NATO vadovas: net ir pasibaigus karui Ukrainoje, Rusijos bei Vakarų santykiai liks sudėtingi

Kalbėdamas Švedijoje vykusioje saugumo konferencijoje jis pažymėjo, kad Rusija nuolat susidurs su Vakarais, nes Maskva nori kontroliuoti savo kaimynines šalis, o laisvę ir demokratiją laiko grėsme.

„Taigi net kai šis karas baigsis, mūsų (Vakarų – VŽ) santykių su Rusija problemos išliks“, – teigė J. Stoltenbergas.

Anot NATO vadovo, karas Ukrainoje jau nuo Krymo aneksijos, įvykusios 2014 m., parodė, kad Rusija savo karinę jėgą naudoja politiniams tikslams pasiekti. Visgi, jo teigimu, Aljansas ruošėsi, didino karinius dalinius NATO narėse, sukūrė kibernetinės gynybos sritį, augino išlaidas gynybai.

Jis akcentavo, kad po invazijos į Ukrainą 2022 m. vasario 24 d. dislokuoti papildomi daliniai nuo Baltijos iki Juodosios jūros ne tik didina regiono saugumą, bet ir panaikina „bet kokius nesusipratimus ir klaidingus vertinimus Maskvoje dėl mūsų gebėjimo bei noro ginti NATO teritoriją“.

J. Stoltenbergas patikino, kad Ukraina padarė labai daug nuotolių Maskvai, tačiau rusams tai nesvarbu, jie mobilizavo daugiau karių ir „nėra jokių požymių, kad Rusijos ambicijos pasikeitė“.

„Jei Putinas laimės Ukrainoje, tai ukrainiečiams bus tragedija. Bet tai pavojinga ir mums. Jam ir kitiems autoritariniams lyderiams bus pranešta, kad jei jie panaudos karinę jėgą, jie gaus tai, ko nori. Tai padarys mus labiau pažeidžiamus“, – aiškino NATO generalinis sekretorius ir pridūrė, kad „nebus ilgalaikės taikos, jei priespauda ir tironija laimės laisvę bei demokratiją“.

Aljanso lyderis sakė, kad neįmanoma pasakyti, kada ir kaip baigsis karas Ukrainoje, tačiau ir šis karas vieną dieną turės baigtis prie derybų stalo.

„Tai, ką ukrainiečiai gali pasiekti prie derybų stalo, priklauso nuo jų jėgų mūšio lauke. Taigi, jei norime taikos sprendimo derybų būdu, kad Ukraina išliktų kaip nepriklausoma demokratinė šalis Europoje, greičiausias būdas tai pasiekti yra paremti Ukrainą. Ginklai – iš tikrųjų – kelias į taiką“, – teigė jis.