Ukrainos karinės žvalgybos vadovas: Rusija iš Irano įsigijo 1.700 dronų „Shahed“
- Rusai šeštadienio rytą apšaudė Chersono centrą – žuvo mažiausiai 8 žmonės, dar 58 sužeisti.
- JAV Kongresas patvirtino 45 mlrd. USD pagalbos Ukrainai paketą.
- ISW: V. Zelenskis vasarį gali pateikti taikos planą, pasinaudodamas laukiamu nesėkmingu rusų puolimu žiemą.
- Dažnesni V. Putino pasirodymai viešumoje, ISW analitikų manymu, rodo jo nerimą dėl populiarumo kritimo.
- JK: dėl sparnuotųjų raketų stygiaus Rusija apribojo smūgius Ukrainos infrastruktūrai iki maždaug karto per savaitę.
- Ukrainiečių generolas: Baltarusijoje 3 batalionai siunčiami prie sienos su Ukraina.
Penktadienio įvykius galima rasti čia.
[infogram id="1a70257b-40f3-4770-8476-a1678f34f46c" prefix="fg2" format="interactive" title="2022-12-22 Numanoma Ukrainos teritorijos kontrolė isw"]
18:00 Baigiame pildyti šeštadienio naujienų juostą
Naujausias žinias pranešime sekmadienį ryte.
17:39 O. Reznikovas: daugiau gynybos sistemų užkirstų kelią tokioms tragedijoms kaip Chersone
Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas teigia, kad šeštadienį Chersone įvykdytas išpuolis yra dar vienas įrodymas, kad Ukrainai reikia tiekti daugiau gynybos sistemų.
„Ukraina galės užkirsti kelią tokioms tragedijoms, jei turės daugiau kovos su baterijomis priemonių, daugiau artilerijos ir daugiau tolimojo nuotolio amunicijos“, – tviteryje rašė ministras.
Šeštadienį rusams smogus Chersono miesto centrui, mažiausiai 8 žmonės žuvo, apie 60 sužeista.
17:02 Ukrainos žvalgyba: Rusija iš Irano įsigijo 1.700 dronų „Shahed“
Rusija iš Irano įsigijo 1.700 dronų kamikadzių „Shahed“, interviu laikraščiui „New York Times“ sakė Ukrainos karinės žvalgybos vadovas Kyrylo Budanovas.
Patobulėjus Ukrainos priešlėktuvinei gynybai, dauguma dronų numušami nepasiekę taikinių, teigė K. Budanovas ir pridūrė, kad Rusija prieš Ukrainą jau panaudojo apie 540 šių dronų.
Iki šiol Iranas atsisakė Rusijai perduoti balistinių raketų.
„Iranas neskuba to daryti dėl suprantamų priežasčių, nes kai tik Rusija paleis pirmąsias raketas, sankcijų spaudimas Iranui padidės“, – kalbėjo K. Budanovas.
Rusija nuo rugsėjo atakuoja Ukrainą Irano gamybos dronais kamikadzėmis, taikydamasi į civilius gyventojus ir energetikos infrastruktūrą visoje šalyje.
Gruodžio 19 d. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis teigė, kad Rusija gavo naują 250-ies dronų „Shahed“ partiją.
16:39 Turkija: karas Ukrainoje „lengvai nesibaigs“
Turkija šeštadienį pripažino, kad Rusijos karas Ukrainoje „lengvai nesibaigs“, nors Ankara ne kartą bandė organizuoti Kyjivo ir Maskvos taikos derybas.
NATO narė Turkija, palaikanti draugiškus santykius su abiem kariaujančiomis šalimis, deklaravo neutralios žaidėjos poziciją ir bandė tarpininkauti dėl taikos.
Tačiau karui tęsiantis jau 10 mėnesių, Ankaros viltys blėsta.
„Atrodo, kad šis karas lengvai nesibaigs“, – per metų pabaigos spaudos konferenciją Ankaroje sakė gynybos ministras Hulusi Akaras. Jis atkreipė dėmesį į Vakarų paramą Ukrainai ir Rusijos pareiškimus, kad ji nenusileis.
