Atidaryta Lietuvos prekybos atstovybė Taivane: į salą gamintojai galės eksportuoti žuvies, kiaušinių ir pieno produktus
Papildyta VMVT komentaru
„Šiandien galime pasidžiaugti pirmaisiais Lietuvos ekonominio bendradarbiavimo su Taivanu pasiekimais. Neabejoju, kad Lietuvai atidarius savo prekybos atstovybę Taibėjuje, mūsų darbas su šia perspektyvia rinka dar labiau intensyvės“, – komentare BNS teigė Aušrinė Armonaitė, ekonomikos ministrė.
Atstovybei vadovaus Paulius Lukauskas, jis į šias pareigas paskirtas dar rugpjūtį, o pačią atstovybę žadėta atverti rugsėjį.
Įstaiga vadinsis Lietuvos atstovybe Taibėjuje, o ne Taivane. Tokia praktika tarptautinėje bendruomenėje nusistovėjo siekiant vengti užuominų apie palaikomus tarpvalstybinius santykius su sala, kurią Kinija laiko savo dalimi ir žada ilgainiui atsiimti.
Lietuvos pareigūnai taip pat pabrėžia, jog atidaroma atstovybė bus prekybinė, o ne diplomatinė.
Jovita Neliupšienė, užsienio reikalų viceministrė, pabrėžė, kad sprendimą dėl pavadinimo priėmė Lietuvos Vyriausybė, nurodant jos įkūrimo vietą – Taivano sostinę Taibėjų.
Pasak jos, svarbus yra ne atstovybės pavadinimas, o jos veiklos turinys, kad ji padės kurti Lietuvos ir Taivano verslo ryšius, vystyti bendradarbiavimą mokslo srityje.
„Ant durų užrašyta: „Lietuvos prekybos atstovybės ofisas“. Manau, tai yra svarbiausia ir prie to reikėtų prisirišti. Vyriausybė priėmė tokį sprendimą. Manau, kad diplomatine prasme biuro sėkmė priklauso nuo turinio“, – BNS sakė J. Neliupšienė.
Ministerija taip pat informavo, kad Lietuvos gamintojai galės į salą eksportuoti lietuvišką žuvį, kiaušinius ir pieną. Pasak Valstybinės maisto veterinarijos tarnybos (VMVT), šiuo metu deramasi dėl galimybės taivaniečiams parduoti lietuvišką jautieną.
Pasak Manto Staškevičiaus, VMVT direktoriaus, spalio 16–27 d. Lietuvoje vyko abiejų Taivano kompetentingų institucijų: Taivano gyvūnų ir augalų sveikatos kontrolės ir karantino biuro (BAPHIQ) ir FDA auditas Lietuvoje, kurio metu buvo vertinama VMVT vykdoma valstybinė maisto ir veterinarijos kontrolė, Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto atliekami laboratoriniai tyrimai, importo veterinarinė kontrolė Klaipėdos jūrų uoste bei kaip 3 Lietuvos mėsos įmonės įgyvendina reikalavimus. VŽ rašė, kad Lietuvos mėsos įmones tikrinę Taivano ekspertai rado trūkumų, bet VMVT tikisi juos pašalinti artimiausiu metu.
VMVT duomenimis, ketinimus eksportuoti produkciją į Taivaną yra pareiškę 14 Lietuvos pieno gamintojų, viena kiaušinių gamintoja ir 5 šalies žuvininkystės įmonės.
Pirmadienį Vilniuje bus oficialiai paskelbta apie pirmąją Taivano įsteigto Vidurio ir Rytų Europos investicijų fondo investiciją.
Taivano fondas investuos į lietuvišką lazerių įmonę „Litilit“. Minėto fondo lėšos bus skiriamos bendrų įmonių kūrimui, investiciniams projektams ir startuoliams aukštųjų technologijų srityse. Išsamiau apie šią investiciją skaitykite čia.
Taivanas pirmadienį taip pat turėtų paskelbti apie bendradarbiavimą su Lietuvos puslaidininkių pramone ir puslaidininkių gamybą ketinančią vykdyti Lietuvos bendrove „Teltonika“.
Taivano eksporto ir importo bankas „Eximbank“ artimiausiu metu planuoja suteikti garantiją dviejų bendrus verslus vykdančių Lietuvos ir Taivano įmonių paskoloms. Bendra paskolų suma siekia 9 mln. Eur.
A. Armonaitė sako, kad Lietuva turi tikslą stiprinti savo pozicijas šiame Azijos regione, plėsti lietuviškų lazerių ir biotechnologijų, o taip pat maisto produktų eksportą.
„Taivano verslo investicijos yra labai laukiamos Lietuvoje, kuri tęsia ambicingą tikslą pradėti puslaidininkių gamybą šalyje, dar labiau sustiprinti savo lazerių ir kitų inovatyvių technologijų gamybos sektorių“, – sakė ministrė.
Ėmus gilėti Lietuvos ir Taivano ryšiams, pernai rudenį Vilniuje buvo atidaryta Taivaniečių atstovybė.
Kinija tokį žingsnį palaikė Lietuvos parama Taivanui veikti kaip nepriklausomai valstybei ir sumenkino su šalimi diplomatinius ryšius, ėmėsi prekybos ribojimų.
