Žiema bus sunki, karo pabaigos raktas slypi Maskvoje

Lymanas, Ukraina. Sameero Al-Doumy (AFP / „Scanpix“) nuotr.

Rusijos pradėtas karas Ukrainoje sudavė skaudų smūgį pasauliniam stabilumui, o jo sukeltos smūgio bangos paveikė energijos kainas, pašokdino infliaciją, apsirūpinimą maistu ir pakeitė tarptautinės politikos dinamiką. Ekspertų prognozės dėl karos eigos šiemet išsiskiria, vieni teigia, kad Ukrainos pergalė galima ir 2023 m., kiti ragina ruoštis ilgam ir sunkiam laikotarpiui.

Robertas Guestas, „The Economist“ užsienio naujienų redaktorius, nemano, kad artimiausiu metu Rusijos pradėtas karas baigsis, tačiau teigia, kad jos pralaimėjimas turėtų toli siekiančių padarinių. Anot eksperto, vienoms šalims tai leistų atsikvėpti, o kitoms gali kilti ir naujų grėsmių.

„Jei V. Putinas pralaimės, kai kurios valstybės, kurioms kyla Rusijos grėsmė, pavyzdžiui, Baltijos šalys, jos bijos mažiau. Kitos nerimaus, kad pralaimėjusi Rusija gali būti dar mažiau nuspėjama. V. Putinas tiesiogiai negrasino Kazachstanui, kuris, kaip ir Ukraina, turi ilgą sieną su Rusija ir didelę rusakalbių mažumą. Tačiau nacionalistiškai nusiteikę Rusijos apžvalgininkai ragina suskaldyti šią šalį, užgrobti žemes, kad „apsaugotų“ etninius rusus nuo įsivaizduojamo persekiojimo. Jų melas apie Kazachstaną bauginamai panašus į melą apie Ukrainą: pavyzdžiui, kad netoli Rusijos sienos yra biologinio ginklo laboratorijos ir kad planuojama uždrausti mokyklose dėstyti rusų kalbą. Kad ir kaip baigtųsi karas Ukrainoje, kazachai turės pagrindo nerimauti“, – nurodė „The Economist“ užsienio naujienų redaktorius.