Charkive apsilankius Vokietijos užsienio reikalų ministrei, D. Kuleba tikisi sulaukti gerų žinių dėl „Leopard“ tankų

• V. Zelenskis: Ukraina priešinasi sunkesniems puolimams Soledare. JK žvalgyba mano, kad yra galimybė, jog Rusija kontroliuoja didžiąją dalį Soledaro.
• Pentagonas svarsto perduoti kovos mašinų „Stryker“, Švedija žada perduoti savaeigių haubicų „Archer“, Latvija svarsto perduoti daugiau „Stinger“.
• Europos Sąjunga ketina įvesti naujų sankcijų Baltarusijai, šiai toliau remiant Rusijos invaziją Ukrainoje, pranešė Europos Komisijos pirmininkė.
• Sergejus Šoigu, Rusijos gynybos ministras, teigia, kad jo šalis ir toliau plėtos savo branduolinių raketų, povandeninių laivų ir strateginių bombonešių triadą.
• Ukrainos pajėgos siekia maksimaliai išsekinti rusų karius prie Soledaro, kad net minimali priešo sėkmė taptų jo pralaimėjimu, sako šalies ginkluotųjų pajėgų atstovas.
• Charkive netikėtai apsilankė Vokietijos užsienio reikalų ministrė. D. Kuleba kolegės paprašė tankų „Leopard“.

Pirmadienio įvykių juostą galima rasti čia.

[infogram id="586bdd24-d1e7-445d-b11b-d830bf2d1a1d" prefix="gDQ" format="interactive" title="2023-01-09 Numanoma Ukrainos teritorijos kontrolė isw"]

22:00 Baigiame pildyti antradienio naujienų juostą

Visus įvykius pranešime trečiadienį 7 val.

21:50 Vokietija skiria 20 mln. Eur finansuoti „Starlink“ sistemas Ukrainoje

Vokietija skiria apie 20 mln. Eur paramą Ukrainai, skirtą „Starlink“ įrenginių palydovinio ryšio paslaugoms finansuoti, skelbia Vokietijos užsienio reikalų ministerija.

Lėšos bus panaudotos 10.000 „Starlink“ įrenginių eksploatacijai finansuoti, iš kurių trečdalis bus perduota Ukrainos ginkluotųjų pajėgų reikmėms.

„Ryšys realiuoju laiku leis Ukrainos kariams aiškiai koordinuoti savo veiksmus ginant Tėvynę ir geriau apsisaugoti nuo Rusijos atakų“, – pažymėjo Vokietijos užsienio reikalų ministerija.

21:43 V. Zelenskis su Airijos premjeru aptarė paramos klausimus

Volodymyras Zelenskis, Ukrainos prezidentas, su Leo Varadkaru, Airijos premjeru, aptarė paramą Ukrainos energetikos sistemai.

„Padėkojau už Rusijos turto įšaldymą, aptarėme paramą Ukrainos energetikos sistemai ir atsigavimą po karo. Pakviečiau jį prisijungti prie Taikos formulės įgyvendinimo“, – parašė V. Zelenskis socialiniame tinkle „Twitter“.

21:29 Ukraina: dėl karo žuvo daugiau nei 16.500 žmonių

Ukrainos policijos duomenimis, dėl Rusijos invazijos Ukrainoje žuvo daugiau kaip 16.500 žmonių.

„2022 m. dėl Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą žuvo 16.502 žmonės. Nacionalinė policija deokupuotose teritorijose aptiko 21 masinę kapavietę, ten buvo ekshumuoti 1.033 civilių ir karių kūnai“, – rašoma pranešime, kurį citavo „Ukrinfom“.

21:12 Pentagonas patvirtino, kad kitą savaitę pradeda ukrainiečių mokymus, kaip naudotis „Patriot“

Pentagonas patvirtino, kad JAV jau kitą savaitę Oklahomos valstijoje pradės mokyti 90–100 Ukrainos karių naudotis oro gynybos „Patriot“.

Patas Ryderis, Pentagono atstovo spaudai, patvirtino, kad anksčiau paskelbta Ukrainos batalionų Europoje jungtinės ginkluotės mokymo programa taip pat prasidės jau kitą savaitę ir „nereikalaus didelio ar jokio didesnio JAV instruktorių siuntimo į Europą“.

Kaip pranešta 17:33 val., neįvardytas CNN šaltinis, susipažinęs su klausimu, teigė, kad kitą savaitę prasidės ukrainiečių apmokymas Fort Sill mieste Oklahomoje.

20:38 Propagandistams aiškinant, kad kontroliuoja Soledarą, Ukraina pažymi, jog vis dar vyksta mūšiai

Kremliaus kanalai pareiškė, kad rusų teroristai „kontroliuoja“ Soledarą. Kaip įrodymą jie paskelbė vaizdo įrašą, neva nufilmuotą iš miesto administracijos. Tuo metu Hanna Maliar, Ukrainos gynybos viceministrė teigia, kad mieste vis dar tęsiasi intensyvios kovos, o rusai patiria daug nuostolių.

„Priešas nekreipia dėmesio į didelius savo personalo nuostolius ir toliau aktyviai šturmuoja. Mūsų pozicijų prieigos tiesiog nusėtos žuvusių priešo karių kūnais. Mūsų kariai drąsiai laiko liniją. Tik labai stipri tauta gali taip kovoti su dideliu ir galingu priešu“, – rašė ji savo „Telegram“ kanale.

20:13 Ukrainos teigimu, Rusija planuoja apšaudyti ligoninę Luhanske

Rusijos kariuomenė planuoja apšaudyti ligoninę okupuotoje Luhansko srityje, kad diskredituotų Ukrainos ginkluotąsias pajėgas, sako šalies Nacionalinio pasipriešinimo centras.

Centras, remdamasis vietos gyventojų liudijimais ir pogrindžio informacija pažymi, kad Luhansko srityje patys rusai apšaudo miestus tam, kad turėtų vaizdų Rusijos propagandai, o vietos gyventojai  piktinasi kylančia humanitarine krize, kad nebegali gauti paslaugų ligoninėse.

20:00 SBU: nuo karo pradžios išaiškinta daugiau kaip 600 Rusijos agentų

Nuo praėjusių metų vasario mėnesio, kai prasidėjo plataus masto Rusijos invazija, Ukrainos saugumo tarnyba (SBU) demaskavo daugiau kaip 600 Rusijos agentų ir šnipų.

„Ukrainos saugumo tarnyba tiria daugiau kaip 1.500 baudžiamųjų bylų dėl išdavystės ir šnipinėjimo. Daugiau kaip 340 iš jų perduota teismui“, – sakoma pranešime.

Visų pirma, pasak SBU, vykdant daugiapakopę specialiąją operaciją buvo sulaikyta Rusijos karinės žvalgybos sabotažo ir žvalgybos grupė.

19:42 Ukraina: per pastarąją savaitę rusai Zaporižios srityje įsteigė dar dvi karo ligonines

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas skelbia, kad Rusija per pastarąją dieną surengė dvi raketines atakas ir septynis sykius Ukrainą apšaudė iš daugkartinių raketų paleidimo įrenginių.

„Priešininkas toliau apšaudo Ukrainos karių pozicijas ir civilinius objektus visoje kontakto linijoje“, – pažymi Ukraina.

Ukrainos duomenimis, Berdianske, Zaporižios srityje, ligoninės viršijo savo galimybes priimti sužeistus karius, todėl pastarąją savaitę rusai įsteigė dvi karo ligonines.

Generalinis štabas pažymi, kad Ukrainos pajėgos taip pat atakavo dvi vadavietes, dvi raketų sistemų ir artilerijų pozicijas ir penkias karių stovyklas.

19:21 D. Kuleba po Vokietijos kolegės vizito Charkive tikisi tolesnės karinės pagalbos

Papildyta 19:34 val.

„Neabejoju, kad Vokietija suteiks tolesnę karinę pagalbą“, – tviteryje parašė Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba, lydėjęs Annaleną Baerbock, Vokietijos užsienio reikalų ministrę, į Charkivą.

„Kuo ilgiau užtruks sprendimo (suteikti tankus „Leopard“ –VŽ) priėmimas, tuo daugiau žmonių mirs. Kuo greičiau šis sprendimas bus priimtas, tuo greičiau šis karas baigsis Ukrainos pergale ir Europoje nebebus karo“, – sakė D. Kuleba žurnalistams per spaudos konferenciją Charkive kartu su A. Baerbock.

Kaip jau pranešta, A. Baerbock netikėtai apsilankė Charkive. Išsamiau apie tai 17:45 val. naujienoje.

Pastaruoju metu Vakarų sąjungininkai spaudžia Berlyną suteikti Ukrainai tankus „Leopard“. Apie tai išsamiau rašyta 15:53 val.

19:12 69% ukrainiečių nepalaiko idėjos dėl derybų su Rusija atsisakyti narystės NATO

Daugiau nei du trečdaliai ukrainiečių (69%) nemano, kad įmanoma pradėti taikos derybas su Rusija, siūlant Ukrainos atsisakymą stoti į NATO, rodo apklausos „Karo diplomatija. Ką ukrainiečiai mano apie Ukrainos judėjimą link narystės ES ir NATO karo metu“ rezultatai.

„2022 m. kovą Ukrainos pusė svarstė galimybę pradėti taikos derybas su Rusijos Federacija, siūlydama atsisakyti Ukrainos narystės NATO mainais į Rusijos kariuomenės išvedimą iš okupuotų Ukrainos teritorijų. Daugiau nei du trečdaliai ukrainiečių (69%) nemano, kad tokiomis sąlygomis įmanoma pradėti taikos derybas“, – pažymi tyrimo autoriai.

Už derybų pradžią pasisakė 18,9% respondentų, 11% apklaustųjų į šį klausimą neatsakė.

Tyrimo autoriai taip pat primena, kad praėjusių metų spalį Ukrainoje buvo užfiksuotas rekordinis pritarimas stojimui į NATO – 83%.

Reprezentatyvi apklausa buvo atlikta 2022 m. gruodžio 16–25 d., Naujosios Europos centro užsakymu. Paklaida neviršija 3,1 %.

18:29 Ukraina šiemet šalies atstatymui ketina išleisti 3 mlrd. USD

Šiemet Ukrainos vyriausybė planuoja gauti 3 mlrd. USD, kad atstatytų per Rusijos invaziją sugriautą ir sunaikintą turtą, teigia Denysas Šmyhalis, Ukrainos ministras pirmininkas.

Anot jo, Ukrainos atstatymui bus naudojamos konfiskuotos Rusijos juridinių ir fizinių asmenų lėšos, šalies biudžeto, tarptautinių partnerių ir per paramos platformas surinkti pinigai.

18:18 Švedija įžvelgia didėjančią Rusijos keliamą grėsmę telekomunikacijų ir elektros tinklams

Švedijos vidaus saugumo agentūra (SAPO) įspėjo, kad mato Rusijos grėsmę šalies telekomunikacijų ir elektros energijos tinklams.

Charlotte von Essen, SAPO vadovė, sakė, kad Maskvos veiksmai yra „nenuspėjami“, tačiau pabrėžė, kad „galime tikėtis, jog Rusijos grėsmę Švedijos saugumui keliančių veiksmų daugės“.

Sektoriai, „kuriuose yra priežasčių būti ypač budriems kovojant su šnipinėjimu ir sabotažu“, yra telekomunikacijos, elektros energijos tiekimas ir „svarbių medžiagų transportavimas“, teigė ji.

17:45 Vokietijos užsienio reikalų ministrė apsilankė Charkive

Papildyta 18:33 val.

Annalena Baerbock, Vokietijos užsienio reikalų ministrė, antradienį atvyko į Charkivą, praneša „dpa“, ir tapo pirmąja vokiečių pareigūne, apsilankiusia šiame mieste nuo Rusijos karo pradžios.

„Šis miestas yra absoliučios Rusijos agresyvaus karo Ukrainoje beprotybės simbolis. Man svarbu, kad net ir šią karo žiemą nepamirštume Ukrainos vietos mūsų Europos šeimoje“, – Charkive sakė ministrė, kurią lydėjo jos kolega Ukrainoje Dmytro Kuleba.

