Strateginė Xi Jinpingo klaida

Kinija ne kartą viešai ir neviešai rėmė pačius baisiausius režimus. Scanpix nuotr.

Kinijos oficiozas „Global Times“ skundėsi, kad Vakarai ne tik spaudžia Rusiją sankcijomis, dislokuoja vis daugiau karių Rytų Europoje, bet dar ir į Kiniją nusitaikė. Kaip galima daryti jai spaudimą ir ją kaltinti, kai ji esą nuo „krizės“ pradžios pasisako už taikų dialogą ir deeskalaciją?

Tiesa, žodžio „dialogas“ kartojimas per kasdienes Užsienio reikalų ministerijos spaudos konferencijas vargu ar gali būti laikomas realia pastanga atstatyti taiką. Dar prieš prasidedant invazijai į Ukrainą JAV tarnybos bandė įtikinti kinus prisidėti atkalbinėjant V. Putiną. Pasak jų, kinai buvo itin nenusiteikę padėti. Matant, kaip Pekinas elgiasi karui jau prasidėjus, panašu, kad taip ir buvo. Bet kuriuo atveju ir dabar iš jų jokios pagalbos sprendžiant problemą.

O ir būti negali. Kinija ne kartą viešai ir neviešai rėmė pačius baisiausius režimus, tokius kaip Šiaurės Korėja ar Kambodžos raudonieji khmerai. Tai grynas strateginis pragmatizmas. Jeigu ir galima čia įžvelgti ką nors panašaus į ideologiją, tai poreikis apginti autoritarinių sistemų interesus nuo Vakarų spaudimo. Rusija kinams pirmiausia reikalinga tiek, kiek ji yra problema Vakarams, kiek ji gali paveikti pasaulinio jėgų balanso svarstykles Kinijos naudai. Faktas, kad užimti karu Ukrainoje NATO ir ES turi mažiau laiko ir jėgų tam, kas vyksta Rytuose, kur Kinijos Liaudies Respublika (KLR) jau dabar pradėjo derybas dėl saugumo bendradarbiavimo su Saliamono salomis ir toliau militarizuoja salas Pietų Kinijos jūroje.