Seimas ėmėsi biudžeto, priėmimas numatomas po pusantro mėnesio
Praėjusią savaitę Vyriausybės patvirtintąjį biudžetą Seimo plenariniame posėdyje antradienį pristatė Gintarė Skaistė, finansų ministrė.
Po svarbiausiojo metų finansinio dokumento projekto pateikimo parlamentarai nebalsuoja. Maža to, dabar beveik dvi savaites Seimas nerengs eilinių plenarinių posėdžių, nes jo nariai narstys biudžetą frakcijose, komitetuose ir komisijose.
Biudžeto projektas šiemet pateiktas kiek anksčiau nei įprastai, jį priimti taip pat planuojama anksčiau – lapkričio 22 d., o ne gruodžio viduryje.
Įvardinti pagrindiniai prioritetai
G. Skaistė teigė, kad esminis biudžeto prioritetas yra energijos kainų šoko suvaldymas, jų švelninimas, taip pat ir žmonių perkamosios galios išsaugojimas: „Žiūrime į biudžetą kaip į tam tikrą skydą visuomenei apsaugoti šiuo neapibrėžtu laikotarpiu, kuomet energetikos kainos yra išties išaugusios, todėl pirminis prioritetas yra energijos situacijos sprendimui, kompensacijų numatymui tiek verslui, tiek gyventojams dabartiniu laikotarpiu, taip pat ir investuojant į atsinaujinančią energetiką ir papildomą elektros generaciją ilguoju laikotarpiu.“
Premjerė Ingrida Šimonytė yra atkreipusi dėmesį, kad projektas paruoštas remiantis Finansų ministerijos rugsėjį paskelbtomis makroekonominėmis prognozėmis – jos numatė, jog šalies bendrasis vidaus produktas kitais metais augs 1,4%. Ji neatmetė galimybės, kad biudžetą kitąmet gali tekti tikslinti, nes jis teikiamas vyraujant dideliam ekonominiam neapibrėžtumui.
Prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį žurnalistams tvirtino, kad 2023 m. biudžeto projektas – rimtas žingsnis į priekį. Jis tikisi, kad biudžetą svarstant Seime kai kurie dalykai bus patobulinti, o tam pastangas sutelks tiek pozicija, tiek opozicija.
Tuo metu opozicija teigė biudžete pasigendanti lėšų reformoms, peikė „beatodairišką skolinimąsi“. Anot ekspremjero Sauliaus Skvernelio, biudžeto projektas nedidina pajamų, bet didina valstybės skolą, kurią ateityje suvaldyti bus vis sunkiau.
„Tai yra ne vienkartinės, o ilgalaikės priemonės, kurios turės įtaką į kitus biudžetus. Šiandien daromos tos išlaidos tik vieninteliu būdu – skolinantis. Mes tikrai priartėjome prie raudonos ribos, kalbant apie valstybės skolą“, – sakė politikas.
„Verslo žinių“ kalbinti ekonomistai ir verslo atstovai vadino Vyriausybės parengtą biudžetą optimaliu dabartinėje situacijoje, nes turėtų padėti gyventojams ir verslui išgyventi itin pabrangusių energetikos išteklių sąlygomis, o didinti viešąsias išlaidas valdžiai leidžia geros galimybės skolintis.
[infogram id="7f354fbf-3375-450f-a1ad-ae0618912645" prefix="n82" format="interactive" title="2023 m. biudžetai, mln. Eur"]
Taip pat pasveikinti paskelbtieji planai dėl paramos verslui išaugusioms elektros kainoms kompensuoti.
embedgallery::https://foto.vz.lt/embed/1706?placement=
Kita vertus, neatmetama, kad dėl didelio neapibrėžtumo fiskalinis deficitas ir valstybės skola kitąmet gali būti kiek didesni nei planuojama. Nors ir patariama to nesibaiminti, vis dėlto, Vyriausybė paraginta elgtis apdairiai, nes paskolos tarptautinėse rinkose pamažu brangsta.
Kiek kainuos elektra ir dujos?
Numatoma, kad valstybės biudžeto pajamos kitąmet augs 3,4% (510 mln. Eur) ir kartu su ES lėšomis sieks 15,62 mlrd. Eur, o išlaidos – 6,1% (1,07 mlrd. Eur) iki 18,61 mlrd. Eur.
Tad išlaidos viršys pajamas beveik 3 mlrd. Eur.
Viešųjų finansų deficitas sieks 4,9%, valstybės skola išaugs nuo dabartinių 40,2% iki 43% BVP.