„Visų pirma noriu išklausyti gyventojus, kurie labai nukentėjo nuo karo šią itin šaltą žiemą, kai temperatūra naktimis dabar nukrenta iki minus 15 laipsnių Celsijaus“, – sakė ministrė, kurios vizitas saugumo sumetimais buvo laikomas paslaptyje ir apie jį pranešta tik jai grįžus į Berlyną.

„Visose Ukrainos dalyse, nuo Charkivo iki Chersono ir Kyjivo, žmonės turi žinoti, kad gali tikėtis mūsų solidarumo ir paramos“, – teigė ji.

Ši pagalba, anot jos, kartu su elektros transformatoriais ir antklodėmis apima ir ginklų, „kurių Ukrainai reikia norint išlaisvinti savo piliečius, vis dar kenčiančius nuo Rusijos okupacijos teroro“, tiekimą.

Vokietija taip pat teiks pagalbą Ukrainai siekiant įstoti į Europos Sąjungą, sakė vokiečių diplomatijos vadovė.

„Mes, kaip vyriausybė, norime pateikti labai konkrečių pasiūlymų Ukrainai dėl teisinės valstybės, nepriklausomų institucijų ir kovos su korupcija stiprinimo, taip pat dėl suderinimo su ES standartais“, – teigė ji.

17:33 CNN: Ukrainos kariai jau kitą savaitę pradės mokytis naudotis „Patriot“

Pranešama, kad Ukrainos kariai jau kitą savaitę JAV pradės mokytis naudotis „Patriot“ oro gynybos sistema.

Karių apmokymas vyks Fort Sill mieste Oklahomoje, ir tikimasi, kad užtruks „kelis mėnesius“, JAV kanalui CNN sakė su klausimu susipažinęs JAV pareigūnas.

VŽ primena, kad gruodžio 21 d. per Volodymyro Zelenskio, Ukrainos prezidento, vizitą Vašingtone pranešta, jog JAV nuo Rusijos agresijos besiginančiai šaliai suteikia oro gynybos sistemą „Patriot“. Tam, kad kariai galėtų naudoti šią sistemą, reikia specialaus jų apmokymo. Dmytro Kuleba, Ukrainos užsienio reikalų ministras, dar praėjusią savaitę aiškino, kad „Patriot“ jų šalyje atsidurs netrukus. Vakarų pareigūnų teigimu, įprastai pasiruošimas ir karių apmokymas trunka apie pusmetį, tačiau JAV parengė intensyvesnę ir greitesnę programą, kad oro gynybos sistema kuo greičiau pasiektų Ukrainą.

[infogram id="de016bfc-d93a-497f-a5b9-b3b1ce8e92d1" prefix="ICO" format="interactive" title="Oro gynybos sistema „Patriot“"]

17:24 2022 m. lapkritį 207 Latvijos bendrovės eksportavo prekes į Rusiją

2022 m. lapkritį 207 Latvijos bendrovės eksportavo prekes į Rusiją, o 89 – į Baltarusiją, parodė Latvijos statistikos tarnybos surinkti duomenys.

Palyginti su 2022 m. sausiu, į Rusiją eksportuojančių bendrovių sumažėjo 43,9%, o eksportuojančiųjų į Baltarusiją – 41,8%. 2022 m. sausį prekes į Rusiją ir Baltarusiją eksportavo atitinkamai 369 ir 153 Latvijos bendrovės.

Tuo tarpu prekes iš Rusijos ir Baltarusijos importuojančių Latvijos bendrovių palyginamuoju laikotarpiu sumažėjo kur kas labiau: atitinkamai 3,4 ir 2,8 karto.

2022 m. lapkritį 163 Latvijos bendrovės importavo prekes iš Rusijos, o 100 bendrovių – iš Baltarusijos. 2022 m. sausį jų buvo atitinkamai 556 ir 283 bendrovės. 2022 m. lapkritį Latvija į Rusiją eksportavo prekių už 129,538 mln. Eur, o į Baltarusiją – už 16,765 mln. Eur.

Tuo laikotarpiu Latvija iš Rusijos importavo prekių už 80,597 mln. Eur, o iš Baltarusijos – už 18,385 mln. Eur.

17:06 TATENA atsiųs misijas į visas Ukrainos atomines elektrines

Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) stebėjimo misijos atvyks į visas Ukrainos branduolines elektrines, kad patikrintų elektrinių saugumo būklę karo sąlygomis, sako Olehas Korikovas, Valstybinės branduolinio reguliavimo inspekcijos pirmininkas.

„Ukraina pakvietė TATENA stebėjimo misijas surengti visose kitose atominėse elektrinėse, taip pat ir Černobylio. TATENA sutiko su šiuo pasiūlymu, ir artimiausiu metu šios misijos bus dislokuotos visose atominėse elektrinėse“, – sakė jis.

Pasak O. Korikovo, pagrindinis šių misijų tikslas – stebėti saugumo būklę, atsižvelgiant į rusų atakų įtaką, kurią šiuo metu patiria Ukraina ir jos atominės elektrinės.

16:47 EVT pirmininkas: ES šalys suteikė Ukrainai paramos už 50 mlrd. Eur

Nuo Rusijos agresijos pradžios Europos Sąjunga ir jos valstybės narės Ukrainai skyrė beveik 50 mlrd. Eur paramos, sako Charles‘is Michelis, Europos Vadovų Tarybos pirmininkas.

„Nuo pat pirmos dienos tvirtai palaikome Ukrainos žmones, teikdami tvirtą diplomatinę, finansinę, diplomatinę ir politinę paramą“, – sakė Ch. Michelis spaudos konferencijoje Briuselyje po deklaracijos dėl ES ir NATO bendradarbiavimo pasirašymo.

16:39 Ukraina nori išsekinti Rusijos karius prie Soledaro

Ukrainos pajėgos siekia maksimaliai išsekinti rusų karius prie Soledaro, kad net minimali priešo sėkmė taptų jo pralaimėjimu, sako Serhijus Čerevatis, Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Rytų štabo atstovas spaudai.

„Būtent Soledaro gynėjai dabar daro viską, kad išsekintų priešą, kad kuo labiau sumažintų jo potencialą, kad net ir nedidelės taktinės sėkmės (pasiektos didesnėmis pajėgomis ir dideliais nuostoliais) virstų didele Pyro pergale (abejotina, nepateisinama pergale – VŽ)“, – sakė atstovas, kurį citavo „Ukrainski pravda“.

