Trys scenarijai, kaip baigsis karas Ukrainoje
Bet kuris patyręs žvalgybos analitikas būtų pasišaipęs, jei 2022 m. kovą jam būtų pasakyta, kad po aštuonių mėnesių Ukraina vis dar bus nepriklausoma valstybė.
Kad Ukrainos kariuomenė bus nukovusi arba sužeidusi 80.000 rusų, kad Rusijos Juodosios jūros laivyno flagmanas bus tos jūros dugne ir kad Ukrainos oro pajėgos vis dar skraidys.
Ukraina nepateisino Rusijos lūkesčių. Ji laimi karą. Tačiau artėja žiema ir Rusija mobilizuojasi.
Shashankas Joshi, „The Economist“ gynybos redaktorius, pateikia tris scenarijus, kaip toliau gali klostyti įvykiai fronte ir geopolitinėje erdvėje 2023 m.
Pirmas scenarijus: iš pralaimėjimo gniaužtų pergalę išplėšia Rusija.
Žiemos mėnesiais Rusijos kariuomenė stabilizuoja fronto linijas, o naujus batalionus formuoja iš ką tik mobilizuotų naujokų. Tuo metu respublikonai Amerikoje blokuoja naujus ginklų paketus Ukrainai, nes baigiasi tiekimas iš Europos. Rusijos gynybos pramonė stokoja puslaidininkių ir specializuotos įrangos, tačiau pagamina pakankamai pagrindinių šarvuočių ir artilerijos naujoms pajėgoms aprūpinti.
2023 m. pavasarį naujieji Rusijos daliniai pradeda puolimą ir išstumia atgal Ukrainos pajėgas, pavargusias nuo kelis mėnesius trukusių puolamųjų veiksmų. Rusijos bepiločiai lėktuvai toliau kenkia Ukrainos energetikos ir vandens infrastruktūrai. Atėjus vasarai, Ukraina atsiduria užnugaryje. Rusija užima Kryvyj Rihą, svarbų pramoninį miestą į šiaurę nuo Chersono, taip pat Slovjanską ir Kramatorską Donecko srityje.
Vakarų šalys ragina Ukrainą priimti Rusijos pasiūlymą nutraukti ugnį. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis neturi kito pasirinkimo kaip tik sutikti. Per ateinančius mėnesius, o gal ir metus, Rusija uoliai ruošiasi dar vienam pasikėsinimui į Kyjivą.
Kur kas labiau tikėtinas antrasis scenarijus: aklavietė.
Rusija mobilizuoja šimtus tūkstančių jaunų vyrų, bet negali jų paversti veiksmingais kovotojais. Visi geriausi instruktoriai yra priešakinėse linijose. Patyrę karininkai yra žuvę arba jau dislokuoti. Iš naujokų suformuojami pagrindiniai lengvosios pėstininkų kariuomenės daliniai, neturintys šarvuočių ir netinkami pulti, bet galintys užpildyti tranšėjas ir įrengti įtvirtinimus.
Rusija, pernai lapkritį paskelbusi apie pasitraukimą iš Chersono miesto, saugiai evakuoja apie 30.000 karių, kuriuos turėjo vakariniame Dnipro krante. Jie traukiasi į rytus, palikdami didžiulį kiekį ginkluotės. Tai triumfas Ukrainai, tačiau galiausiai Rusija atsiduria stipresnėje karinėje padėtyje, nes upė saugo jos kairįjį sparną. Ukrainiečių žygis sulėtėja iki vangaus. Ukrainos kariai patiria didelių nuostolių už atgautą kiekvieną teritorijos kilometrą.
[infogram id="df8e1167-de34-44a9-bb82-b13c854ee720" prefix="Dtr" format="interactive" title="2023-01-07 Numanoma Ukrainos teritorijos kontrolė isw"]
Negalėdamas laimėti karo mūšio lauke, V. Putinas bando jį pratęsti tiek, kad pakenktų Ukrainos ekonomikai, susilpnintų ukrainiečių moralę smūgiais civilinei infrastruktūrai ir išsekintų Ukrainos partnerius.
2023 m. Europa sunkiai užpildys savo dujų saugyklas, todėl atėjus žiemai nutrūks elektros energijos tiekimas. V. Putinas siekia išsilaikyti iki 2024 m. pabaigos, tikėdamasis, kad Donaldas Trumpas, buvęs JAV prezidentas, vėl užims Baltuosius rūmus ir nutrauks paramą Ukrainai. Tačiau tai yra rizikingas lošimas: jos ekonomika smunka, o V. Putinas atrodo vis labiau pažeidžiamas.
Trečiasis scenarijus teikia daugiausia vilčių ir galbūt yra pavojingiausias.
Ukraina išlaiko iniciatyvą ir pagreitį, padarydama didelę žalą Rusijos pajėgoms, kai jos palieka Chersoną, ir pirmą kartą priartindama savo tolimojo nuotolio raketas „Himars“ prie Krymo.
Rusijos kovotojų linijos Luhanske žlunga, o Ukraina atkovoja Sjeverodonecką ir greitai juda toliau į rytus. Didėjant rusų nuostoliams, naujokai atsisako kovoti. Vakarų šalys skubiai tiekia Ukrainai naujas oro gynybos sistemas, kad sumažintų Rusijos teroro taktikos, pagrįstos sparčiai mažėjančiu tiksliųjų raketų arsenalu, poveikį.
Pavasarį V. Zelenskis įsako kariuomenei atidaryti naują frontą Zaporižioje. Penkios brigados prasiveržia pro Rusijos linijas, atkerta V. Putino sausumos tiltą į Krymą ir iki vasaros apsupa Mariupolį. Ukraina perkelia savo raketų paleidimo įrenginius „Himars“ į pietus, taikydamasi į Rusijos okupuoto Krymo uostus, bazes ir sandėlius. Ukraina grasina įžengti į pusiasalį.
V. Putinas paskelbia ultimatumą: liautis arba grasina panaudoti branduolinį ginklą. Pergalė jau arti. Tačiau taip pat ir jos keliama rizika.
Taip pat ekspertų prognozes, kaip gali keistis karo Ukrainoje eiga, skaitykite straipsnyje „Žiema bus sunki, karo pabaigos raktas slypi Maskvoje“.