„Nebūtų klaidinga sakyti, kad, nepaisant mūsų geros valios ir raginimų nutraukti ugnį, šis karas tikriausiai tęsis ir 2023 metais“, – sakė H. Akaras.
Turkija šią vasarą padėjo susitarti dėl ukrainietiškų grūdų eksporto Juodąja jūra, kovo mėnesį – karo pradžioje – surengė Rusijos ir Ukrainos užsienio reikalų ministrų susitikimą, be to, organizavo kitų konflikto šalių derybų. Tačiau Turkija neprisidėjo prie Vakarų sankcijų Rusijai ir plėtė prekybą su šia šalimi, nors tuo pačiu metu tiekė Ukrainai kovinius dronus.
16:24 Keturi Rusijos kariai nuteisti kalėti 11 metų už Ukrainos veteranų kankinimą
Ukrainos teismas Poltavoje pripažino du Rusijos samdinius ir du karius kaltais dėl karo įstatymų ir papročių pažeidimo, pranešė Charkivo srities prokuratūra.
Nustatyta, kad šie vyrai žiauriai kankino tris karo veteranus Borovos kaime Charkivo srities šiaurės rytuose.
VERSLO TRIBŪNA
Vidutinė vieno incidento duomenų nutekėjimo žala pasaulyje siekia 4,9 mln. JAV dolerių, o 7 iš 10 kibernetinių atakų taikosi ne į IT sistemų spragas, o į žmogaus klaidas. Darius Povilaitis, „Telia“ kibernetinio saugumo vadovas, įspėja: artėjant Juodojo penktadienio ir šventiniams išpardavimams, dėl išaugusio krūvio darbuotojai gali tapti labiau išsiblaškę ir pažeidžiami. Net ir maža žmogiškoji klaida verslui gali kainuoti labai brangiai.
Tarptautinis investavimo brokeris „Freedom24“, NASDAQ kotiruojamos „Freedom Holding Corp.“ (FRHC) Europos padalinys, Vilniuje atidarė biurą. Čia dirbanti specialistų komanda užtikrins greitesnį ir kokybiškesnį klientų aptarnavimą: nuo pagalbos naudojantis investavimo platforma „Freedom24“ iki asmeninių finansinių konsultacijų ir edukacijų apie siūlomus produktus. Ši platforma suteikia prieigą prie 15 pagrindinių JAV, Europos ir Centrinės Azijos šalių biržų – daugiau kaip 1 mln. akcijų, obligacijų, biržoje prekiaujamų fondų, pasirinkimo sandorių, ateities sandorių ir kitų biržose prekiaujamų priemonių.
Diskusijos apie skaitmeninį suverenumą vis labiau įsibėgėja visame pasaulyje. Šiandienos geopolitinio neapibrėžtumo ir technologinio konkurencingumo sąlygomis natūralu ir būtina, kad valstybės siektų didesnės kontrolės savo skaitmeninei ateičiai. Tikroji dilema yra ne ar šalys turėtų siekti suvereniteto svarbiausiuose sektoriuose, bet kaip tai daryti efektyviausiai.
Kauno regionui atsiveria naujas proveržio šansas – pirmą kartą šiame finansavimo periode didelėms pramonės įmonėms skiriama galimybė gauti finansavimą investicijoms ir kurti šimtus naujų darbo vietų. Inovacijų agentūros paskelbtas kvietimas „Užsienio ir vietos investuotojų su dideliu darbo vietų kūrimo potencialu pritraukimas“ skirtas tiek užsienio, tiek Lietuvos įmonėms, pasirengusioms modernizuoti gamybą ir prisidėti prie regiono transformacijos link klimatui neutralios ekonomikos. Bendra kvietimo suma siekia 60 mln. Eur, o vienam projektui gali būti skirta iki 20,5 mln. Eur.
Visi keturi visiškai pripažino savo kaltę. Jie buvo nuteisti 11 metų laisvės atėmimo bausme su teise apskųsti nuosprendį, rašo „Kyiv Independent“.