Energijos kainų augimo poveikio gyventojams ir verslui švelninimui numatyta 1,93 mlrd. Eur, iš jų gyventojams – 812 mln. Eur, verslui – 446 mln. Eur (šių metų IV ir kitų metų I ketv.).
Pirmąjį 2023-ųjų pusmetį valstybė žada kompensuoti elektros kainą visiems gyventojams tiek, kad ji būtų ne didesnė nei 28 ct/kWh, o antrąjį pusmetį – 33 ct/kWh. Jei vartotojai mokės už elektrą mažiau nei šios nustatytosios kainos, jiems kompensacijos nebus mokamos.
Dujų kaina vartotojams nuo kitų metų sauso 1-osios turėtų didėti ne daugiau kaip 40%. Preliminariai skaičiuojama, kad naudojantiems dujas šildymui tarifas su kompensacija būtų 1,07 Eur už kub. m (dabar – 0,77 Eur), o naudojantiems jas maistui gaminti – apie 1,33 Eur (dabar – 1,03 Eur). Konkrečius tarifus lapkričio pabaigoje paskelbs Valstybinė energetikos reguliavimo taryba.
[infogram id="8c6e91fb-adaa-49ae-8f9e-1d064f6b8f97" prefix="tT5" format="interactive" title="Energijos kainų augimo kompensavimas žmonėms 2023 m."]
Dar beveik 56 mln. Eur bus skirta šį šildymo sezoną numatytam nuliniam pridėtinės vertės mokesčiui (PVM) už centralizuotai tiekiamą šilumą.
Verslui iš valstybės biudžeto būtų kompensuojama pusė elektros kainos, viršijančios 24 ct/kWh šių metų paskutinįjį ketvirtį ir 28 ct/kWh – kitų metų pirmąjį ketvirtį. Be to, įmonės, kurių sąnaudos energetikai viršys 10% jų išlaidų, iki balandžio pabaigos galės nemokėti mokesčių.
[infogram id="21abc6bf-2c09-4d21-98e0-e03e13d1b619" prefix="RnP" format="interactive" title="Energetikos paketas verslui 2023 m."]
VERSLO TRIBŪNA
Verslas vis reikliau vertina partnerių ir tiekėjų poveikį aplinkai, darbuotojų gerovės užtikrinimo priemones, skaidrumo ir verslo etikos lygį. Karolina Semionovaitė, „Swedbank“ Tvarumo vadovė, dalijasi įžvalgomis, kaip šiame kontekste atrodo šalies įmonės ir kodėl skaidri tvarumo informacija tampa vis svarbesniu kriterijumi, kuriant naujas partnerystes ir siekiant didesnio pasitikėjimo rinkoje.
Augant sudėtingų sandorių ir infrastruktūrinių projektų apimtims, advokatų kontora COBALT stiprina Europos Sąjungos (ES) ir konkurencijos teisės komandą. Prie jos prisijungia naujas kontoros partneris advokatas dr. Lauras Butkevičius, daugiau nei du dešimtmečius dirbantis konkurencijos teisės ir reguliavimo srityse.
Daugiau nei du dešimtmečius aviacijoje praleidęs JAV verslininkas Emzon Shung šiandien stovi prie aviacinio turto valdymo bendrovės „WOLF Holding“ vairo. Nors įmonę „Avia Solutions Group“ įsteigė tik šiemet, jos numatomas vaidmuo grupės strategijoje – išties ambicingas. Šiuo metu bendrovė siekia pritraukti 500 mln. JAV dolerių, atveriant trečiosioms šalims galimybę investuoti į orlaivius ir orlaivių variklius. Pasak Emzon, buvimas globalios aviacijos grupės dalimi ir auganti ACMI (orlaivių nuomos su įgula, technine priežiūra ir draudimu) rinka sukuria unikalų vertės pasiūlymą turto valdymo sektoriuje.
Ateinančiais metais Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) pristatys naują savitarnos platformą, kuri taps pirmuoju nuosekliai planuojamo skaitmenizacijos proceso etapu. Tam, kad kiekvienam būtų patogiau ir paprasčiau naudotis skirtingomis VMI paslaugomis, naujasis savitarnos portalas kuriamas remiantis vartotojų patirtimi bei atsižvelgiant į gyventojų bei verslo poreikius.
Elektros kainos kompensacijoms įmonėms kitų metų biudžete numatyta 234 mln. Eur, o mokesčių atidėjimui, sudarant paskolos sutartis sumažintomis palūkanomis, mokesčių išieškojimo sustabdymui – 764 mln. Eur.
9% pridėtinės vertės mokesčio (PVM) mokesčio lengvatą viešbučiams, kuri turėjo pasibaigti sulig 2023-aisiais, siūloma taikyti neribotai. Taip pat pusmečiui, iki kitų metų vidurio numatoma pratęsti PVM lengvatą maitinimo ir kultūros, poilsio ir sporto renginių bei atlikėjų paslaugoms. Tam skiriama 66 mln. Eur.
Didės MMA ir NPD
Gyventojų pajamų didinimui per kitus metus planuojama išleisti 1,552 mlrd. Eur, saugumui – 275 mln. Eur, o investicijos į įvairias sritis iš įvairių finansavimo šaltinių turėtų viršyti 2,9 mlrd. Eur.
Minimali mėnesio alga (MMA) nuo kitų metų pradžios didės 15% iki 840 Eur, o neapmokestinamųjų pajamų dydis (NPD) turėtų didėti 16% iki 625 Eur. Dėl to pajamos „į rankas“ minimalią algą uždirbantiems asmenims būtų 83,5 Eur didesnės nei dabar.
Be to, 5 Eur bus didinimas bazinis pareiginės algos dydis – iki 186 Eur.
Asignavimai krašto apsaugai turėtų likti ties 2,52% BVP riba.
Skaitmeninei pertvarkai numatomos 192 mln. Eur investicijos, taip pat ketinama 312 mln. Eur investuoti į mokslo, verslo ir inovacijų sritis. 140 mln. Eur investicijų sulauks sveikatos apsauga, 151 mln. Eur bus nukreipta priemonėms ieškantiems darbo asmenims, socialinių paslaugų kokybės gerinimui ir prieinamumo didinimui.
Dar 607 mln. Eur numatyti transporto sektoriui. Šiomis lėšomis bus pritaikomas geležinkelių tinklas tarptautiniam kariniam judumui bei susisiekimo geležinkelių ir kelių transportu gerinimui.
Politinių partijų susitarimo dėl švietimo įgyvendinimui numatyti 231 mln. Eur, iš kurių per 179 mln. Eur bus skirta mokytojų, dėstytojų, mokslininkų atlyginimų didinimui.
Taip pat auga savivaldybių pajamos – jos sieks 5 mlrd. Eur ir bus beveik 0,6 mlrd. Eur didesnės nei 2022 m.
Pristatyti ir „Sodros“ bei PSDF biudžetai
Kartu su valstybės biudžetu Seimui antradienį pateikti „Sodros“ bei Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžetų projektai.
„Sodros“ biudžeto pajamos sieks 6,652 mlrd. Eur – 8,8% daugiau nei laukiama 2022 m. Išlaidos sieks 6,416 mlrd. Eur – 13,5% daugiau.
Šio biudžeto perteklius 2023 m. turėtų siekti 235,77 mln. Eur.
[infogram id="bf1f6e24-fbb0-4c15-90f1-b07e8858a07e" prefix="cBR" format="interactive" title="Valstybinio socialinio draudimo fondo 2023 metų biudžeto projektas"]
Vidutinė senatvės pensija kitąmet turėtų didėti 60 Eur iki 542 Eur, o su būtinuoju stažu – 65 Eur (daugiau nei 12%) iki 575 Eur.
Nuo 2023 m. sausio bendroji pensijos dalis didės apie 9%, o individualioji – beveik 15%
Bazinės pensijos dydis turėtų siekti 246,21 Eur, vienišo asmens pensija – 34,89 Eur, pensijų apskaitos vieneto vertės dydis – 5,7 Eur.
Vidutinio darbo užmokesčio, taikomo apdraustųjų asmenų kitų metų valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti, dydis turėtų siekti 1.684,9 Eur.
Kitąmet bazinė socialinė išmoka sieks 49 Eur, šalpos pensijų bazė – 185 Eur, tikslinių kompensacijų bazė – 147 Eur, valstybės remiamų pajamų dydis –157 Eur.
Vienkartinė išmoka vaikui 2023 m. didėtų nuo 506 iki 539 Eur. Vaiko pinigai didėtų iki 85,75 Eur, o daugiavaikėms ir nepasiturinčioms šeimoms ar neįgalų vaiką auginančioms šeimoms išmokos vaikams padidėtų iki 136,22 Eur.
PSDF biudžeto pajamos ir išlaidos 2023 m. sieks 3,049 mlrd. Eur, arba 9,3% (259,7 mln. Eur) daugiau nei suplanuota šiems metams. Kaip ir priklauso pagal galiojančius įstatymus, PSDF biudžetas bus subalansuotas.
[infogram id="cf8f6d6b-ae10-4957-a7fc-11891069492d" prefix="qd8" format="interactive" title="Privalomojo sveikatos draudimo fondo 2023 metų biudžeto projektas"]
