Ukrainos parlamento pirmininkas ES įstatymų leidėjų paprašė atverti Bendrijos duris
Aukščiausiosios Rados pirmininkas ES įstatymų leidėjams sakė, kad nedavus ženklo Ukrainai, kad durys jai bus atidarytos, Vladimirui Putinui, Rusijos prezidentui, bus pasiųstas aiškus signalas, jog „jis gali eiti pirmyn toliau ir likti nenubaustas“.
Europos valstybių ir vyriausybių vadovai turėtų aptarti Ukrainos siekį gauti ES kandidatės statusą vėliau šį mėnesį. Europos Parlamentas (EP) jau priėmė rezoliuciją, pritariančią kandidatės statuso Ukrainai suteikimui.
„Padarykime viską, kas įmanoma, kad birželio 24-ąją išauštų lūžio diena, mums visiems svarbi diena ir mūsų bendra didžioji pergalė“, – sakė R. Stefančukas.
Europos Komisija (EK) turėtų pateikti savo nuomonę šiuo klausimu kitą savaitę, įvertinusi Ukrainos atsakymus į klausimyną, kuris buvo perduotas Ukrainai pavasarį.
Ukraina šiuo metu yra pasirašiusi Asociacijos sutartį su ES, kuria siekiama atverti Ukrainos rinką ir priartinti ją prie Europos. Joje yra ir platus laisvosios prekybos paktas.
Roberta Metsola, Europos Parlamento pirmininkė, pareiškė, kad europarlamentarai ir toliau rems Ukrainos siekį gauti kandidatės statusą. Šis žingsnis stojimo procese būtų naudingas Ukrainos tolesnei integracijai regione, nurodė ji.
27 ES šalys vieningai palaiko Ukrainos pasipriešinimą Rusijos invazijai ir įvedė precedento neturinčių ekonominių sankcijų Maskvai, kai ši pradėjo karą vasarį.
Tačiau lyderiai nesutaria, kada Ukraina galėtų tapti visateise ES nare. Naujos narės priėmimui vienbalsiai turi pritarti visos dabartinės Bendrijos narės.
Michealas Martinas, Airijos ministras pirmininkas, trečiadienį Strasbūre viešai palaikė Ukrainos prašymą ir sakė tikintis, kad ES lyderiai „pasiųs Ukrainos žmonėms aiškią ir teigiamą žinią“.
M. Martinas yra vienas iš ES lyderių, dalyvausiančių birželio 23–24 dienomis vyksiančiame susitikime.
Jis sako, kad ES „turėtų paremti tuos, kurie nori prisijungti prie būtinų reformų ir pasiruošimo darbų“. Anot jo, Airijos patirtis rodo, kad „narystė ES yra lemianti pokyčius“.
Gegužės pradžioje Emmanuelis Macronas, Prancūzijos prezidentas, papiktino Kyjivą sakydamas, kad prireiks „dešimtmečių“, kol tokia kandidatė kaip Ukraina įstos į ES, ir pasiūlė šalia Bendrijos burti platesnę „Europos politinę bendruomenę“.
Jo idėją vėliau išplėtojo ES institucijos. Charles'is Michelis, Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininkas, nurodė, kad Bendrija sieks sukurti „Europos geopolitinę bendriją“, kuri būtų tarsi laukiamasis su privilegijomis kaimyninėms šalims, norinčioms ateityje prisijungti prie ES. Ką tokia bendrija reikštų, skaitykite šiame VŽ tekste.
Rytų Europos valstybės šiltai palaiko Ukrainos siekį, nors ES pareigūnai pabrėžia, jog stojimo procesas gali būti ilgas.
Iki Rusijos karo Ukrainoje EK pastaraisiais metais ne kartą reiškė susirūpinimą dėl korupcijos Ukrainoje ir didelių politinių ir ekonominių reformų būtinybės.
