Dabartinės savanoriškos įmonių tvarumo iniciatyvos taps privalomos

ES institucijose jau dabar priimami tai nustatantys teisės aktai. Be to, patvirtinta Tvarumo informacijos atskleidimo direktyva ir parengtas Įmonių tvarumo išsamaus patikrinimo direktyvos projektas – šių dokumentų nuostatos vėliau bus perkeltos į nacionalinius teisės aktus ir įmonėms bus privaloma ne tik atskleisti su tvarumu susijusią informaciją, bet ir atlikti išsamų įmonės veiklos patikrinimą žmogaus teisių ir aplinkos apsaugos srityse.

Valstybės narės šį ES reguliavimą į savo nacionalinius tesės aktus turės perkelti per dvejus metus.

Naujas reguliavimas užtikrins tvarumą įmonėse

„ES planuojamas naujas reguliavimas taps svarbiu kelrodžiu verslams ir nubrėš aiškias tvarumą užtikrinančios veiklos taisykles. Kadangi daugelio rekomendacijų verslo atstovai jau laikėsi, tikime, kad šiam procesui pasirengti nebus sudėtinga“, – teigia Karolis Žemaitis, ekonomikos ir inovacijų viceministras.

Šiuo metu verslas ir valstybės valdomos įmonės savo veikloje savanoriškai vadovaujasi Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) parengtomis gairėmis, kuriose jau yra nurodytos atsakingos verslo elgsenos taisyklės. EBPO taip pat yra parengusi sektorines rekomendacijas, kurios padeda ir paaiškina verslui, kaip įmonėms atlikti išsamų savo veiklos patikrinimą. Nors ankščiau minėtos direktyvos nėra šių gairių tąsa ir jas svarsto bei priima skirtingos organizacijos (ES ir EBPO), tačiau šie dokumentai siekia užtikrinti tą patį tikslą – atsakingą verslo elgseną.

„Gairėse pateikiami gerosios praktikos principai ir standartai, atitinkantys taikytinus įstatymus ir tarptautiniu mastu pripažįstamus standartus. Įmonėms gairių laikymasis yra savanoriškas, šiuo metu jos nėra teisiškai privalomos“, – pasakoja Andrius Bambalas, Lietuvos nacionalinio koordinacinio centro (NKC) ekspertų pirmininkas ir ekspertas.

Ne bausti, o padėti būti atsakingiems

Siekiant didinti EBPO parengtų gairių – rekomendacijų verslui – sklaidą ir žinomumą, skatinti tarptautinį bendradarbiavimą šioje srityje, taip pat tarpininkauti sprendžiant problemas ir ginčus tarp daugiašalių įmonių bei suinteresuotų šalių, įkurtas ir veikia Lietuvoje NKC.

„Lietuvos NKC, kaip ir kitose šalyse veikiančių tokių centrų, tikslas – ne bausti verslą, o padėti jam laikytis gairėse nurodytų atsakingo verslo standartų, – pasakoja A. Bambalas. – NKC taip pat nagrinėja individualius atvejus – tarpininkauja sprendžiant nesutarimus tarp Lietuvoje veikiančių daugiašalių įmonių ir suinteresuotų asmenų, kurie įtaria, kad įmonė savo veikloje nesilaiko atsakingo verslo standartų. Tai neteisminis procesas, kurio tikslas – padėti ir verslui, ir suinteresuotoms šalims užtikrinti efektyvų gairių laikymąsi.“

Bendrovėms nepakanka būti atsakingoms ir atlikti išsamų savo veiklos patikrinimą bei parengti tvarumo ataskaitas – į savo tvarumo procesą jos turi įtraukti ir visuomenę, ir kitus suinteresuotus asmenis, kurie gali padėti bendrovėms pasiekti tvarumo tikslus. Žinodami bendrovės keliamus tvarumo tikslus suinteresuoti asmenys gali tiesiogiai informuoti bendroves apie įmonės veiksmus, kurie neatitinka atsakingo verslo standartų, arba kreiptis į NKC, kad šis pradėtų individualaus atvejo procesą.

„Visuomenė ir suinteresuoti asmenys dar gerai nežino, kad galima į NKC kreiptis dėl įmonių, kurių elgesys neatitinka gairėse nurodytų atsakingo verslo standartų, nors jos deklaruoja, kad yra socialiai atsakingos ar siekia tvarumo tikslų“, – akcentuoja Lietuvos NKC ekspertų pirmininkas.

Lietuvoje NKC veikia Ekonomikos ir inovacijų ministerijoje. Prie centro veiklos prisideda savo srityje žinomi šalies nepriklausomi ekspertai: dr. Vilius Mačiulaitis, advokatų profesinės bendrijos ILAW LEXTAL partneris, advokatas, Audronė Alijošiutė-Paulauskienė, Lietuvos atsakingo verslo asociacijos direktorė, Giedrė Padaigienė, AB „Swedbank“ ESG srities vadovė, ir Lina Paškevičiūtė, Aplinkosaugos koalicijos pirmininkė.

Numatoma, kad Europos Parlamentas naują reguliavimą, kuris nustatys tvarumo, socialinės atsakomybės ir aplinkos apsaugos principus, turėtų priimti kitų metų rudens sesijoje, o į nacionalinę teisę šie reikalavimai bus perkelti po dvejų metų.