Kol Borova, miestelis netoli strateginio Iziumo miesto, pavasarį ir vasarą buvo okupuotas, Rusijos saugumo tarnybos perdavė informaciją apie Ukrainos karo veteranus. Prokurorai teigė, kad rusai belaisvius laikė be maisto ir vandens, tuo pat metu juos kankindami.
Ukrainos kariuomenė Borovą išvadavo spalio 3 d.
15:33 „Ukrenergo“: elektros energijos stygius išlieka didelis
Ukrainos elektros energijos sistemoje vis dar tebėra reikšmingas elektros energijos stygius, praneša Ukrainos nacionalinė energetikos bendrovė „Ukrenergo“, tačiau procentine išraiška jo nedetalizuoja.
Pasak „Ukrenergo“, sudėtingiausia padėtis yra Kyjivo srityje, rytiniuose ir pietiniuose šalies regionuose.
15:02 Du žmonės žuvo Kurachovės mieste
Donecko srities administracijos vadovas Pavlo Kyrylenka šeštadienį pranešė, kad pastarąją parą srityje per apšaudymus žuvo du ir sužeisti dar penki gyventojai. Žmonės žuvo Kurachovės mieste, esančiame už 30 km į vakarus nuo Rusijos kontroliuojamo Donecko.
Dnipropetrovsko srities administracijos vadovas Valentynas Rezničenka paskelbė, kad naktį Nikopolio rajone trijose bendruomenėse nukrito apie 60 sviedinių.
14:24 Toliau auga žuvusiųjų ir sužeistųjų Chersone skaičius
Ukrainos Generalinė prokuratūra pranešė, kad rusams smogus gyvenamiesiems rajonams Chersono miesto centre žuvo mažiausiai aštuoni civiliai gyventojai.
Chersono regiono gubernatorius Jaroslavas Januševyčius informuoja, kad dar 58 žmonės buvo sužeisti.
„Savaitgalį, Kalėdų išvakarėse, rusai atakavo miesto centrą. Jie atakavo turgų, prekybos centrą, gyvenamuosius namus, administracinius pastatus – vietas, kur yra daugiausia žmonių“, – sakė jis.
J. Januševyčius pridūrė, kad buvo apgadinti namai, visuomeniniai pastatai ir motorinės transporto priemonės.
14:00 Ukrainiečių generolas: Baltarusijoje 3 batalionai siunčiami prie sienos su Ukraina
Baltarusijoje vienam mechanizuotųjų pėstininkų ir dviem tankų batalionams nurodyta judėti į rajonus prie Ukrainos sienos, pranešė Ukrainos jungtinių pajėgų vadas generolas leitenantas Serhijus Najevas.
Pasak jo, per bendras pratybas Baltarusijoje baltarusių ir rusų kariai repetuoja puolamojo pobūdžio veiksmus.
Ukrainos pajėgos savo ruožtu pasirengė ginti šiaurines šalies sienas, nurodė S. Najevas.
Rusija gruodžio pradžioje pradėjo demonstratyviai telkti pajėgas prie Baltarusijos ir Ukrainos sienos, tačiau duomenų apie rengiamą Rusijos didelio masto operaciją Ukrainos šiaurėje kol kas nėra.
Vašingtone įsikūrusio strateginių studijų centro „Institute for the Study of War“ (ISW) analitikai neatmeta galimybės, kad Rusija savo kariuomenės manevrus Baltarusijoje suintensyvino siekdama nukreipti ukrainiečių dėmesį nuo kito rengiamo smūgio, galbūt Luhansko ar Charkivo srityje.
Rusijos įsiveržimo iš Baltarusijos galimybę analitikai laiko menka, bet jos neatmeta.
13:47 Ukrainos atstatymas – sudėtingas uždavinys ne tik Ukrainai, bet ir donorams
Ekonomistai teigia, kad Ukrainos atstatymas po karo bus sudėtingesnis uždavinys negu po Antrojo pasaulinio karo JAV pristatytas Maršalo planas Europai. Visų pirma, donorais šįkart bus ne viena, bet kur kas daugiau valstybių. Ekspertai siūlo šalies atstatymui pradėti ruoštis iš anksto, o namų darbus turi padaryti ne tik Ukraina, bet ir donorai. Plačiau skaitykite čia.
13:03 Chersone išaugo sužeistųjų skaičius
Chersono srities gubernatorius Jaroslavas Januševyčius pranešė, kad sužeistųjų dėl Rusijos atakų, surengtų šeštadienio rytą, skaičius išaugo iki 35. Anksčiau buvo skelbta apie 20 sužeistų gyventojų.
Pasak gubernatoriaus, 16 sužeistųjų būklė sunki.
Kaip jau pranešta, dar penki žmonės žuvo.
12:57 Po Chersono apšaudymo V. Zelenskis smerkia Rusijos terorą
Po Chersono miesto apšaudymo, kai žuvo mažiausiai penki žmonės, o dar 20 buvo sužeisti, prezidentas Volodymyras Zelenskis šeštadienį pasmerkė Rusijos terorą.
Ukrainos pietuose esantį Chersoną Kyjivo pajėgos atkovojo lapkričio mėnesį.
„Chersonas. Šeštadienio rytas, Kalėdų išvakarės, centrinė miesto dalis. Tai ne kariniai objektai. Tai nėra karas pagal apibrėžtas taisykles. Tai teroras, tai žudymas dėl gąsdinimo ir malonumo“, – platformoje „Telegram“ parašė V. Zelenskis, kartu paskelbdamas nuotraukas iš atakos vietos.
„Socialiniai tinklai greičiausiai pažymės šias nuotraukas kaip „jautrų turinį“. Tačiau tai nėra jautrus turinys – tai tikras Ukrainos ir ukrainiečių gyvenimas“, – pažymėjo V. Zelenskis.
12:50 A. Lukašenka atvyko į Rusiją
Neteisėtas Baltarusijos diktatorius Aliaksandras Lukašenka šeštadienį atvyko į Rusiją.
Anot Baltarusijos valstybinės žiniasklaidos, A. Lukašenka kartu su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu turėjo vykti į Gagarino kosmonautų rengimo mokslinių tyrimų ir bandymų centrą, kuriame šiuo metu atrenkami kandidatai iš Baltarusijos skristi į kosmosą.
Tačiau, kaip pasteni ukrainiečių „Unian“, nuotraukose iš minėto centro V. Putino nematyti.
A. Lukašenka ir V. Putinas buvo susitikę prieš penkias dienas Baltarusijoje.
12:18 Rusai apšaudė Chersono centrą – žuvo 5 žmonės, 20 sužeista
Rusijos pajėgos šeštadienio rytą atakavo Chersono miesto centrą. Dabartiniais duomenimis, žuvo penki žmonės, dar 20 sužeista.
Šią informaciją „Telegram“ platformoje pateikė Chersono srities gubernatorius Jaroslavas Januševyčius.
Penktadienį per Rusijos atakas prieš Chersono regioną žuvo penki žmonės ir dar 17 buvo sužeista, tarp jų – šešerių metų mergaitė. „Mergaitė buvo nuvežta į ligoninę su daugybinėmis šrapnelio žaizdomis“, – teigė J. Januševyčius.
Jo teigimu, Chersono sritis penktadienį buvo apšaudyta 74 kartus iš artilerijos, daugkartinio raketų paleidimo įrenginių, minosvaidžių ir tankų.
11:42 JK: rusams tenka riboti smūgius Ukrainos infrastruktūrai dėl sparnuotųjų raketų stygiaus
Rusija tikriausiai riboja raketų smūgius prieš Ukrainos infrastruktūrą dėl ribotų sparnuotųjų raketų atsargų, atnaujintoje žvalgybos informacijoje rašo Jungtinės Karalystės gynybos ministerija.
Anot ministerijos, nuo spalio Rusija padidino savo pajėgas Ukrainoje dešimtimis tūkstančių rezervistų, taip sumažindama personalo trūkumą, tačiau „labai tikėtina, kad pagrindiniu Rusijos puolamąsias operacijas ribojančiu veiksniu lieka amunicijos trūkumas“.
