Atmestas prezidento veto – sugriežtinamas rinkimų komitetų steigimas

Ketvirtadienį už tai, kad valstybės vadovo veto būtų atmestas, balsavo 97 Seimo nariai, už tai, kad būtų priimtas – 22, susilaikė 2 parlamentarai.

Norint atmesti veto, pakanka 71 parlamentaro balso.

Nepritarti prezidento pozicijai Seimui buvo pasiūlęs pagrindiniu šiuo klausimu paskirtas Teisės ir teisėtvarkos komitetas.

„Prezidentas siūlo, kad tokiems komitetams, kurie yra lokalūs ir labai laikini politiniai dariniai, būtų skirtas biudžeto finansavimas. Atleiskite, bet jie nė iš tolo neprimena politinės partijos, kurios veikia visoje Lietuvoje ir turi visai kitokias politines atsakomybes. Partijos yra Konstitucijoje numatytas instrumentas dalyvauti politinėje veikloje. Taip, Konstitucinis teismas yra konstatavęs, kad tam tikruose rinkimuose gali dalyvauti ir tokie komitetai. Bet jie anaiptol nėra prilygintini partijoms“, – argumentuodamas, kodėl reikėtų atmesti veto, iš Seimo tribūnos kalbėjo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas.  

„Mes – prieš Lietuvos politinės sistemos „komitetizaciją“, todėl balsuojame prieš“, – sakė konservatorius Rytas Kupčinskas.

G. Nausėda buvo vetavęs Seimo birželio pabaigoje priimtą Politinių organizacijų įstatymą argumentuodamas, jog griežtesni reikalavimai steigiant rinkimų komitetus apsunkins jų dalyvavimą politiniame gyvenime ir „nesudarys lygių sąlygų į vietos savivaldą bei ES reikalų sprendimą įtraukti kuo daugiau politinio proceso dalyvių“.

Veto Seime pristatęs šalies vadovo patarėjas Povilas Mačiulis teigė, kad priimant įstatymą „nebuvo paaiškinta, kodėl kilo būtinybė artėjant 2023 m. savivaldos rinkimams reikšmingai didinti visuomenėje įprastą ir jau nusistovėjusį visuomeninių rinkimų komitetų skaičių“.

„Toks reikalavimas daro tiesioginę įtaką komitetų įsteigimo galimybėms ir galimybėms dalyvauti rinkimuose“, – sakė P. Mačiulis.

Seimo pakartotinai priimtas įstatymas numato, kad EP rinkimuose dalyvauti norinčiam politiniam komitetui reikėtų bent 1.000 steigėjų, o savivaldos rinkimams – bent 0,1% tos savivaldybės gyventojų.

Iki šiol galiojęs įstatymas numatė, kad rinkimų komiteto keliamą kandidatų į savivaldybės tarybos narius sąrašą turi paremti bent 20% tos savivaldybės rinkėjų skaičiuojant vienam mandatui, bet ne mažiau kaip 100 tos savivaldybės rinkėjų.

Pasak prezidento, minimalaus steigėjų skaičiaus didinimas reikšmingai apsunkina politinių komitetų steigimą: „Politinių komitetų teisė dalyvauti rinkimuose yra apsunkinama taip, kad gali iš esmės tapti deklaratyvi. Jei mes ne tik deklaruojame, bet ir iš tikrųjų norime skatinti žmonių įsitraukimą, pilietinę galią, pasitikėjimą valstybės institucijomis ir pačia valstybe, reguliavimu turi būti įtvirtinami ne apsunkinimai, o priešingai – galimybės dalyvauti rinkimuose kuo platesniam ratui žmonių, jos turi būti paprastinamos ir lengvinamos.“

Jis taip pat pažymėjo, kad naujame Politinių organizacijų įstatyme „dauguma pareigų ir politinėms partijoms taikomų reikalavimų yra taikoma ir politiniams komitetams“, tačiau valstybės biudžeto asignavimai gali būti skiriami tik partijoms.

Seimo sprendimas atmesti veto nenustebino prezidentūros. P. Mačiulis dar ketvirtadienio rytą interviu LRT radijui suabejojo, kad partijos palaikys prezidento poziciją.

„Sudėtinga tikėtis partijų nuoširdaus palaikymo, nes partijos šitą veiksmą traktuoja kaip jų silpninimą“, – kalbėjo prezidento patarėjas.

Seimo pakartotinai priimtas politinių komitetų steigimo sugriežtinimas turės būti per tris dienas pasirašytas prezidento. Šis teisės aktas bus jau aktualus artėjant kitų metų kovo 5 d. įvyksiantiems savivaldos rinkimams.