos atstovas spaudai, naujienų agentūrai AFP pirmadienį pareiškė, kad ši priemonė, kuri buvo patvirtinta praėjusią savaitę, jau įsigaliojo.

Daugiau apie tai skaitykite čia.

20:56 TOK atmeta Ukrainos pareigūnų kritiką

Tarptautinis olimpinis komitetas (TOK) pirmadienį atmetė aršią Ukrainos pareigūnų kritiką, kurie apkaltino jį karo skatinimu po to, kai organizacija pareiškė, kad rusams gali būti suteikta galimybė patekti į 2024 m. Paryžiaus olimpines žaidynes.

„TOK kuo griežčiausiai atmeta šį ir kitus šmeižikiškus pareiškimus, – sakoma TOK pareiškime agentūrai „Reuters“. – Jais negali būti grindžiama jokia konstruktyvi diskusija“.

Mychaila Podoliakas, Ukrainos prezidento padėjėjas, pirmadienį TOK pavadino „karo kurstytoju“ (išsamiau apie tai skaitykite 11:04 val. naujienoje).

20:17 Danija neatmeta galimybės Ukrainai ateityje perduoti tankų

Matte Frederiksen, Danijos ministrė pirmininkė, pareiškė, kad neatmeta galimybės ateityje perduoti Ukrainai tankų.

„Nuo pat šio karo pradžios Danija sako, kad ji rems Ukrainą, kaip tik reikės. Manau, kad daugeliu darbų įrodėme, jog iš tiesų esame tikri Ukrainos draugai. Žinoma, tankai yra tai, ką šiandien aptarėme. Ką tik Ukrainai perdavėme artilerijos sistemas, tačiau tankai taip pat reikalingi. Kalbėjomės įvairiomis temomis, kurios Ukrainai svarbios ir dabar, ir ateityje, įskaitant tankus“, – sakė Danijos premjerė po susitikimo su Volodymyru Zelenskiu, Ukrainos prezidentu.

19:56 Kyjivas: jei Rusija gautų Irano balistines raketas, neturėtume priemonių nuo jų apsisaugoti

Jei Rusija įsigytų Irano balistinių raketų ir jas nuspręstų panaudoti savo invazijoje į Ukrainą, besiginančios šalies oro pajėgos įspėjo, kad neturi priemonių nuo jų apsisaugoti.

„Rusija vis dar nori iš Irano gauti bepiločių orlaivių (UAV) ir raketų „Fateh“ bei „Zolfaghar“. Tai yra balistinės raketos. Neturime priemonių joms nugalėti“, – pirmadienį per Ukrainos televiziją sakė Jurijus Ihnatas, oro pajėgų atstovas spaudai. Jį cituoja CNN.

Spalį agentūra „Reuters“, cituodama kelis Irano pareigūnus, pranešė, kad Teheranas pažadėjo suteikti Rusijai šių ginklų.

„Rusija turi „Kinžal“ tipo raketų, kurios smogia balistine trajektorija, – pirmadienį sakė J. Ihnatas. – Jie turi Kh-22 tipo raketų, kurios smogia balistine trajektorija, taip pat turi S-300 ir S-400 raketų, kurios smogia balistine trajektorija. Tai iššūkiai ir grėsmės, su kuriomis šiuo metu susiduriame.“

Oro pajėgų atstovas sakė, kad siekiant „įveikti balistines grėsmes“ Ukrainai reikia tokių oro gynybos sistemų, kaip naujausios kartos amerikiečių „Patriot“ ir prancūzų gamybos SAMP/T.

VŽ primena, kad Kyjivui jau pažadėta „Patriot“ sistema, tačiau, remiantis ankstesniais Ukrainos pareigūnų komentarais, dar vyksta karių apmokymas.

19:40 Norvegija „Leopard“ Ukrainai stengsis perduoti kaip įmanoma greičiau

Bjornas Arildas Gramas, Norvegijos gynybos ministras, teigė, kad jo šalis „kuo greičiau“ išsiųs į Ukrainą dalį Vokietijoje pagamintų tankų „Leopard 2“.

Šalis turi 36 tankus „Leopard 2“, tačiau dar neatskleidė, kiek jų suteiks Kyjivui.

„Mes dar nenustatėme skaičiaus, – sakė gynybos ministras. – Žinoma, tikimės, kad tai bus padaryta kuo greičiau.“

[infogram id="acab87d6-31c4-43b1-a53a-52d8886ea810" prefix="a4S" format="interactive" title="tankas „Leopard 2“ 2023 01 19"]

19:19 V. Zelenskis siūlo į grūdų iniciatyvą prijungti ir Mykolajivo uostus

Volodymyras Zelenskis, Ukrainos prezidentas, mano, kad atėjo laikas grūdų iniciatyvą, per kurią iš Odesos uostų eksportuojami ukrainietiška produkcija, išplėsti ir į Mykolajivo uostus.

„Atėjo laikas išplėsti grūdų iniciatyvą, visų pirma, į Mykolajivo srities uostus, ir pašalinti bet kokias kliūtis, ribojančias atitinkamą laivų judėjimą. Tikiuosi Danijos paramos šiuo klausimu“, – sakė V. Zelenskis, kurį citavo „Unian“.

Kaip pabrėžė V. Zelenskis, labai svarbu, kad maisto produktų eksportas iš Ukrainos, ypač iš Odesos, būtų ne tik išsaugotas, bet ir išplėstas.

19:02 Ukraina per tris mėnesius tikisi gauti 100 Vakarų tankų

Per artimiausius tris mėnesius Ukraina gali gauti iki 100 Vakarų tankų, pirmiausia vokiškų „Leopard“, sako Andrijus Melnikas, Ukrainos užsienio reikalų viceministras.

„Leopard“ yra tai, kas gali būti greitai pristatyta iš Lenkijos, iš Vokietijos, iš kitų valstybių. Tikiuosi, kad iš pradžių gausime bent 100 tankų. Tai realu gauti, jei kalbame apie šį trijų mėnesių laikotarpį“, – A. Melniką citavo „Ukrinform“.

18:51 Ukraina: Rusija vykdo puolimą prie Lymano, Bachmuto, Avdijivkos ir Novopavlivkos

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas savo vakaro suvestinėje informacijoje skelbia, kad rusai tęsia puolimą prie Lymano, Bachmuto, Avdijivkos ir Novopavlivkos, o kitose srityse ji gina nuo ukrainiečių kontratakų.

„Per pastarąją dieną Rusijos okupantai surengė keturias raketų atakas. Jie taip pat daugiau kaip dešimt kartų iš daugkartinio paleidimo raketų sistemų apšaudė civilinę infrastruktūrą Očakivo mieste Mykolajivo srityje“, – teigia Generalinis štabas.

Rusijos oro ir raketų smūgių grėsmė visoje Ukrainoje išlieka didelė.

„Remiantis turima informacija, Kachovkos rajono (Chersono sritis) mokyklose rusų okupantai draudžia mokiniams mokytis internetu pagal ukrainietišką mokymo programą. Vietos mokytojai atsisako mokyti vaikus pagal rusišką mokymo programą, o okupantai grasina prievarta išvežti vaikus giliai į laikinai okupuotą Chersono sritį, taip pat į Rusiją ir okupuotą Krymą“, – teigia Ukraina.

18:34 Iranas ir Rusija susiejo savo bankų sistemas

Iranas ir Rusija sujungė savo tarpbankinio ryšio ir pervedimų sistemas, kad skatintų dvišalę prekybą ir finansinius sandorius.

Nuo karo Ukrainoje pradžios Teheranas ir Maskva ėmėsi veiksmų, kad užmegztų glaudžius dvišalius ryšius, Vakarams vis labiau sankcionuojant Rusiją ir bandant suvaržyti jos ekonomines perspektyvas palaikyti invaziją į kaimyninę valstybę.

Daugiau apie tai skaitykite čia.

18:28 Ministras: „Challenger 2“ tankai Ukrainą pasieks iki vasaros

Benas Wallace'as, Jungtinės Karalystės gynybos ministras, teigė, kad Ukrainai suteikti tankai „Challenger 2“ į fronto liniją bus pristatyti iki vasaros.

„Tai įvyks vasarą arba gegužės mėnesį – greičiausiai apie Velykas“, – sakė jis JK parlamente.

Ministras pažymėjo, kad saugumo sumetimais negali nurodyti Ukrainos pajėgų mokymų, kaip naudotis šiais tankais, tvarkaraščio.

Pasak jo, mokymai prasidės nuo atskirų transporto priemonių naudojimo instrukcijų, o po to bus pereita prie kovos formuotėse.

[infogram id="9d150595-cd46-49da-95e3-a7b39c3ddb22" prefix="rvA" format="interactive" title="tankas „Challenger 2“ 2023 01 19"]

18:03 Vokietijos gynybos ministras ketina apsilankyti Ukrainoje

Borisas Pistorius, naujasis Vokietijos gynybos ministras netrukus planuoja apsilankyti Ukrainoje.

„Mano vizitas į Ukrainą įvyks artimiausiu metu“, – sakė B. Pistorius, pirmadienį lankydamasis Bundesvero užsienio misijų operacijų centre Brandenburgo žemėje.

Jis nepatikslino datos, kada konkrečiai įvyks jo pirmasis vizitas į nuo Rusijos agresijos besiginančią šalį. Dažniausiai apie vizito datas iš anksto nėra skelbiama, siekiant užtikrinti politikų saugumą.

17:53 Prancūzija ir Australija tieks Ukrainai 155 mm šaudmenis

Papildyta 18:40 val.

Prancūzija ir Australija suteiks Ukrainai 155 mm šaudmenis, reikalingus artilerijai, kurią Vakarai jau perdavė Kyjivui, pirmadienį pareiškė gynybos ministrai Sebastienas Lecornu ir Richardas Marlesas.

„Keli tūkstančiai 155 mm sviedinių bus pagaminti bendrai“, – sakė Prancūzijos ministras S. Lecornu.

R. Marlesas sakė, kad šis „daugiamilijoninis projektas“ atitinka „nuolatinę paramą, kurią tiek Prancūzija, tiek Australija teikia Ukrainai, siekdamos užtikrinti, kad Ukraina galėtų atsilaikyti šiame konflikte ir... užbaigti jį savo sąlygomis“.

Pasak S. Lecornu, ši pagalba bus „reikšminga“, gamyba „laikui bėgant bus didinama“, o pirmieji šaudmenys bus pristatyti jau 2023 m. pirmąjį ketvirtį.

Šaudmenis gamins „Nexter“, o Australija „tieks paraką“, pareiškė Prancūzijos ministras, nepateikęs išsamesnės informacijos.

17:45 Ukrainos kariuomenė dronams šiemet skiria 550 mln. USD

Ukrainos kariuomenė 2023 m. dronams išleis beveik 550 mln. USD, pirmadienį sakė Oleksijus Reznikovas, gynybos ministras.

„2023 m. didiname bepiločių orlaivių įsigijimą Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms, – socialiniame tinkle „Facebook“ rašė O. Reznikovas. – Tam planuojame skirti apie 20 mlrd. UAH (547,05 mln. USD).“

Ukraina iš savo partnerių yra gavusi nemažai bepiločių orlaivių: nuo Turkijos „Bayraktar TB2“ iki Norvegijoje pagaminto žvalgybinio drono „Black Hornet“.

Dabar Kyjivas siekia padidinti vidaus gamybą, kad sukurtų tai, ką pareigūnai vadina „dronų armija“.

„Karinio-pramoninio komplekso nepriklausomybė yra vienas iš šalies gynybinio pajėgumo veiksnių“, – tikino O. Reznikovas.

17:20 Kroatijos prezidentas kritikuoja Vakarų šalių sprendimą Ukrainai pristatyti tankų

Zoranas Milanovičius, Kroatijos prezidentas, pirmadienį kritikavo Vakarų valstybes, kurios nusprendė tiekti Ukrainai sunkiuosius tankus ir kitą ginkluotę jos kovai prieš įsiveržusias Rusijos pajėgas, sakydamas, kad šis ginklų tiekimas tik pratęs karą.

Z. Milanovičius Kroatijos sostinėje žurnalistams sakė, kad beprotiška manyti, jog Rusiją galima nugalėti įprastiniame kare.

„Esu prieš bet kokių letalinių ginklų siuntimą į šią šalį, – sakė Z. Milanovičius. – Tai prailgina karą.“

„Koks yra tikslas? Rusijos dezintegracija, valdžios pakeitimas? Taip pat kalbama apie Rusijos suskaldymą. Tai beprotybė“, – pridūrė jis.

Z. Milanovičius sakė, kad „nuo 2014 iki 2022 m. stebėjome, kaip kažkas provokuoja Rusiją, norėdamas pradėti šį karą“.

„Koks šio karo tikslas? Karas prieš branduolinę galybę, kuri kariauja kitoje šalyje? Ar yra konvencinis būdas nugalėti tokią šalį? – Z. Milanovičius klausė pirmadienį. – Kas už tai moka? Europa. Amerika moka mažiausiai.“

„Praėjo metai, o mes tik dabar kalbame apie tankus, – sakė kroatų prezidentas. – Per metus į Ukrainą nenuvažiuos nė vienas amerikiečių tankas. Ten bus siunčiami tik vokiečių tankai.“

Nors Kroatijoje prezidento postas yra daugiausia simbolinis, oficialiai Z. Milanovičius yra vyriausiasis ginkluotųjų pajėgų vadas.

Naujausi jo antivakarietiški pasisakymai suerzino šalies vyriausybę, kuri visapusiškai remia Ukrainą kovoje su Rusijos agresija.

17:16 V. Putinas kalbėjosi Saudo Arabijos princu dėl naftos kainų stabilumo

Vladimiras Putinas pirmadienį telefonu kalbėjosi su Mohammedu bin Salmanu, Saudo Arabijos princu, ir aptarė bendradarbiavimą OPEC+ grupės naftos gavybos šalyse siekiant išlaikyti naftos kainų stabilumą, sakoma Kremliaus pranešime.

Naftą eksportuojančių šalių organizacijos ministrai trečiadienį turėtų surengti virtualų susitikimą.

Du OPEC+ delegatai pirmadienį agentūrai „Reuters“ sakė, kad grupė greičiausiai rekomenduos išlaikyti dabartinę grupės naftos gavybos politiką.

VŽ primena, kad G 7 šalys ir Europos Sąjunga rusiškai naftai taiko 60 USD už barelį kainų lubas.