16:18 JAV: Rusija gerokai sumažino savo atakas iš artilerijos

Rusijos smūgiai iš artilerijos yra gerokai sumažėję, o kai kuriuose taškuose, palyginti su aršiausiomis apšaudymų dienomis, atakų skaičius kritęs net 75%, sako CNN kalbinti JAV saugumo pareigūnai.

Anot jų, gali būti, kad Rusija dėl menkų amunicijos atsargų mažina artilerijos atakų kiekį, arba tai gali būti taktikos persvarstymas, atsižvelgiant į sėkmingus Ukrainos puolimus.

„Bet kokiu atveju stulbinantis artilerijos ugnies sumažėjimas yra dar vienas įrodymas, kad Rusijos pozicijos mūšio lauke po beveik metų invazijos vis labiau silpnėja“, – CNN teigė JAV pareigūnai.

16:04 Pasikeitimai Rusijos karinėje vadovybėje

Rusija paskyrė generolą pulkininką Aleksandrą Lapiną šalies sausumos pajėgų štabo viršininku, antradienį pranešė valstybinė naujienų agentūra TASS, nepaisant aršios kritikos dėl jo veiklos Ukrainoje.

A. Lapinas, anksčiau vadovavęs Rusijos centrinei karinei apygardai, praėjusių metų spalį sulaukė kritikos bangos po Rusijos pajėgų atsitraukimo iš Lymano, Donecko srityje. Pavyzdžiui, Ramzanas Karyrovas, rusų primestas Čečėnijos lyderis, po šio įvykio sakė, kad iš A. Lapino „turėtų būti atimti medaliai ir jis turėtų būti išsiųstas į frontą su ginklu, kad krauju nuplautų savo gėdą“.

15:53 Prancūzija ir Lenkija spaudžia Vokietiją suteikti Ukrainai „Leopard“ tankus

Praėjus mažiau nei savaitei po to, kai Vokietija pagaliau sutiko tiekti Ukrainai pėstininkų kovos mašinas „Marder“, Prancūzija ir Lenkija spaudžia Berlyną paspartinti veiksmus ir suteikti Kyjivui modernių kovos tankų.

Kaip leidiniui „Politico“ sakė vienas Prancūzijos pareigūnas, Paryžius spaudžia Vokietiją, tikėdamasis iš jo išgauti sutikimą siųsti modernius tankus „Leopard“ į Ukrainą prieš Prancūzijos ir Vokietijos aukščiausiojo lygio susitikimą, kuris įvyks sausio 22 d.

Panašų spaudimą daro ir Lenkija, kuri nori suformuoti plačią Vakarų partnerių koaliciją, kad kartu perduotų „Leopard“ tankų Ukrainai. Apie tai išsamiau skaitykite 8:55 val. įvykyje. 

Nors šiuos tankus naudoja daug šalių, tarp jų Ispanija, Lenkija, Graikija, Suomija ir kitos, kadangi „Leopard“ gamina Miunchene įsikūrusi gynybos bendrovė „Krauss-Maffei Wegmann“, jų pristatymui į Ukrainą reikalingas jų kilmės šalies, Vokietijos, reeksporto leidimas, o tai reiškia, kad tarptautinis dėmesys dabar sutelktas į Berlyną.

15:35 Latvija ruošiasi Ukrainai suteikti daugiau „Stinger“ 

Latvija gali vėl pasiūlyti Ukrainai priešlėktuvinių raketų sistemų „Stinger“, sako Inara Murniece, šalies gynybos ministrė.

„Iš tikrųjų Ukrainos frontas yra mūsų gynybos linija, todėl šiuo metu galvojame, kaip prisijungti prie didelio pagalbos Ukrainai srauto ir kaip paremti Ukrainą, kaip atsiliepti į prezidento Volodymyro Zelenskio prašymą“, – sakė ministrė, kurią citavo „lsm.lv“.

Anot jos, Latvija svarsto galimybę siųsti Ukrainai ginklų ir apmokyti ukrainiečių karius.

„Kai susitinkame su Ukrainos kolegomis, jie reiškia didžiausią dėkingumą Latvijai už tuos „Stinger“, kurie atėjo prieš karą, tai buvo labai teisingas Gynybos ministerijos, taip pat ir buvusio ministro sprendimas“, – pažymėjo I. Murniece.

„Stinger“ sistemos veikia šaudydamos artimojo nuotolio „iššoviau-pamiršau“ tipo raketas, kurios gali sunaikinti taikinį 5 km atstumu ir 3,5 km aukštyje. Šiuo atveju radarui aptikus priešo taikinį operatorius turi pats nutaikyti ir paleisti vieną raketą.

15:20 D. Kuleba: V. Putinas nenori pripažinti, jog vienintelė likusi išeitis jam yra pralaimėjimas

Vladimirui Putinui, Rusijos diktatoriui, kare Ukrainoje liko tik viena galimybė – pralaimėti, tačiau jis nenori su tuo susitaikyti, teigia Dmytro Kuleba, Ukrainos užsienio reikalų ministras.

„Kai žiūriu į mūšio lauką ir dabartinę situaciją, nemanau, kad Putinas turi per daug galimybių. Tiesą sakant, manau, kad jis turi tik vieną galimybę, bet jis nenori jos priimti. O ši galimybė reiškia pralaimėti karą. Šio momento sudėtingumas ir tragedija yra ta, kad jis nenori pažvelgti tiesai į akis ir ieškoti išeities. Vietoje to, jis meta vis daugiau išteklių į mūšį ir, svarbiausia, žmogiškųjų išteklių, stengdamasis laimėti bet kokia kaina. Tačiau to padaryti nepavyksta. Jis nelaimės“, – sakė Ukrainos diplomatijos vadovas JAV radijui NPR.

„Kovosime su okupantu tol, kol galėsime kvėpuoti“, – pabrėžė D. Kuleba.

14:59 Gynybos ministras: Rusija ketina ir toliau vystyti savo branduolinius ginklus

Sergejus Šoigu, Rusijos gynybos ministras, teigia, kad jo šalis ir toliau plėtos savo branduolinių raketų, povandeninių laivų ir strateginių bombonešių triadą.