Pasak JK, vien gynybinėms operacijoms palei ilgą Rusijos fronto liniją palaikyti kasdien reikia nemažai šaudmenų ir raketų.
„Dėl ribotų galimybių įsigyti sparnuotųjų raketų Rusija greičiausiai apribojo savo tolimojo nuotolio raketų smūgius Ukrainos infrastruktūrai maždaug iki karto per savaitę“, – pažymi JK gynybos ministerija.
Jos teigimu, „taip pat mažai tikėtina, kad Rusija padidino artilerijos šaudmenų atsargas tiek, kad galėtų vykdyti plataus masto puolamąsias operacijas“.
10:54 ISW: dažnesni V. Putino pasirodymai viešumoje rodo nerimą dėl populiarumo
Tai, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas vis dažniau pasirodo viešumoje, greičiausiai yra ženklas, kad jis nerimauja dėl savo populiarumo ir įvaizdžio Rusijoje, teigia JAV įsikūręs Karo studijų institutas (ISW).
Pastarosiomis dienomis V. Putinas dažniau viešai pasirodo Rusijos miestuose ir dažniau daro miglotus pareiškimus apie invaziją į Ukrainą, palyginti su tuo, kad per pirmuosius dešimt karo mėnesių jis akivaizdžiai nedalyvavo viešoje veikloje už Kremliaus ribų.
Naujausias pavyzdys – gruodžio 23 d. V. Putinas apsilankė ginklų gamybos įmonėje Tulos srityje ir, kaip pranešama, tą pačią dieną planavo apsilankyti mašinų gamykloje Nižnij Tagile, tačiau paskutinę minutę vizitą atšaukė.
Anot ISW, tokie pasirodymai greičiausiai yra dalis Kremliaus pastangų pristatyti V. Putiną kaip karo meto lyderį ir susigrąžinti dominuojantį naratyvą vidaus informacinėje erdvėje, Rusijai netrukus žengsiant į antruosius karo metus.
10:20 Japonijos bendrovės nebedraus laivų visuose Rusijos vandenyse
Trys Japonijos draudimo bendrovės dėl karo Ukrainoje nutrauks laivų draudimą nuo žalos visuose Rusijos vandenyse, o tai gali turėti įtakos Japonijos energijos išteklių, pavyzdžiui, suskystintų gamtinių dujų (SkGD), importui, šeštadienį pranešė laikraštis „Nikkei“, kurį cituoja „Reuters“.
„Tokio Marine & Nichido Fire Insurance Co“, „Sompo Japan Insurance Inc“ ir Mitsui Sumitomo Insurance Co penktadienį pradėjo informuoti laivų savininkus apie tokį savo sprendimą, pranešė verslo dienraštis.
Draudikų sprendimą paskatino tai, kad perdraudimo bendrovės atsisakė prisiimti riziką, susijusią su karu, kurį Maskva pradėjo prieš 10 mėnesių, teigė laikraštis.
Tai gali turėti įtakos Japonijos SkGD importui iš Rusijos dujų ir naftos projekto „Sachalinas-2“, teigė „Nikkei“.
„Sakhalin-2“ projektas apima tris angliavandenilių telkinius Ochotsko jūroje, skystinimo gamyklą ir eksporto terminalą Sachalino saloje.
Jis iš dalies priklauso „Gazprom“ ir Japonijos bendrovėms ir yra svarbus Japonijos energetiniam saugumui – iš jo importuojama 9% viso šalies SkGD importo.
10:05 ISW: V. Zelenskis vasarį gali pateikti taikos planą, pasinaudodamas nesėkmingu rusų puolimu žiemą
Laikraštis „The Wall Street Journal“, remdamasis Ukrainos ir Europos diplomatais, gruodžio 22 d. pranešė, kad Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ruošiasi 2023 m. vasario mėnesį pristatyti taikos planą.
Naujoje apžvalgoje JAV įsikūręs Karo studijų institutas (ISW) vertina, kad toks laikas galėtų būti pasirinktas pasinaudojant laukiamu nesėkmingu Rusijos puolimu žiemą.