17:01 Ukrainos ekonomikos ministerija BVP prognozės šiems metams nekeičia

Ukrainos ekonomikos ministerija patvirtino savąją šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) raidos 2022 m. prognozę – augimas 3,2%.

„Prognozuojame 3,2% augimą 2023 m., kol kas prognozės nekoreguojame“, – sakė Denysas Kudinas, ekonomikos viceministras, per metinę konferenciją „Ukraine Economic Outlook“, transliuotą per „YouTube“.

Kaip jau buvo skelbta, Ukrainos nacionalinis (centrinis) bankas praėjusią savaitę apkarpė BVP didėjimo šiais metais prognozę nuo 4% iki 0,3%.

D. Kudinas paaiškino, kad Ukrainos įmonės geriau nei tikėtasi sugebėjo prisitaikyti prie naujų elektros tiekimo nutraukimo sąlygų, o elektros tiekėjams pavyko užtikrinti gana priimtinas veiklos sąlygas maždaug 1.000 stambių pramonės vartotojų, atsižvelgus į pageidavimus keisti darbo grafikus, pasirenkant ir naktines pamainas.

Centrinio banko išankstiniais vertinimais, 2022 m. ekonomika karo sąlygomis sunyko 30,3%, infliacija sudarė 26,6%.

16:50 Ukraina: Rusijos rangovai atsisako dirbti Ukrainoje

Įtvirtinimus statantys Rusijos rangovai atsisako dirbti Ukrainoje, skelbia Ukrainos nacionalinis rezistencijos centras.

„Rusijos bendrovė „Stroycom“ atsisakė siųsti darbininkus į laikinai okupuotus Luhansko srities regionus, nes Rusijos kariuomenė nesugeba užtikrinti rangovo darbuotojų saugumo“, – teigia centras.

16:41 Lietuvoje – nemokami receptiniai vaistai sunkiai sergantiems ukrainiečiams

Sunkiomis ligomis sergantiems ir privalomojo draudimo neturintiems karo pabėgėliams ukrainiečiams receptiniai vaistai nuo pirmadienio išduodami nemokamai.

Tai numatyta Arūno Dulkio,  sveikatos apsaugos ministro, pasirašytame įsakyme. Tarp tokių ligų – cukrinis diabetas, išsėtinė sklerozė, Parkinsono liga, onkologiniai susirgimai.

Sunkiai sergantiems ukrainiečiams vaistai nemokamai bus išduodami ir laukiant sprendimo dėl teisinės apsaugos.

Iki šiol vaistai kompensuojami buvo tik apdraustiesiems Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis: pensinio amžiaus žmonėms, neįgaliesiems, vaikams ir dirbantiems ukrainiečiams.

„Jei žmogus neserga sunkia, sekinančia liga, nėra draustas, jam už vaistus teks susimokėti pačiam“, – sakė Anželika Oraitė, Sveikatos apsaugos ministerijos Farmacijos politikos skyriaus vedėja.

16:32 Gubernatorius: Rusijos Belgorodo srityje per apšaudymą sužeisti du žmonės

Rusijos Belgorodo srityje esančiame Bezliudovkos kaime per apšaudymą buvo sužeisti du žmonės, pirmadienį pranešė Viačeslavas Gladkovas, srities gubernatorius.

Anot gubernatoriaus, kaime nukentėjo šeši privatūs namai, praneša TASS.

VŽ šių teiginių nepriklausomai patikrinti neturi galimybės, o Ukraina Rusijos teiginių apie apšaudymus jos teritorijoje nekomentuoja.

16:13 Atvykus naujajai JAV ambasadorei Rusijoje surengta „protesto akcija“

Pirmadienį į Maskvą atvykus Lynne Tracy, naujajai JAV ambasadorei Rusijoje, prie užsienio reikalų ministerijos, kur ji vyko perduoti diplomatinių dokumentų, surengta „protesto akcija“, kurioje „protestuotojai“ skandavo prieš jos šalį nukreiptus šūkius.

Grupė skandavo, kad „Amerika yra teroristinė valstybė“, laikė plakatus su Vašingtoną kritikuojančiais užrašais, pavyzdžiui: „Jūsų tankai žudo civilius gyventojus.“

Rusijoje protestai, ypač dėl karo Ukrainoje, draudžiami, jei jų neremia valdžios institucijos.

Kaip praneša „Reuters“, vėliau Sergejus Riabkovas, rusų užsienio reikalų viceministras, pasakė L. Tracy, kad tikisi, jog ji laikysis principo nesikišti į Rusijos vidaus reikalus.

„Ambasadorė L. Tracy daugiausia dėmesio skiria dialogo tarp mūsų sostinių palaikymui precedento neturinčios įtampos metu, Rusijoje sulaikytų JAV piliečių interesų apsaugai ir Amerikos bei Rusijos tautų ryšių palaikymui“, – pranešė JAV ambasada.

15:58 Tyrimas: ukrainiečiams darbą Lietuvoje sunku susirasti dėl kalbos barjero, rūpinimosi artimaisiais

Dažniausios priežastys, dėl kurių ukrainiečiams sunku susirasti darbą Lietuvoje, yra kalbos barjeras bei vaikų ir senyvo amžiaus artimųjų priežiūra, rodo rodo Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuras (IOM Lietuva) kartu su VšĮ „Sopa“ atliktas tyrimas.

„Dauguma atvykusių į Lietuvą moterų iš Ukrainos atvyko ne tik su mažamečiais vaikais, bet ir su senyvo amžiaus tėvais, tad joms tenka dvigubas krūvis ir tokiu atveju darbą susirasti išties nelengva“, – pranešime kalba Inga Šukaitienė, „Sopa“ įdarbinimo tarpininkė.

Plačiau apie tai skaitykite čia.

15:33 Ukraina: rusai bando perimti kelio Kostantynivka–Bachmutas kontrolę

Nuolatiniai mūšiai Bachmuto mieste ir jo apylinkėse yra „tikras pragaras“, nes Rusijos pajėgos bando perimti kelio Kostantynivka–Bachmutas kontrolę, pirmadienį sakė Volodymyras Nazarenka, Ukrainos nacionalinės gvardijos 4-osios greitojo reagavimo brigados bataliono „Svoboda“ vado pavaduotojas.

„Jau penkis ar šešis mėnesius netoli Bachmuto yra tikras pragaras. Priešas nuolat puola. Ir mes galime daugiau stebėti, kaip keičiasi oras, kuris, beje, turi didelę įtaką kiekvieno kario kovingumui, moralei ir gyvenimo sąlygoms“, – sakė V. Nazarenka, kurį citavo CNN.

Jis negalėjo tiksliai pasakyti, kokia rusų taktika yra šiuo metu, tačiau atrodo, kad dabar „Wagner“ kovotojus pakeitė rusų desantininkai.

V. Nazarenko toliau sakė, kad ukrainiečių kovotojai „atlieka neįtikėtiną darbą“ ir yra „tikri didvyriai“.

„Priešas bando perimti kelio Kostantynivka–Bachmutas kontrolę. Jiems tai nepavyksta. Mūsų kovotojai daro viską, ką gali: Ginkluotosios pajėgos ir Nacionalinė gvardija atlieka neįtikėtiną darbą, jie yra tikri didvyriai. O priešas patiria didžiulius, didžiulius nuostolius“, – sakė jis.