„Toliau plėtosime branduolinę ginkluotę ir palaikysime jos kovinę parengtį, nes branduolinis skydas buvo ir tebėra pagrindinis mūsų valstybės suverenumo ir teritorinio vientisumo garantas, – sakė S. Šoigu, kurį citavo „Al Jazeera“. – Taip pat didinsime oro ir kosmoso pajėgų kovinius pajėgumus – tiek kalbant apie naikintuvų ir bombonešių darbą vietovėse, kuriose veikia modernios oro gynybos sistemos, tiek apie bepiločių orlaivių tobulinimą.“

14:51 Stiprus vėjas ir žema temperatūra daro įtaką Ukrainos elektros sistemos remontui

Sudėtingos oro sąlygos didina įtampą Ukrainos energetikos sistemose, pranešė „Ukrenergo“, šalies valstybinė energetikos agentūra.

„Elektros energijos suvartojimas Ukrainoje išaugo dėl žemos temperatūros, kurią daugelyje regionų paaštrino stiprūs vėjai“, – antradienį pranešė „Ukrenergo“.

Daugelyje regionų tiekimo ribos jau „viršytos“, todėl šiuo metu daliai gyventojų nutraukiamas elektros tiekimas. Kaip teigė bendrovė, stiprūs vėjo gūsiai padarė žalos elektros tinklams.

VŽ primena, kad rudenį prasidėjusios Rusijos atakos prieš Ukrainos elektros ir centrinio šildymo sistemas apsunkino civilių gyvenimą, dalis jų laikinai liko be šių paslaugų, o inžinieriai turėjo įvesti tiekimo ribojimus.

14:29 Kremlius piktinasi „ciniška“ Vakarų ir Ukrainos reakcija į kalėdines „paliaubas“

Antradienį Kremlius pareiškė, kad Ukraina ir Vakarai „ciniškai“ reagavo į Vladimiro Putino, Rusijos diktatoriaus, pasiūlytas 36 valandų „paliaubas“ stačiatikių Kalėdų proga.

„Susidūrėme su ciniška Kyjivo ir kelių Vakarų lyderių reakcija“, – sakė Dmitrijus Peskovas, Kremliaus atstovas spaudai.

Maskva teigia, kad skelbė „paliaubas“, jog stačiatikiai galėtų atšvęsti Kalėdas, visgi Ukraina pranešė, kad per tą laikotarpį Rusija apšaudė dešimtis gyvenviečių palei fronto liniją.

14:12 Rusijos saugumo tarybos sekretorius: vyksta karinė konfrontacija tarp NATO ir Rusijos

Nikolajus Patruševas, Rusijos saugumo tarybos sekretorius, pareiškė, kad Maskva dabar kovoja su JAV vadovaujamu NATO aljansu Ukrainoje ir kad Vakarai bando ištrinti Rusiją iš politinio pasaulio žemėlapio.

„Įvykiai Ukrainoje nėra Maskvos ir Kyjivo susidūrimas – tai karinė konfrontacija tarp Rusijos ir NATO, visų pirma, JAV ir Didžiosios Britanijos. Vakarų šalių planai – toliau traiškyti Rusiją ir galiausiai tiesiog ištrinti ją iš politinio pasaulio žemėlapio“, – interviu laikraščiui „Argumenti i Fakti“ sakė N. Patruševas.

V. Putino sprendimų įgyvendintojas Vakarų politinį elitą išvadino korumpuotu ir kontroliuojamu tarptautinių korporacijų bei verslo klanų, kurie planavo ir vykdė „spalvotąsias revoliucijas“ visame pasaulyje.

JAV, pasak N. Patruševo, pasėjo chaosą Afganistane, Vietname ir Viduriniuose Rytuose ir jau daugelį metų bando pakenkti „unikaliai“ Rusijos kultūrai ir kalbai.

Jis sakė, kad Rusija yra Vakarų planų, kuriais siekiama ją nustumti atgal prie XV a. sienų, auka, ir apkaltino Vakarus, kad šie, siekdami pakenkti Rusijai, kankina Ukrainą.

Atsakydama į tai, kaip teigė jis, Rusija sieks ekonominio suverenumo ir finansinės nepriklausomybės, bet taip pat sukurs ginkluotąsias pajėgas ir specialiąsias tarnybas, galinčias atgrasyti bet kokį potencialų agresorių.

Rusijos verslas, pasak šalies saugumo tarybos sekretoriaus, turi būti labiau „orientuoti į tautą“.

„Jaunoji karta turėtų būti įkvėpta kūrybinio darbo mūsų Tėvynės labui idėjų, o ne sėdėti Vakarų korporacijų biuruose“, – sakė jis.

13:53 NATO ir ES žada stiprinti paramą Ukrainai, kad ši atremtų Rusijos invaziją

NATO ir Europos Sąjunga antradienį pažadėjo sustiprinti paramą Ukrainai, kad ši atremtų Rusijos invaziją, ir sustiprinti Europos ir JAV vadovaujamo aljanso bendradarbiavimą.

„Turime toliau stiprinti NATO ir Europos Sąjungos partnerystę. Turime toliau stiprinti paramą Ukrainai“, – sakė NATO vadovas Jensas Stoltenbergas, pasirašęs bendrą deklaraciją su aukščiausiais ES pareigūnais.

Išsamiau apie tai skaitykite čia.

13:46 Rusijos 2022 metų biudžeto deficitas siekė 3,35 trln. RUB

Rusija užbaigė 2022 metus turėdama 3,35 trln. RUB (44,8 mlrd. Eur) biudžeto deficitą, pranešė Rusijos kanalas RBK, remdamasis finansų ministerijos duomenimis.

Tai yra vienas didžiausių Rusijos turėtų biudžeto deficitų istorijoje. Didesnis jis buvo tik pandeminiais 2020 metais, kai siekė 4,1 trln. RUB.

Skelbiama, kad labiausiai išlaidos išsipūtė gruodžio mėnesį, o deficitas turėjo būti padengtas skolinantis bei panaudojant Nacionalinio turto fondo lėšas.

13:39 ES įves naujų sankcijų Baltarusijai

Europos Sąjunga ketina įvesti naujų sankcijų Baltarusijai, šiai toliau remiant Rusijos invaziją Ukrainoje, pranešė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen.

