Premjeras: Švedija negali priimti kai kurių Turkijos reikalavimų dėl stojimo į NATO

Papildyta J. Stoltenbergo citata

„Turkija patvirtino, kad padarėme tai, ką sakėme padarysią, tačiau ji taip pat sako, kad nori dalykų, kurių mes negalime ir nenorime jai suteikti“, – sakė U. Kristerssonas per saugumo konferenciją, kurioje dalyvavo ir Jensas Stoltenbergas, NATO vadovas.

„Esame įsitikinę, kad Turkija priims sprendimą, tik nežinome kada“, – teigė jis ir pridūrė, kad tai priklausys nuo Turkijos vidaus politikos ir „Švedijos gebėjimo parodyti savo rimtumą“.

Savo ruožtu J. Stoltenbergas pabrėžė, kad pavojingesniame pasaulyje „dar svarbiau, kad Švedija ir Suomija taptų NATO narėmis“.

NATO vadovas taip pat paragino didinti paramą Ukrainai ir įspėjo, kad nepakankamas Rusijos vertinimas gali turėti „didelių pasekmių Šiaurės regiono saugumui“. Jis pridūrė esąs įsitikinęs, kad „netrukus galėsime šiltai priimti“ Švediją ir Suomiją į Aljansą.

Stokholmas ir Helsinkis, reaguodami į praėjusių metų vasarį pradėtą Rusijos invaziją į Ukrainą, nutraukė dešimtmečius trukusį karinio neprisijungimo principą ir pateikė prašymą prisijungti prie JAV vadovaujamo gynybos aljanso.

Tačiau Turkija atsisakė patvirtinti jų pasiūlymą, kol abi šalys nesiims atitinkamų veiksmų, įskaitant prisijungimą prie Turkijos kovos su uždraustais kurdų kovotojais.

Dauguma Ankaros reikalavimų yra susiję su Švedija, nes pastaroji palaiko glaudesnius ryšius su kurdų diaspora.

Pekka Haavisto, Suomijos užsienio reikalų ministras, pareiškė, kad jo šalis įstos į NATO tuo pačiu metu kaip ir jos kaimynė.

„Suomija neskuba įstoti į NATO taip stipriai, kad negalėtume laukti, kol Švedijai bus uždegta žalia šviesa“, – sekmadienį vykusioje konferencijoje žurnalistams sakė P. Haavisto.

Gruodžio pabaigoje Turkija pagyrė Švediją už reagavimą į jai susirūpinimą keliančius saugumo klausimus, tačiau pabrėžė, jog reikia dar daugiau, kad Ankara visiškai paremtų įstrigusią Stokholmo paraišką dėl narystės Aljanse.