15:23 Kinija: JAV turėtų nustoti siųsti ginklus į Ukrainą, jei nori, kad karas baigtųsi

Kinija neigia JAV kaltinimus, jog jos valstybinės įmonės padeda Rusijai kariauti Ukrainoje, ir pareiškė, kad Vašingtonas turėtų nustoti siųsti ginklus, jei nori, kad karas baigtųsi.

„Kinija niekada nepiltų benzino į ugnį, o juo labiau neišnaudotų krizės, – sakė Mao Ning, užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai, kurią cituoja „Bloomberg“. – JAV yra Ukrainos krizę pradėjusi ir ją labiausiai kurstanti šalis.“

„Užuot apmąsčiusios savo veiksmus, JAV sėja paranoją ir rodo pirštais į Kiniją, – kalbėjo ji. – Mes atmetame tokį nepagrįstą šantažą ir nesėdėsime sudėję rankų stebėdami, kaip JAV kenkia Kinijos bendrovių teisėms ir interesams.“

Pasak „Bloomberg“ šaltinių JAV prezidento administracijoje, Kinijos valstybinės įmonės Rusijai teikė neletalinę karinę ir ekonominę pagalbą, padėjo apeiti Vakarų įvestas sankcijas. JAV pareigūnai kreipėsi į Pekiną su įrodymais, siekiant išsiaiškinti, ar valdžia žino apie savo įmonių veiksmus, ir įspėti dėl pagalbos Rusijai pasekmių.

VŽ primena, kad Kinija atsisako viešai pasmerkti karą Ukrainoje, o savo ruožtu Rusija pirmadienį pareiškė, kad nori pakelti santykius su Kinija į „naują lygį“ ir tikisi tiesioginių derybų su jos vadovybe.

14:48 Ukrainiečiams pradedamos dalinti LED lemputės

Pirmadienį Ukrainoje prasidėjo akcija, per kurią siekiama pakeisti senas kaitrines lemputes į energiją taupančias LED lemputes. Taip siekiama sumažinti elektros energijos trūkumą, atsiradusį dėl rusų atakų prieš energetikos infrastruktūrą.

Julija Svyrydenko, ekonomikos ministrė, pristatydama Europos Sąjungos remiamą programą, kuria siekiama ukrainiečiams perduoti 50 mln. lempučių, sakė, kad visi asmenys pašto skyriuose galės pasikeisti penkias kaitrines lemputes į tiek pat LED lempučių.

Ukrainoje dauguma namų ūkių vis dar naudoja kaitrines lemputes, kurios sunaudoja maždaug aštuoniskart daugiau elektros energijos nei LED lemputės.

„Ukraina kovoja kariniame, ekonominiame ir energetiniame frontuose, – per spaudos konferenciją sakė J. Svyrydenko. – Tai svarbus žingsnis siekiant sumažinti spaudimą Ukrainos energetikos sistemai.“

14:23 Ukrainoje ribojamas elektros tiekimas

Ukrainos elektros sistema patiria deficitą, todėl visuose regionuose pirmadienį ribojamas tiekimas, praneša perdavimo operatorė „Ukrenergo“.

„Elektros tinklas vis dar atsigauna po ankstesnės priešiškų raketų atakų serijos, kurios apgadino elektrinių blokus. Dėl to veikiančiose elektrinėse pagaminta elektros energija negali visiškai padengti suvartojimo“, – teigė „Ukrenergo“.

Bendrovė teigė, kad elektros tinklas patyrė 13 raketų ir 15 dronų atakų, kurios padarė didelę žalą aukštos įtampos tinklo įrenginiams ir elektrinėms.

14:16 V. Zelenskis apsilankė Mykolajive

Papildyta 14:37 val.

Volodymyras Zelenskis, Ukrainos prezidentas, pirmadienį apsilankė Mykolajivo regione. Nors regionas nėra užimtas rusų, jis, besiribodamas su Chersonu, dažnai nukenčia nuo rusų atakų.

„Aptarėme operatyvinę padėtį Ukrainos pietuose, Rusijos raketų ir dronų atakų padarinius“, – teigė V. Zelenskis savo „Telegram“ kanale.

Prezidentas pridūrė, kad su regiono pareigūnais taip pat aptarė infrastruktūros būklę, jos apsaugą ir įmanomą atstatymą.

Vėliau V. Zelenskis pranešė, kad regione susitiko su Mette Frederiksen, Danijos premjere, su kuria aplankė sužeistus karius.

14:13 D. Peskovas: tarp Rusijos ir NATO nėra jokių kontaktų

Apie Rusijos ir NATO dialogą sunku kalbėti, nes tarp jų nėra jokių kontaktų, pirmadienį pareiškė Dmitrijus Peskovas, Kremliaus atstovas spaudai.

„Jūs žinote, kad tam tikru momentu NATO nutraukė bet kokius esminius kontaktus su mūsų šalimi. Todėl šiuo metu labai sunku kalbėti apie dialogą“, – sakė jis per savo kasdienę spaudos konferenciją.

Komentuodamas Vakarų ginklų tiekimą Ukrainai, D. Peskovas sakė, kad situacija yra „aklavietėje“ ir veda prie to, kad NATO šalys yra labiau tiesiogiai įsitraukusios į karą, rašo CNN.

14:06 Lenkijos premjeras: Varšuva, pritarus sąjungininkėms, perduotų naikintuvų F-16

Mateuszas Morawieckis, Lenkijos ministras pirmininkas, pranešė, kad Varšuva yra pasirengusi perduoti amerikiečių naikintuvus F-16 Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms, jei tam pritars sąjungininkės.

„Bet kokios oro pajėgos bus įgyvendinamos ir perduodamos derinant su NATO šalimis. Šiuo atveju veiksime visiškai koordinuotai“, – sakė  premjeras, kurį citavo „Zerkalo Nedeli“.

13:43 Kyjivas neigia, kad Maskvos pajėgos stumiasi į priekį prie Vuhledaro

Maskvos primesta valdžia pirmadienį pareiškė, kad Rusijos pajėgos žengia į priekį prie Vuhledaro – miesto rytinėje Donecko srityje, kuri šiuo metu yra kovų epicentras Ukrainoje, tačiau Kyjivas atmeta tokį tvirtinimą.

Maskvos paskirtas Donecko regiono lyderis Denisas Pušilinas teigė, kad rusų pajėgos „įsitvirtino rytinėje Vuhledaro teritorijoje, taip pat vykdomi darbai netoliese“.

Tačiau už šią teritoriją atsakingas Ukrainos kariuomenės atstovas spaudai sakė, kad Rusijos bandymai surengti atakas nebuvo sėkmingi.

„Mūsų duomenimis, priešas buvo apšaudytas iš šaunamųjų ginklų ir artilerijos. Priešas nepatyrė sėkmės ir atsitraukė“, – agentūrai AFP sakė Jevhenas Jerinas.

„Mes nepraradome savo pozicijų“, – pridūrė jis.