„Išlaikysime spaudimą Kremliui tiek, kiek reikės, su besikandžiojančiu sankcijų režimu, išplėsime sankcijas tiems, kas karine prasme remia Rusiją, kaip tai daro Baltarusija ir Iranas“, – U. von der Leyen sakė spaudos konferencijoje.

„Pristatysime naujas sankcijas Baltarusijai už jos vaidmenį Rusijos kare Ukrainoje“, - politikę cituoja „Al Jazeera“.

13:19 Ukrainos plieno gamyba sumažėjo 70,7%

Ukrainos plieno gamybos apimtys 2022 metais sumažėjo 70,7%, Rusijos pajėgoms invazijos metu sunaikinus svarbiausias šalies gamyklas, praneša „Reuters“.

Tai reiškia, kad pernai Ukraina pagamino 6,26 mln. tonų plieno. 2021 metais Ukrainos plieno gamybos apimtys siekė 21,3 mln. tonų.

12:47 Armėnija atsisako organizuoti KSSO pratybas

Armėnijos vyriausybė informavo Kolektyvinio saugumo sutarties organizaciją, kad Jerevanas nesutinka organizuoti šiais metais numatytų organizacijos bendrų karinių pratybų.

„Šios pratybos neįvyks, – žurnalistams sakė N. Pašinianas, – Armėnija nemano, kad šiais metais respublikoje tikslinga rengti KSSO pratybas.“

Apie tai pranešė Rusijos valstybinė naujienų agentūra „Interfax“, remdamasi premjero Nikolo Pašiniano pareiškimais.

Apie Armėnijos teritorijoje planuojamas surengti pratybas „Nepalaužiama brolybė 2023“ kiek anksčiau pranešė Rusijos gynybos ministerija.

KSSO yra Rusijos įkurta kolektyvinio saugumo organizacija, kuriai priklauso Armėnija, Rusija, Kazachstanas, Baltarusija, Kirgistanas ir Tadžikistanas.

Išsamiau apie tai skaitykite čia.

12:23 JAV užsakė Ukrainai 14 lengvųjų oro gynybos sistemų „Vampire“

Ukraina gaus 14 lengvųjų oro gynybos sistemų „Vampire“, kurias JAV užsakė iš gamintojos „L3HArris Technologies“, praneša „Unian“.

Kontrakto vertė siekia 40 mln. USD. Nurodoma, kad visos sistemos turi būti pristatytos iki metų galo.

„Vampire“ yra lengvoji oro gynybos sistema, kuri yra montuojama ant automobilių.

Ši sistema gali lengvai identifikuoti ir numušti Rusijos paleistus dronus, tačiau gali būti naudojama ir prieš taikinius ant žemės.

„Vampire“ bus perduoti kartu su pažangia WESCAM MX-10 RSTA sensorių-vedlių sistema bei „Advanced Precision Kill Weapons System“ raketomis, galinčiomis greitai ir tiksliai numušti taikinius ore.

12:01 Rusiška nafta pardavinėta dvigubai pigiau už „Brent“ kainą

Didžiojo septyneto ir Europos Sąjungos šalims įvedus viršutinę kainų ribą rusiškai naftai, pastarosios vertė smuko gerokai labiau nei nustatyti 60 USD už barelį apribojimai.

Kaip pirmadienio vakarą pranešė „Bloomberg“, Baltijos jūros Primorsko uoste „Urals“ rūšies nafta kainavo 37,8 USD už barelį, kai „Brent“ nafta tarptautinėse rinkose tuo pat metu kainavo 78,57 USD už barelį.

11:49 Rusija plečia apkasų tinklą Zaporižioje

Rusijos pajėgos išplėtė apkasų tinklą okupuotame Polohų miestelyje, esančiame Zaporižios regione, teigė Brady Afrrickas, ekspertas iš „American Enterprise Institute“.

Rusija valdo maždaug 75% Zaporižios regiono teritorijų, tačiau pats Zaporižios miestas tebėra Ukrainos rankose.

11:11 Eurojusto vadovas: patraukti atsakomybėn agresorius Ukrainoje užtruks ne vienerius metus

Vilniuje viešintis Eurojusto vadovas sako, kad kaltųjų patraukimas atsakomybėn už karo nusikaltimus Ukrainoje užtruks ne vienerius metus.

„Prognozuočiau, kad pagrindinių tarptautinių nusikaltimų įrodymų surinkimas, tinkama jų analizė, kuri nuves ne tik prie išvados, jog Ukrainoje šie nusikaltimai buvo padaryti, bet ir prie pačių kaltinimų, bus ilga kelionė, kuri užtruks ne vienerius metus“, – interviu sakė Ladislavas Hamranas.

Pilną interviu galima rasti čia.

10:46 A. Anušauskas Estijoje su Baltijos šalių gynybos ministrais aptars paramą Ukrainai

Lietuvos krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas Taline dalyvaus Baltijos šalių gynybos ministrų susitikime, kur aptars paramą Ukrainai.

Antradienį ir trečiadienį Estijoje ministrai A. Anušauskas, Inara Mūrniece ir Hannas Pevkuras taip pat diskutuos apie bendrų pajėgumų įsigijimą bei vystymą, įskaitant HIMARS sistemas, apie pasirengimą birželį Vilniuje vyksiančiam NATO viršūnių susitikimui, pranešė Krašto apsaugos ministerija. 

Jos teigimu, Baltijos šalys pastaraisiais metais aktyviai bendradarbiauja NATO oro policijos, karinių jūrų pajėgų, bendrų pratybų srityse bei Baltijos gynybos koledže rengiant karininkus.

Taip pat vykdomas pajėgumų planavimo sinchronizavimas, koordinuojami bendri įsigijimai, rengiamos bendros pratybos, mokymai, seminarai, bendradarbiauja atskiros karinės pajėgos.

10:29 Nyderlandų reguliuotojas išdavė transliavimo licenciją rusų televizijai „TV Rain“

Nyderlandų žiniasklaidos administracija išdavė transliavimo penkeriems metams licenciją nepriklausomai rusų televizijai „TV Rain“ („Dožd“), sakoma reguliuotojo interneto svetainėje paskelbtame pranešime, kurį citavo Vokietijos transliuotojas „Deutsche Welle“.

Latvija anksčiau dėl grėsmės nacionaliniam saugumui ir viešajai tvarkai atšaukė „TV Rain“ licenciją. Sprendimas buvo priimtas įvertinus televizijos padarytus pažeidimus: tai, kad laidose nebuvo vertimo į latvių kalbą, Krymas žemėlapyje buvo pavaizduotas kaip Rusijos teritorijos dalis, o vienas televizijos laidos vedėjas Rusijos armiją pavadino „mūsų kariuomene“ ir galimai išreiškė jai paramą.

Nyderlanduose gruodžio 22 dieną išduota licencija bus užtikrinamas „TV Rain“, kaip „komercinės žiniasklaidos institucijos“, transliavimas.

Neaišku, kada pranešimas buvo paskelbtas. Kaip nurodo Latvijoje tvarkoma interneto svetainė „Meduza“, pirmieji pranešimai Nyderlandų žiniasklaidoje pasirodė pirmadienį.

Latvijos visuomeninis transliuotojas LSM atkreipė dėmesį, kad pagal licenciją „TV Rain“ turėtų turėti galimybę transliuoti savo turinį kabeliniais tinklais visose Europos Sąjungos šalyse, įskaitant Latviją, kurioje licencijos neteko.

10:16 Rusijos karo laivas vykdo pratybas Norvegijos jūroje

Rusijos fregata „Admirolas Groškovas“, apginkluota viršgarsinėmis raketomis, pradėjo pratybas Norvegijos jūroje, rašo „Al Jazeera“.

Rusijos gynybos ministerija skelbia, kad pratybų metu simuliuota oro gynybos misija.

09:53 JK žvalgyba: tikėtina, kad Rusija kontroliuoja didžiąją dalį Soledaro

Rusijos kariuomenė su „Wagner“ pajėgomis greičiausiai kontroliuoja didžiąją dalį Soledaro miesto rytų Ukrainoje, skelbia Jungtinės Karalystės gynybos ministerija savo naujausioje ataskaitoje apie karo eigą.

„Soledaras yra 10 km atstumu į šiaurę nuo Bachmuto, kurio paėmimas tebėra pagrindinis operacinis uždavinys“, – rašoma ataskaitoje.

„Rusijos Soledaro ašis veikiausiai yra bandymas atkirsti miestą iš šiaurės ir nutraukti komunikacijos linijas“, – skelbia ministerija.

„Nepaisant padidinto spaudimo Bachmutui, mažai tikėtina, kad Rusijai pavyks atkirsti miestą artimiausiu metu, nes Ukrainos pajėgos išlaiko gilias ir stabilias gynybos linijas bei kontroliuoja tikimo maršrutus“, – teigiama pranešime.

09:40 Ukraina skelbia atnaujintus Rusijos nuostolių duomenis 

Ukrainos generalinis štabas praneša, kad per pastarąją parą nukauta dar 710 Rusijos karių, sunaikinti 4 tankai, 7 šarvuočiai, 4 artilerijos sistemos, 4 dronai ir kt. 

09:13 Švedija žada perduoti haubicų „Archer“

Švedijos premjeras Ulfas Kristerssonas pirmadienį pažadėjo Ukrainai perduoti savaeigių haubicų „Archer“.

U. Kristerssonas teigė, kad Stokholmas visada palaikė šių sistemų perdavimą Ukrainai, darbas ties tuo, anot jo, yra tęsiamas.

„Pasakysiu daugiau, kai tik jį baigsime“, – Švedijos premjerą cituoja „The Kyiv Independent“.

Paklaustas, kodėl šios artilerijos sistemos nebuvo įtrauktos į pagalbos paketą gruodžio mėnesį, politikas teigė, kad tuo metu šios sistemos nebuvo aukštai Ukrainos prioritetų sąraše.

„Archer“ haubicos, priklausomai nuo naudojamos amunicijos, gali smogti 30-50km atstumu. Vienos sistemos kaina siekia apie 4 mln. USD. Kol kas neaišku, kiek jų ketina perduoti Švedija.

08:55 Lenkija svarsto perduoti Ukrainai tankų „Leopard 2“

Varšuva svarsto galimybę Ukrainai perduoti savo turimų vokiškos gamybos tankų „Leopard 2“, pirmadienį Lenkijos prezidentūros atstovas Jakubas Kumochas teigė radijui ZET.

Anot jo, tokią galimybę pirmadienį aptarė Lenkijos prezidentas, premjeras ir gynybos ministras pasitarime.

Kiek anksčiau Vokietijos ir Suomijos vyriausybės buvo paskelbusios, kad sutiktų perduoti tankų „Leopard 2“, jei jos nebūtų vienintelės ar pirmosios tai darančios šalys. Varšuvos iniciatyva galėtų paskatinti ir kitas šalis imtis panašių veiksmų.

Tačiau tam pirmiausia turėtų pritarti Vokietija, kurios kompanijos gamina minėtus tankus. Berlynas teigia kol kas negavęs jokių oficialių prašymų dėl perleidimo, rašo „BBC Russian“.

„Leopard 2“ yra vienas moderniausių NATO šalių turimų tankų, sukurtų kovoti prieš Rusijos turimus tankus ir šarvuočius.

08:19 V. Zelenskis: Ukraina priešinasi sunkesniems puolimams Soledare

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį pareiškė, kad jo kariai priešinosi „naujiems ir dar sunkesniems puolimams“ Soledare, netoli rytinio Bachmuto miesto, kurį Maskva jau kelis mėnesius bando užimti.

„Dėkoju visiems mūsų kariams, kurie saugo mūsų Bachmutą... Visiems Soledaro kovotojams, atlaikantiems naujus ir dar sunkesnius okupantų puolimus!“ – savo kasdieniame kreipimesi sakė V. Zelenskis.

Soledaras yra Donecko srityje, maždaug už 15 km nuo Bachmuto – miesto, kuriame prieš karą gyveno 70.000 gyventojų ir kuris dabar yra kovų epicentras.

„Dėl mūsų karių atsparumo ten, Soledare, įgijome papildomo laiko ir (išsaugojome – VŽ) jėgos“, – kalbėjo V. Zelenskis.

