Lietuvos vartotojų pasitikėjimo rodiklis – žemiausias nuo 2020-ųjų balandžio

Rodiklio mažėjimą lėmė neigiami visų jo sudedamųjų dalių pokyčiai, trečiadienį pranešė Statistikos departamentas.

Rugsėjį namų ūkio finansinės padėties pasikeitimus per praėjusius 12 mėnesių gyventojai vertino šiek tiek blogiau nei rugpjūtį: 15% gyventojų teigė, kad jų namų ūkio finansinė padėtis pagerėjo, 42% – kad pablogėjo (rugpjūtį – atitinkamai 14% ir 37%).

Gyventojų, manančių, kad jų namų ūkio finansinė padėtis per ateinančius 12 mėnesių blogės, dalis padidėjo 9 punktais iki 32%, o 15% gyventojų tikėjosi, kad padėtis gerės (rugpjūtį – 16%).

Šalies ekonominės padėties perspektyvas gyventojai vertino taip pat pesimistiškiau: manančių, kad šalies ekonominė padėtis blogės, dalis padidėjo 6 punktais (nuo 56 iki 62 proc.), o gerėjimo tikėjosi kas dešimtas gyventojas (rugpjūtį – 12%).

Vartotojų pasitikėjimo rodiklis mieste ir kaime rugsėjį skyrėsi 1 punktu: mieste jis buvo minus 16, kaime – minus 15. Per mėnesį mieste vartotojų pasitikėjimo rodiklis sumažėjo 6, kaime – 3 punktais.

Per metus – rugsėjį, palyginti su 2021 metų rugsėju – vartotojų pasitikėjimo rodiklis sumažėjo 17 punktų. Gyventojų, besitikinčių šalies ekonominės padėties gerėjimo, dalis sumažėjo 15 punktų, manančiųjų, kad padėtis blogės, dalis padidėjo 30 punktų.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama.