Piktnaudžiavimu tarnyba kaltinama L. Jaruševičienė: Vyriausybė žinojo, kokios sutartys pasirašomos
Ji ketvirtadienį duoda parodymus Vilniaus miesto apylinkės teismo byloje, kurioje yra kaltinama piktnaudžiavimu tarnyba ir 4,1 mln. Eur žalos padarymu valstybei, įsigyjant greituosius COVID-19 testus.
Pasak kaltinamojo akto, įtariama, kad medicinos įrangos įmonei „Pro Aris“ jau pateikus ekonomiškai naudingesnį pasiūlymą, – 3,74 Eur be PVM už testo vienetą – L. Jaruševičienė nepagrįstai nurodė suderinti su „Profarmos“ vadove greitųjų testų užsakymą, nors jų kaina svyravo tarp 8 ir 13 Eur be PVM, priklausomai nuo perkamo kiekio.
Tuometinė viceministrė pasakojo klaususi V. Zimnicko, ar gavo pasiūlymą iš „Profarmos“. Paaiškėjo, kad ši įmonė testus pristatytų vėliau nei reiktų.
„Palauk, dar vienas dalykas – dėl kainos, 10 mln. Eur, aš bijau pasirašinėti tokias sutartis tiesioginių derybų būdu“, – V. Zimnicko žodžius prisiminė L. Jaruševičienė.
Vėliau duodama parodymus ji teigė, jog su pridėtinės vertės mokesčiu (PVM), testų kaina būtų siekusi 12 mln. Eur.
Ji teismui pasakojo tada paskambinusi buvusiam premjero patarėjui Lukui Savickui.
„Aš nepriiminėjau sprendimų, aš buvau tik informacijos pardavėjas“, – tikino kaltinamoji.
L. Jaruševičienė aiškino teismui apie testų įsigijimo aplinkybes ir tada vykusias derybas, ketinamų įsigyti testų kiekius ir jų kainas, valstybės tarnautojų pokalbius.
Pasak jos, „Profarmos“ direktorė Edita Mištinienė pareiškė, kad užsakymas rezervuojamas, kai apmokėjimas įvykdomas 100%.
L. Jaruševičienė: Vyriausybė žinojo, kokios sutartys pasirašomos
Vėliau, pasak kaltinamosios, į jos elektroninį paštą „įkrito du pasiūlymai iš „Profarmos“.
Ji sakė vėl skambinusi L. Savickui, persiuntė „Pro Aris“ ir „Profarmos“ pasiūlymus, buvo svarstoma, gal nepirkti didelio kiekio, buvo keliamas ir kokybės klausimas.
„Profarma“ siūlė patikrintus testus, ji turėjo sąlygas patikrinti juos“, – teigė J. Jaruševičienė.
Buvo nuspręsta pirkti 510.000 vienetų testų, o kitus pusę milijono – iš kito tiekėjo. Pasak eksviceministrės, L. Savickas pareiškė, kad tai ne jo lygmens sprendimas, jį reikia derinti su Vyriausybe.
L. Jaruševičienė sakė vėl susisiekusi su V. Zimnicku, pasakė, jam, kad „imame ne 12 mln. Eur, o 6 mln. Eur testų užsakymą“. Buvo nuspręsta į sutartį įrašyti sąlygą, kad per dvi dienas pinigai turi būti grąžinti, jeigu laiku neatvyksta testai.
Anksčiau gruodį įvykusiame posėdyje sveikos apsaugos eksviceministrė tvirtino, jog per derybas įsigyjant testus elgėsi teisėtai, kaltinamoji taip pat tvirtino, kad byloje minimos įmonės „Profarma“ kontaktus jai davė tuometis premjero Sauliaus Skvernelio patarėjas, dabartinis parlamentaras L. Savickas.
Sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos komandoje dirbusi viceministrė iš pareigų pasitraukė 2020 metų rugpjūtį, teisėsaugai pareiškus jai įtarimus. Ji teigė, kad S. Skvernelio Vyriausybė žinojo, kokios sutartys pasirašomos dėl greitųjų testų įsigijimo ir kas yra tiekėjai.
„Aš tų įgaliojimų neviršijau, vykdžiau tik man pavestus pavedimus ir nurodymus“, – sakė L. Jaruševičienė.
Pasak jos, tuo metu ketinta įsigyti milijoną testų: ji citavo tuomečio premjero S. Skvernelio patarėjo Luko Savicko laišką, kuriame rašoma, kad pusė milijonų testų įsigyjama iš „Profarmos“, o dar pusė milijono – iš „Thermo Fisher“.
„Kas rodė, kokios sutartys pasirašomos, kokie tiekėjai, puikiai Vyriausybei buvo žinoma, su kuo sutartys pasirašomos“, – teismui teigė J. Jaruševičienė.
Ji mano, kad ne tik nenusikalto, o jos veiksmai buvo naudingi valstybei – jos pastangų dėka valstybė nenusipirko milijono testų, o apsiribojo puse milijono vienetų.
Kaip skelbta, iš pusės milijonų pirktų greitųjų COVID-19 testų 140 tūkstančių vienetų taip ir liko nepanaudoti.
„Tai gal Vyriausybė viršijo įgaliojimus, ar krizinės situacijos valdymas, kai įprasti būdai neveikia?“ – svarstė kaltinamoji.
Ji sako, kad toje situacijoje Lietuvos žmonės tiesiog buvo gelbėjami, ji tikėjosi, kad vėliau bus palikta ramybėje, tačiau sulaukė kaltinimų ir kratos savo kabinete.
Įtariama didelė žala dėl piktnaudžiavimo tarnyba
Tyrimas vyko dėl laboratorijos iš bendrovės „Profarma“ įsigytų daugiau nei 500.000 greitųjų COVID-19 serologinių testų, už juos buvo sumokėta daugiau nei 6 mln. Eur.
VERSLO TRIBŪNA
Vilniaus pietinė dalis sparčiai keičiasi – už Liepkalnio viena po kitos kuriasi gamybos ir logistikos įmonės. Čia jau formuojasi pramonės ašis, tampanti naujuoju sostinės verslo magnetu.
Europos privataus kapitalo fondas Waterland Private Equity pardavė savo kontrolinį Cloud ir skaitmeninės transformacijos lyderės Skaylink akcijų paketą Vodafone.
Kaunas keičiasi, auga ir gražėja – su šiuo pastaraisiais metais vis dažniau kartojamu teiginiu nebesiginčija niekas. Tačiau laikinosios sostinės ir jos apylinkių transformacija nebūtų įmanoma be nekilnojamojo turto vystytojų, kurie įgyvendindami ambicingus projektus keičia miesto veidą ir kuria naujus gyvenimo kokybės standartus.
Europos Sąjunga imasi revoliucinės pakuočių politikos reformos. 2025 m. vasario 11 d. įsigaliojo naujas Reglamentas (ES) 2025/40 dėl pakuočių ir pakuočių atliekų (PPWR), pakeisiantis daugiau kaip tris dešimtmečius galiojusią Direktyvą 94/62/EB. Naujas teisės aktas žymi aiškų perėjimą nuo bendrų principų prie vienodų, privalomų ir išmatuojamų taisyklių. Jos paveiks kiekvieną gamintoją, importuotoją, platintoją, kuris išleidžia į bendrijos rinką supakuotus produktus, o taip pat vartotoją, akcentuoja Živilė Ramoškienė, RecyClass auditorė ir MB „Ecogrant“ vadovė.
Apeliacinis teismas šiemet patvirtino, kad už testus valstybė permokėjo, todėl dviem bendrovėms, tarp jų ir „Profarmai“, nurodė grąžinti valstybei daugiau nei 4 mln. Eur.
Generalinės prokuratūros prokuroro Gintaro Plioplio paskelbtame kaltinamajame akte rašoma, kad 2020 metais L. Jaruševičienė, būdama politinio pasitikėjimo valstybės tarnautoja, įtariama, piktnaudžiavo tarnyba, dėl to didelę žalą patyrė valstybė.
Kaltinamajame akte akcentuojama, kad žala ir galbūt neteisėti veiksmai buvo padaryti valstybėje esant ekstremaliai situacijai dėl koronaviruso pandemijos, žmonių akyse nukentėjo Sveikatos apsaugos ministerijos autoritetas ir prestižas, diskredituotas valstybės tarnautojo vardas.
Bylos duomenimis, manoma, kad L. Jaruševičienė veikė „Profarma“ interesais.
Kaltinimuose taip pat rašoma, kad L. Jaruševičienė neteisėtai nurodė per valandą paruošti sutartį dėl testų įsigijimo iš „Profarmos“ ir avansu apmokėti 100% kainos.
Pasak prokuratūros, būdami suklaidinti, Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos darbuotojai nesiaiškino kainos pagrįstumo, paruošė ir suderino dokumentus dėl milijoninės vertės testų įsigijimo. Reikiamus raštus pasirašė ir tuometinis sveikatos apsaugos ministras, operacijų vadovas A. Veryga.
REKOMENDUOJAME