Pasak D. Pušilino, Ukrainos pajėgos „turėjo laiko įsitvirtinti“ Vuhledare, o „atsižvelgiant į tai, kad ten yra daug pramoninių objektų ir daugiaaukščių pastatų, žinoma, manome, kad priešas priešinsis“

13:41 Seimo vadovė: turime padaryti viską, kad Rusija nedalyvautų olimpiadoje

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, jog Lietuva su Vakarų partneriais turi padaryti viską, kad Rusijos ir Baltarusijos sportininkai olimpinėse žaidynėse nedalyvautų ir su neutralia vėliava.

Parlamento vadovė taip pat pažymi, kad 2024 metų Paryžiaus olimpinių žaidynių boikotas būtų kraštutinė priemonė, apie kurią dar per anksti kalbėti.

„Tai (boikotas) yra kraštutinė priemonė, dabar dar apie ją kalbėti per anksti. Šiame etape turime padaryti viską, ką galime, kad Rusijos sportininkai net ir su neutralia vėliava negalėtų dalyvauti olimpinėse varžybose ir kitų neolimpinių šakų svarbiausiose varžybose“, – pirmadienį žurnalistams Seime sakė V. Čmilytė-Nielsen.

Parlamento vadovė pirmadienį su Vyriausybės ir Seimo atstovais tarėsi dėl bendrų veiksmų siekiant užkirsti kelią Rusijos ir Baltarusijos sportininkams olimpinėse varžybose dalyvauti po neutralia vėliava, kaip pasiūlė Tarptautinis olimpinis komitetas.

13:28 S. Lavrovas: neatmestina, kad Lenkija ir Baltijos šalys visiškai nutrauks ryšius su Rusija

Rusija numato, jog Lenkija ir Baltijos šalys gali visiškai nutraukti diplomatinius ryšius su ja, teigia užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas ministerijos interneto svetainėje pirmadienį paskelbtuose jo atsakymuose į žiniasklaidos klausimus, gautus spaudos konferencijai apie Rusijos diplomatijos rezultatus 2022 m.

„Lenkija ir Baltijos šalys yra valstybės, kuriose jau ilgą laiką vyksta įnirtinga rusofobinė kampanija ir kurios stengiasi būti bet kokių Vakarų antirusiškų sumanymų bendrininkėmis. Pastaruoju metu dvišaliai santykiai su šiomis šalimis katastrofiškai pablogėjo, bendravimas su jomis visose srityse buvo įšaldytas ir praktiškai sumažintas iki nulio“, – teigė S. Lavrovas.

Tačiau jis tvirtina, esą Rusija nepritaria diplomatinių santykių nutraukimui. „Net ir sudėtingiausioje situacijoje būtina išlaikyti dialogo kanalus, spręsti mūsų bendrapiliečių ir tėvynainių klausimus. Negalima atmesti galimybės, kad įsivėlusios į antirusišką įniršį šios šalys nuspręs visiškai nutraukti su mumis ryšius. Jei taip atsitiks, visa atsakomybė už šį žingsnį ir jo pasekmes teks šių valstybių vadovams. Mes ketiname tvirtai ginti savo nacionalinius interesus, o oponentai turi suprasti, kad jų veiksmai turės ilgalaikių pasekmių“, – sakė S. Lavrovas.

Baltijos šalys ir Rusija diplomatinių santykių lygį šiuo metu yra sumažinusios iki laikinųjų reikalų patikėtinių.

13:10 Žiniasklaida: Slovėnijos pareigūnai sulaikė du užsieniečius, įtariamus šnipinėjus Rusijai

Slovėnijos pareigūnai sulaikė du užsieniečius, kurie, kaip įtariama, šnipinėjo Rusijai ir naudojosi nekilnojamuoju turtu ir antikvariniais daiktais prekiaujančia agentūra kaip priedanga savo veiklai, pirmadienį pranešė žiniasklaida.

Slovėnijos laikraštis „Delo“ ir naujienų portalas „Siol“ citavo prokuratūrą, kuri patvirtino areštus.

Žiniasklaidos teigimu, du užsienio piliečiai buvo sulaikyti gruodžio mėnesį ir tebėra suimti, prokurorams tęsiant tyrimą dėl įtarimų šnipinėjimu.

Abu jie įtariami „šnipinėjimu užsienio žvalgybos agentūrai ir melagingo turinio patvirtinimu oficialiuose dokumentuose“, sakoma pranešimuose.

Jei įtariamieji bus pripažinti kaltais, jiems iš viso gresia iki aštuonerių metų kalėjimo.

Anot pranešimų, įtariamieji taip pat aktyviai veikė užsienyje, o vienas iš jų turi Argentinos pilietybę.

12:44 Kremlius: B. Johnsonas meluoja kalbėdamas apie V. Putino grasinimą  

Kremlius pirmadienį pareiškė, kad buvęs Jungtinės Karalystės premjeras Borisas Johnsonas melavo sakydamas, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas per pokalbį telefonu prieš įsiveržimą į Ukrainą grasino jam raketų smūgiu.

V. Putino atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas žurnalistams sakė, kad tai, ką B. Johnsonas pasakė, yra netiesa, o „tiksliau – melas“.

Plačiau apie B. Johnsono pasisakymą galite skaityti čia. 

12:31 20 Europos šalių parlamentų URK vadovai ragina įsteigti spec. tribunolą Rusijai

Dviejų dešimčių Europos valstybių parlamentų užsienio reikalų komitetų (URK) vadovai bendru pareiškimu paragino įsteigti specialų tarptautinį tribunolą Rusijos agresijos nusikaltimo Ukrainoje kaltininkams.

Pirmadienį išplatintame pareiškime smerkiama Rusijos karinė agresija prieš Ukrainą ir nepripažįstama užimtų teritorijų aneksija, remiamas Tarptautinio Baudžiamojo Teismo pradėtas tyrimas.

„Pasisakome už tai, kad šalia Tarptautinio Baudžiamojo Teismo, kuris neturi jurisdikcijos šios agresijos atžvilgiu, būtų įsteigtas specialus tarptautinis tribunolas, kuris patrauktų atsakomybėn 2022 metų vasario 24 dieną Rusijos Federacijos pradėto tarptautinio agresijos nusikaltimo ir plataus masto karinės invazijos į suverenios Ukrainos teritoriją kaltininkus, šiuo tikslu sukuriant reikiamą teisinį pagrindą“, – rašoma pareiškime.

Pareiškimą pasirašė Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos, Čekijos, Danijos, Suomijos, Belgijos, Slovėnijos, Kroatijos, Ispanijos, Švedijos, Airijos, Norvegijos, Ukrainos, Jungtinės Karalystės, Vokietijos, Bulgarijos, Nyderlandų, Europos Parlamento užsienio reikalų komitetų pirmininkai.

12:10 Lenkija gynybai skirs 4% BVP

Lenkijos ministras pirmininkas pirmadienį paskelbė, kad Varšuva padidins išlaidas gynybai iki 4% bendrojo vidaus produkto (BVP), atsižvelgdama į vykstantį karą kaimyninėje Ukrainoje.

„Karas Ukrainoje verčia mus ginkluotis dar greičiau. Todėl šiemet imsimės precedento neturinčių pastangų: 4% BVP Lenkijos kariuomenei“, – žurnalistams sakė Mateuszas Morawieckis. 

Daugiau apie tai skaitykite čia.