„Viskas visiškai sugriauta... Visa žemė Soledare nusėta okupantų kūnais ir sprogimų žymėmis“, – sakė jis.

Anksčiau pirmadienį Ukrainos ginkluotosios pajėgos pranešė, kad atrėmė bandymą užimti Soledarą, bet kovos atsinaujino.

„Po nesėkmingo priešo bandymo užimti Soledarą... (priešas – VŽ) persigrupavo, papildė gyvąją jėgą, perkėlė papildomus puolimo junginius, pakeitė taktiką ir pradėjo puolamuosius veiksmus“, – platformoje „Telegram“ sakė gynybos viceministrė Hana Maliar.

„Šiuo metu priešas yra dislokavęs daug puolamųjų junginių, suformuotų iš geriausių „Wagner“ rezervų. Jie tiesiog žengia per savo pačių karių lavonus“, – pridūrė H. Maliar.

Anksčiau pirmadienį Rusijos remiamos separatistų pajėgos Donecko regione pranešė, kad užėmė Bachmutskės kaimą, esantį vos už kelių kilometrų nuo Soledaro.

07:55 Vilniuje atidaromas Laisvosios Europos radijo biuras

Lietuvoje antradienį atidaromas Laisvosios Europos ir Laisvės radijo (RFE/RL) Vilniaus biuras.

RFE/RL apie naujo biuro atidarymą Lietuvoje paskelbė pernai kovą, priverstinai uždarius jo veiklą Rusijoje ir sustiprinus nepriklausomos žiniasklaidos persekiojimą Baltarusijoje. 

Išsamiau apie tai skaitykite čia.

07:32 Pentagonas svarsto perduoti kovos mašinų „Stryker“

Jungtinės Valstijos svarsto perduoti Ukrainai šarvuotų kovos mašinų „Stryker“, skelbia portalas „Politico“.

Mašinos galėtų būti įtrauktos į būsimą pagalbos paketą šaliai. JAV praėjusią savaitę jau pažadėjo perduoti 50 pėstininkų kovos mašinų „Bradley“, taip pat paskelbta mokymosi programa šioms kovos mašimos, apimanti po 500 Ukrainos kariškių per mėnesį.

„Politico“ mano, kad kitas pagalbos paketas šaliai gali būti paskelbtas kitos savaitės pabaigoje.

Nors „General Dynamics“ gaminami „Stryker“ nėra tokie galingi ar gerai apsaugoti, kaip įprasti tankai, ši 8 ratus turinti kovos mašina skirta geriau manevruoti sniego, purvo ir smėlio sąlygomis, dėl ko tankams gali kilti didelių sunkumų.

06:54 Per Rusijos smūgį Rytų Ukrainos turguje žuvo du žmonės

Per Rusijos smūgį kaimo turguje Charkivo regione Ukrainos rytuose pirmadienį žuvo mažiausiai du žmonės ir šeši buvo sužeisti, pranešė regiono gubernatorius.

„Per raketos smūgį Ševčenkoje buvo sužeisti šeši žmonės. Dar du žuvo“, – socialiniame tinkle paskelbė gubernatorius Olehas Synehubovas.

Charkivo regionas, kuris ribojasi su Rusija, nuo vasario mėnesio, kai į jį įsiveržė Maskvos kariuomenė, beveik kasdien apšaudomas rusų artilerijos.

Nukentėjo dvi moterys – 50-metė ir 60-metė, teigė O. Sinehubovas.

Ukrainos pareigūnų išplatintame vaizdo įraše matomas gilus rūkstantis krateris, liepsnoms apimant šalia esančius turgaus prekystalius.

Vaizduose taip pat matyti, kaip gelbėjimo tarnybos pašalina nuolaužas ir gelbėja žmones iš griuvėsių.

Atskirai per „masinę“ artilerijos ataką Kurachivkos kaime rytinėje Donecko srityje buvo sužeisti du civiliai gyventojai, sakė gubernatorius Pavlo Kyrylenka.

Tuo tarpu Chersone vienas žmogus žuvo ir viena moteris buvo sužeista per smūgį pietinio miesto gyvenamajame rajone, kurį neseniai susigrąžino Kyjivo pajėgos, pranešė gubernatorius Jaroslavas Januševičius.

06:45 Lietuvos teisingumo ministrė su Eurojusto vadovu aptarė veiklą Ukrainoje

Atnaujinta 15:24 val.

Ewelina Dobrowolska, teisingumo ministrė, antradienį Vilniuje su Ladislavu Hamranu, Eurojusto prezidentu, aptarė šios institucijos vaidmenį Rusijos karo Ukrainoje kontekste.

„Brutali agresija prieš Ukrainą ir toliau daro didelę įtaką ES politikos formavimui ir tarptautiniam bendradarbiavimui teisingumo srityje. Šiandien mūsų visų – valstybių narių ir ES institucijų svarbiausias tikslas – vieningai sutelkti pastangas siekiant naujų teisinių įrankių taikymo karinės agresijos Ukrainoje kontekste“, – per susitikimą sakė ministrė.

Ji pabrėžė, kad reikia sukurti mechanizmą, leisiantį pajamas iš įšaldyto Rusijos ir jos subjektų turto panaudoti atlyginti Ukrainai padarytą žalą ir jai atstatyti.

Ministrės teigimu, karo Ukrainoje kontekste Eurojusto vaidmuo yra itin svarbus, todėl antradienio diskusijoje aptartos priemonės, maksimalios pastangos renkant karo ir kitų sunkių nusikaltimų įrodymus, pabrėžta, kad Eurojusto kuriama duomenų bazė tarptautinių nusikaltimų įrodymams Ukrainoje kaupti prisidės prie „greitesnės neišvengiamos teisingumo pergalės prieš nebaudžiamumą“.

Anot Teisingumo ministerijos pranešimo, L. Hamranas pabrėžė, kad Lietuva yra viena iš lyderiaujančių šalių, pirmoji besiimanti teisinių iniciatyvų karo Ukrainoje akivaizdoje.

E. Dobrowolska pažymėjo, kad Lietuva ir toliau liks lydere, skatinančia naujų teisinių įrankių įgyvendinimą agresijos Ukrainoje kontekste.