Lapkritį vykusiame G 20 aukščiausiojo lygio susitikime V. Zelenskis išdėstė 10 punktų taikos planą, pagal kurį Rusija turėtų išvesti visus savo karius iš Ukrainos.
09:39 Ukraina teigia nukovusi dar 480 rusų
Ukrainos generalinis štabas praneša, kad praėjusią parą buvo nukauta dar 480 Rusijos karių, sunaikintos 4 artilerijos sistemos, 4 daugkartinio raketų paleidimo įrenginiai, 8 šarvuočiai, 8 dronai ir kt.
09:26 JAV Kongresas patvirtino 45 mlrd. USD pagalbos Ukrainai paketą
JAV Kongresas galutinai patvirtino 2023 m. vyriausybės biudžeto projektą, kuriame numatytas beveik 45 mlrd. USD pagalbos Ukrainai paketas.
Kaip pranešė „Amerikos balsas“, ketvirtadienį įstatymo projektui pritarė Senatas, o penktadienį – ir Atstovų Rūmai (225 balsai už ir 201 prieš). Dabar dokumentas perduodamas pasirašyti JAV prezidentui Joe Bidenui.
JAV Atstovų Rūmų pirmininkė Nancy Pelosi, kreipdamasi į kolegas per balsavimą, sakė, kad įstatymo projekte numatyta didelė pagalba Ukrainai, ir priminė Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio kalbą, kurią jis šią savaitę pasakė Kongrese.
„Vyriausybės biudžeto lėšomis, be kita ko, bus remiami nepaprasti Ukrainos didvyriai, kovojantys pirmosiose kovos už demokratiją linijose. Šiuo teisės aktu mes didžiuodamiesi suteikiame jiems dar vieną svarbų saugumo, ekonominės ir humanitarinės pagalbos paketą“, – sakė N. Pelosi.
09:14 Rusai naktį atakavo Zaporižios priemiestį
Naktį rusai raketomis smogė Zaporožios priemiesčiui, pataikė į gimnaziją ir gyvenamuosius namus, pranešė Zaporižios regiono karinės administracijos pirmininkas Oleksandras Staruchas. Jo duomenimis, žmonės nenukentėjo.
09:07 Po termino „karas“ panaudojimo JAV prašo V. Putino ir toliau „pripažinti tikrovę“
Jungtinės Valstijos penktadienį pašaipiai paragino Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną pripažinti tikrovę ir išvesti karius iš Ukrainos po to, kai jis pagaliau karą pavadino „karu“.
Nuo to laiko, kai V. Putinas vasarį įsakė pradėti invaziją, Rusija oficialiai kalba apie „specialiąją karinę operaciją“ ir įvedė įstatymą, kuriuo kriminalizuojama tai, ką valdžios institucijos vadina klaidinančia terminologija.
Tačiau ketvirtadienį surengtoje spaudos konferencijoje šalies lyderis pats pavartojo žodį „karas“, sakydamas, kad tikisi kuo greičiau jį užbaigti.
„Nuo vasario 24 dienos Jungtinės Valstijos ir visas likęs pasaulis žinojo, kad Putino „specialioji karinė operacija“ yra neišprovokuotas ir nepagrįstas karas prieš Ukrainą. Pagaliau, po 300 dienų, Putinas pavadino karą tuo, kuo jis yra“, – sakė Valstybės departamento atstovas spaudai.
„Sekančiame žingsnyje pripažįstant tikrovę raginame jį užbaigti šį karą išvedant savo pajėgas iš Ukrainos“, – pridūrė jis.
Valstybės departamentas pareiškė, kad, kad ir kokia būtų V. Putino terminologija, „Rusijos agresija prieš suverenią kaimynę sukėlė mirtį, destrukciją ir privertė gyventojus palikti namus“.
„Ukrainos žmonės neabejotinai neranda paguodos dėl to, kad Putinas pareiškė tai, kas akivaizdu, kaip ir dešimtys tūkstančių rusų šeimų, kurių giminaičiai žuvo kovodami Putino kare“, – sakoma pareiškime.