12:04 Rusija sako santykiuose su Kinija siekianti „naujo lygio“  

Rusijos Užsienio reikalų ministerija pirmadienį pareiškė, kad nori pakelti santykius su Kinija į „naują lygį“ ir tikisi tiesioginių derybų su jos vadovybe.

„Esame įsitikinę, kad Rusijos ir Kinijos dvišalio bendradarbiavimo potencialas dar toli gražu neišsemtas“, – sako ministerija.

Jos teigimu, Rusijos nori anksčiau laiko pasiekti užsibrėžtą tikslą, kad prekybos vertė tarp abiejų šalių sudarytų 200 mlrd. USD, ir „gerokai pagilinti“ ryšius su Pekinu.

Užsienio reikalų ministerijos komentarai pasirodė netrukus po to, kai Rusijos laikraštis „Vedomosti“ pranešė, kad Kinijos užsienio reikalų ministras Wang Yi ketina vasarį apsilankyti Maskvoje.

Pasak laikraščio, viešnagės metu Wangas Yi gali susitikti su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. Anot „Vedomosti“, Kinijos diplomatijos vadovo vizito tikslas neaiškus, tačiau esą jis gali būti susijęs su pasirengimu būsimam Kinijos prezidento Xi Jinpingo vizitui į Rusiją.

Paklausta apie galimą Wang Yi vizitą Maskvoje, Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Mao Ning per spaudos konferenciją atsakė, kad apie tokį susitikimą kol kas nežino.

11:47 Iranas išsikvietė Ukrainos diplomatą dėl M. Podoliako komentaro

Iranas pirmadienį iškvietė Ukrainos reikalų patikėtinį Teherane dėl jo šalies komentarų apie bepiločio lėktuvo smūgį karinės įrangos gamyklai centrinėje Irano Isfahano provincijoje, pranešė pusiau oficiali naujienų agentūra „Tasnim“.

Ukrainoje, kuri kaltina Iraną tiekiant Rusijai šimtus dronų, naudojamų civiliniai taikiniams atakuoti, aukšto rango prezidento Volodymyro Zelenskio padėjėjas incidentą tiesiogiai susiejo su vykstančiu karu.

„Sprogimo naktis Irane, – sekmadienį tviteryje parašė Mychaila Podoliakas. – Įspėjau jus.“

Vienas JAV pareigūnas agentūrai „Reuters“ teigė, kad už atakos, atrodo, stovi Izraelis.

Iranas pripažino siuntęs dronus Rusijai, tačiau teigia, kad jie buvo išsiųsti prieš Maskvos invaziją į Ukrainą praėjusiais metais. Maskva neigia, kad jos pajėgos Ukrainoje naudoja Irano dronus, nors daugelis jų ten buvo numušti.

11:31 Rusai teigia pateikę TATENA vadovui savo pasiūlymus dėl Zaporižios AE saugos zonos  

Rusijos užsienio reikalų viceministras Sergejus Riabkovas sako, kad Rusija perdavė savo pasiūlymus Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) vadovui dėl saugos zonos aplink Zaporižios atominę elektrinę (AE) sukūrimo, o Ukraina esą „vilkina“ derybas. 

„Derybų procesas nėra lengvas. Mes perdavėme savo pasiūlymus (TATENA) generaliniam direktoriui Rafaeliui Grossi. Mūsų žiniomis, Kyjivas dar nepateikė aiškaus atsakymo į TATENA vadovo iniciatyvą. Iš pažiūros jis tiesiog vilkina laiką“, – kalbėjo S. Riabkovas interviu Rusijos valstybinei naujienų agentūrai „RIA Novosti“, kuris paskelbtas pirmadienį.

Nuo praėjusio rudens M. Grossi kartoja, kad būtina skubiai sukurti saugos zoną aplink elektrinę, kurią nuo praėjusių metų kovo kontroliuoja Rusijos pajėgos.

Ukraina ne kartą kaltino Rusijos pajėgas, kad jos elektrinės komplekse laiko sunkiąją ginkluotę ir naudoja jį kaip priedangą rengdamos atakas, nes žino, kad ukrainiečiai negali atsakyti ugnimi nerizikuodami pataikyti į vieną iš elektrinės reaktorių.

11:04 Kyjivas Tarptautinį olimpinį komitetą pavadino „karo kurstytoju“

Ukrainos prezidento padėjėjas Mychaila Podoliakas pirmadienį Tarptautinį olimpinį komitetą (TOK) pavadino „karo kurstytoju“ po to, kai sporto organizacija pareiškė svarstanti būdus, kaip Rusijos sportininkai galėtų dalyvauti varžybose.

„TOK yra karo, žudymo ir destrukcijos kurstytojas. TOK su malonumu stebi, kaip Rusija naikina Ukrainą, o paskui suteikia Rusijai platformą genocidui propaguoti ir skatina ją toliau žudyti. Akivaizdu, kad Rusijos pinigai, už kuriuos perkama olimpinė veidmainystė, neturi Ukrainos kraujo kvapo“, – socialiniame tinkle „Twitter“ pareiškė M. Podoliakas.

Kaip jau rašėme, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis kreipėsi į Prancūzijos lyderį Emmanuelį Macroną dėl būtinybės neleisti Rusijai 2024 m. Paryžiaus olimpiada pasinaudoti agresijos propagandai (žr. 07:10 įrašą). 

10:44 Rusijos įmonė žada piniginį atlygį už vakarietiškų tankų sunaikinimą

Urale įsikūrusi Rusijos bendrovė „Fores“, gaminanti propantus energetikos pramonei, pareiškė, kad sumokės 5 mln. RUB (72.000 USD) grynaisiais pirmajam kariui, kuris Ukrainoje sunaikins arba perims vakarietišką tanką, o už vėlesnes atakas – po 500.000 RUB (7.200 USD).

JAV, Vokietijai ir kitoms Europos šalims paskelbus apie Ukrainai suteikiamus tankus, Kremlius šį sprendimą pavadino pavojinga eskalacija ir pareiškė, kad tankai „sudegs“ fronto linijose.

10:19 D. Pušilinas kalba apie rusų pažangą Vuhledare

Apsišaukėliškos Donecko liaudies respublikos (DLR) lyderis Denisas Pušilinas pareiškė, kad prorusiškos pajėgos toliau žengia į priekį Vuhledare.

„Mūsų daliniai toliau žengia į priekį Vuhledaro kryptimi. Dabar galime pasakyti, kad daliniai įsitvirtino rytinėje Vuhledaro dalyje, taip pat darbas vyksta ir pakraščiuose“, – sakė D. Pušilinas, kurį cituoja TASS.

Jis patikslino, jog dar per anksti prognozuoti, kad bus perimta Vuhledaro kontrolė, nes „priešas negavo įsakymo trauktis ir turėjo laiko įsitvirtinti mieste“.

10:07 JK: Kremlius pasilieka galimybę surengti antrą mobilizacijos bangą

Rusijos valdžios institucijos greičiausiai pasilieka galimybę surengti dar vieną mobilizacijos bangą pagal V. Putino dalinės mobilizacijos įsakymą, teigiama Jungtinės Karalystės (JK) gynybos ministerijos atnaujintoje žvalgybos informacijoje.   

Joje atkreipiamas dėmesys, kad sausio 22 d. žiniasklaida pranešė, jog Rusijos pasieniečiai neleido dvigubą pilietybę turintiems kirgizų darbuotojams migrantams išvykti iš Rusijos, sakydami, kad jų pavardės įtrauktos į mobilizacijos sąrašus.

Sausio 23 d. Rusijos prezidento atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas pareiškė, kad dekretas dėl „dalinės mobilizacijos“ lieka galioti, nes jis tebėra būtinas ginkluotųjų pajėgų darbui palaikyti.

Anot JK, labai tikėtina, kad Rusijos vadovybė ir toliau ieško būdų, kaip užtikrinti didelį karių skaičių, reikalingą bet kokiam būsimam dideliam puolimui Ukrainoje, ir kartu sumažinti vidaus nepasitenkinimą.

09:52 D. Šmyhalis: Ukrainos siekis – prisijungti prie ES per dvejus metus

Ukrainos premjeras Denysas Šmyhalis sako, kad įstoti į Europos Sąjungą (ES) šalis planuoja per ateinančius dvejus metus.

„Turime labai ambicingą planą per artimiausius dvejus metus įstoti į Europos Sąjungą. Taigi tikimės, kad jau šiais metais, 2023 m., galėsime turėti pasirengimo narystei derybų etapą“, – „Politico“ sakė D. Šmyhalis.

Šiam klausimui turėtų būti skirtas vasario 3 d. Kyjive vyksiantis Ukrainos ir ES aukščiausiojo lygio susitikimas.

D. Šmyhalis „Politico“ teigė, kad tikisi, jog penktadienį Ukraina gali pasiekti „didelį šuolį į priekį“, visų pirma konkrečiose srityse, tarp kurių įvardijo muitų taikymo Ukrainos eksportui sustabdymą dar metams, „aktyvią pažangą“ jungiantis prie SEPA mokėjimų sistemos, Ukrainos įtraukimą į ES mobiliojo tarptinklinio ryšio zoną.

09:33 Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos URK vadovai JAV aptars Ukrainos perspektyvas NATO

Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos parlamentų Užsienio reikalų komitetų (URK) pirmininkai išvyko į JAV aptarti Ukrainos perspektyvų NATO.

„Pirmą kartą į Vašingtoną vykstu Liublino formatu, kuris mums – lietuviams ir lenkams – yra labai natūralus, nes mes ne tik dešimtmečiais, bet ir šimtmečiais visi kartu nuo Baltijos iki Juodosios jūros kovėmės už bendrą laisvę“, – prieš vizitą sakė Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Žygimantas Pavilionis.

Anot jo, atėjo laikas ukrainiečių laisvę įtvirtinti Europos Sąjungoje ir NATO.

„(...) to mes nepadarysime be Vašingtono, todėl Liublino trikampio rėmuose mūsų parlamentų vadovai sutarė sujungti jėgas už Atlanto: tiek su bendraminčiais JAV kongresmenais, tiek iš kairės, tiek iš dešinės, tiek su galingomis mūsų ir kitomis bendruomenėmis JAV, kurios kažkada pačios įtvirtino JAV laisvę, o vėliau Lietuvos ir Lenkijos laisvę. Dabar atėjo laikas įtvirtinti ir Ukrainos laisvę“, – Seimo pranešime spaudai teigė jis.

09:16 Ukraina skelbia atnaujintus rusų nuostolius 

Ukrainos generalinis štabas skelbia, kad per praėjusią parą buvo nukauta 490 Rusijos karių, sunaikinti 4 tankai, 3 šarvuočiai ir kt. 

09:03 Lietuvoje – akcija, per kurią renkamos lėšos oro erdvės stebėjimo sistemoms Ukrainai

Ukrainą remiančios nevyriausybinės organizacijos ir nacionalinis transliuotojas skelbia apie bendrą labdaros akciją, kurios metu kviečiama aukoti oro erdvės stebėjimo radarams, skirtiems nuo Rusijos besiginančiai šaliai.

Kaip pranešė LRT, akcija „Radarom!“ vyks nuo pirmadienio iki vasario 24-osios, karo Ukrainoje metinių. Akcijoje taip pat dalyvauja organizacijos „Blue/Yellow“, „Laisvės TV“, „1K fondas“ ir „Stiprūs kartu“.

„Radarų užduotis – stebėti oro erdvę. Šie nauji radarai iš Izraelio unikalūs tuo, kad gali aptikti visų tipų, dydžio ir greičio danguje judančius objektus. Įprasti radarai nepritaikyti stebėti mažus ir žemai skraidančius objektus. Rusijos paleidžiamos raketos ir dronai kelia mirtiną grėsmę Ukrainos gynėjams ir civiliams. Šitie radarai smarkiai prisidės užkertant kelią Rusijos mirties nešėjams“, – pranešime teigė organizacijos „Blue/Yellow“ įkūrėjas Jonas Ohmanas. 

Per akciją „Radarom!“ tikimasi surinkti 5 mln. Eur, už kuriuos būtų perkami radarai Ukrainai. Pirmoji stebėjimo technika Ukrainą pasiektų dar akcijos pradžioje.

Prie akcijos kviečiamos prisijungti verslo organizacijos. Plačiau skaitykite čia.

08:48 O. Scholzas: Vokietija nesiųs naikintuvų į Ukrainą

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas sekmadienį pakartojo, kad Vokietija nesiųs naikintuvų į Ukrainą, nors Kyjivas vis dažniau ragina Vakarus suteikti pažangesnių ginklų, kurie padėtų atremti Rusijos invaziją.

Po kelias savaites trukusių intensyvių diskusijų ir didėjančio sąjungininkų spaudimo O. Scholzas tik trečiadienį sutiko nusiųsti 14 tankų „Leopard 2“ į Ukrainą ir leisti juos taip pat siųsti kitoms Europos šalims.

„Galiu tik patarti nesivelti į nuolatinį prašymų karą dėl ginklų sistemų“, – duodamas interviu laikraščiui „Tagesspiegel“ sakė O. Scholzas.

„Jei vos tik priėmus sprendimą (dėl tankų) Vokietijoje prasideda kitos diskusijos, tai neatrodo rimta ir pakerta piliečių pasitikėjimą vyriausybės sprendimais“, – pridūrė jis. Išsamiau skaitykite čia.

08:39 ISW: vėlavimas suteikti Vakarų ginkluotę neleido Ukrainai pasinaudoti proga vykdyti didesnį kontrpuolimą 

Vėlavimas aprūpinti Ukrainą vakarietiškomis tolimojo nuotolio ugnies sistemomis, pažangiomis priešlėktuvinės gynybos sistemomis ir tankais apribojo Ukrainos galimybes pasinaudoti proga vykdyti didesnes kontrpuolimo operacijas, kuri atsirado dėl Rusijos karinių operacijų trūkumų ir nesėkmių, teigiama naujausioje JAV įsikūrusio Karo studijų instituto (ISW) apžvalgoje.

Anot ISW, Vakarų diskusijose apie tariamas „aklavietės“ sąlygas ir tai, kad Ukrainai sunku ar neįmanoma atgauti didelę dalį teritorijos, kurią Rusija užėmė 2022 m., nepakankamai atsižvelgiama į tai, kaip Vakarų vėlavimas aprūpinti reikiama karine įranga dar labiau padidino šias problemas.

Lėtas leidimų suteikimas ir pagalbos atvežimas nebuvo vieninteliai veiksniai, ribojantys Ukrainos galimybes tęsti didelio masto kontrpuolimo operacijas. Prie kontrpuolimų vilkinimo prisidėjo ir su Ukrainos kariuomene bei Ukrainos politinių sprendimų priėmimu susiję veiksniai.

ISW nėra pasirengęs vertinti, kad visi Ukrainos kariniai sprendimai buvo optimalūs. Tačiau Ukraina neturi reikšmingos vidaus karinės pramonės, į kurią galėtų atsiremti, jei negautų Vakarų paramos.

07:53 NATO vadovas prašo Pietų Korėjos didinti karinę paramą Ukrainai

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas pirmadienį paprašė Pietų Korėjos padidinti karinę paramą Ukrainai ir pasiūlė jai persvarstyti savo politiką neeksportuoti ginklų į šalis, kuriose vyksta konfliktai.

J. Stoltenbergas Seule pradėjo savo kelionę po Aziją, kurios metu taip pat aplankys Japoniją, siekdamas stiprinti ryšius su regiono demokratinėmis sąjungininkėmis vykstant karui Ukrainoje ir didėjant Kinijos konkurencijai.

J. Stoltenbergas sekmadienį susitiko su Pietų Korėjos aukščiausio rango pareigūnais, o pirmadienį paragino Seulą labiau padėti Kyjivui, sakydamas, kad „skubiai reikia daugiau šaudmenų“.

Jis atkreipė dėmesį į tokias valstybes kaip Vokietija ir Norvegija, kurios „ilgą laiką vykdė ginklų neeksportavimo į šalis, kuriose vyksta konfliktai, politiką“, bet peržiūrėjo ją po to, kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas praėjusių metų vasario mėnesį pasiuntė savo kariuomenę į Ukrainą.

„Jei tikime laisve, demokratija, jei nenorime, kad nugalėtų autokratija ir totalitarizmas, jiems (ukrainiečiams) reikia ginklų“, – sakė jis kalbėdamas privačioje organizacijoje „Chey Institute“ Seule. Plačiau skaitykite čia. 

07:42 Ukraina iš Vokietijos gaus dar 105 dronus „Vector“

Ukrainos gynybos ministerija užsakė 105 žvalgybinius bepiločius orlaivius „Vector“, kuriuos gamina Vokietijos bendrovė „Quantum-Systems GmbH“. Kompanijos pranešime teigiama, kad pristatymą finansuos Vokietijos vyriausybė.

„Quantum-Systems GmbH“ praneša apie 105 papildomų „Vector“ tipo tolimojo nuotolio žvalgybinių dronų pristatymą Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms paremti, finansuojamą Vokietijos vyriausybės“, – teigia bendrovė, kurią cituoja „Unian“. 

Rugpjūtį Ukraina užsakė 33 tokius bepiločius orlaivius.

Kompanija pažymi, kad šių bepiločių orlaivių operatoriai, būdami mūšio lauke, palaikė tiesioginį ryšį su kūrėjais, o tai padėjo paspartinti sistemų kūrimo ir atnaujinimo procesą.

Bendrovė „Quantum-Systems“ taip pat paskelbė apie mokymo centro atidarymą Ukrainoje.

07:30 Rusai paleido raketą į Charkivą – pataikė į gyvenamą namą   

Rusai sekmadienį vėlai vakare atakavo Charkivą: viena moteris žuvo, dar trys žmonės nesunkiai sužeisti. Apie tai savo „Telegram“ kanale pranešė Charkivo regiono karinės administracijos vadovas Olehas Sinegubovas.

„Priešo smūgis, preliminariai – raketa S-300, pataikė į gyvenamąjį 4 aukštų pastatą Charkivo (miesto) Kyjivo rajone. Trys nukentėjusieji patyrė lengvus sužalojimus. Deja, vyresnio amžiaus moteris žuvo. Jos vyras smūgio metu buvo šalia ir per stebuklą rimtai nenukentėjo“, – rašė regiono vadovas.

Jis pridūrė, kad namas iš dalies sugriautas, gyventojai evakuoti.

07:16 B. Johnsonas sako, kad V. Putinas jam grasino raketos smūgiu

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas grasino asmeniškai pulti Borisą Johnsoną raketomis, prieš pat įsakydamas Rusijos pajėgoms įžengti į Ukrainą, teigė buvęs Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas.

Kaip pasakojama naujame transliuotojo BBC dokumentiniame filme, kuris turi būti parodytas pirmadienį, toks grasinimas nuskambėjo telefonu prieš pat vasario 24 dienos invaziją.

B. Johnsonas ir kiti Vakarų šalių vadovai skubėjo į Kyjivą parodyti paramos Ukrainai ir bandyti atgrasyti Rusiją nuo puolimo.

„Vienu metu jis man tarsi pagrasino ir pasakė „Borisai, nenoriu tavęs įžeisti, bet su raketa tai užtruktų tik minutę“ ar kažką panašaus“, – atpasakodamas V. Putino žodžius sakė B. Johnsonas. Plačiau skaitykite čia. 

07:12 Išrinktasis čekų prezidentas kalbėjosi su V. Zelenskiu

Išrinktasis Čekijos prezidentas Petras Pavelas sekmadienį, praėjus dienai po pergalės rinkimuose, kalbėjosi su Ukrainos vadovu Volodymyru Zelenskiu.

P. Pavelas bus prisaikdintas kovo 9 dieną ir pakeis prieštaringai vertinamą dabartinį prezidentą Milošą Zemaną, kuris palaikė draugiškus ryšius su Kinija ir Rusija, kol Maskva praėjusių metų vasarį įsiveržė į Ukrainą.

„Asmeniškai pasveikinau Petrą Pavelą su pergale Čekijos prezidento rinkimuose“, – tviteryje rašė V. Zelenskis.

„Padėkojau jam ir Čekijos žmonėms už tvirtą paramą. Pakviečiau jį apsilankyti Ukrainoje“, – pridūrė jis.

Prieš balsavimą vykusiuose televizijos debatuose P. Pavelas sakė, kad pirmasis jo užsienio vizitas bus į kaimyninę Slovakiją, kaip įprasta, o po to – į Ukrainą.

07:10 V. Zelenskis kreipėsi į E. Macroną dėl rusų dalyvavimo Paryžiaus olimpiadoje

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis kreipėsi į Prancūzijos lyderį Emmanuelį Macroną dėl būtinybės neleisti Rusijai Paryžiaus olimpiada pasinaudoti agresijos propagandai.

Sekmadienio vakaro vaizdo kreipimesi V. Zelenskis priminė, kad anksčiau tą pačią dieną rusai kelis kartus apšaudė Chersoną, kur žuvo ir buvo sužeista žmonių.

„Tokiomis sąlygomis, kai rusai nuolat smogia mūsų miestams, mūsų kaimams, net šokiruoja, kad tenka įtikinėti tarptautinius sporto biurokratus atsisakyti bet kokios paramos valstybei teroristei“, – sakė jis.

V. Zelenskis pabrėžė, jog Tarptautinio olimpinio komiteto (TOK) bandymai sugrąžinti rusų sportininkus į olimpines žaidynes yra „bandymas pasakyti esą teroras gali būti priimtinas, esą galima nematyti to, ką Rusija daro su Chersonu, Charkivu, Bachmutu, Avdijivka“.