ES svarsto sukurti „Europos geopolitinę bendriją“

Charles'is Michelis, Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininkas, pažadėjo, kad šis projektas bus pradėtas įgyvendinti apytiksliai šių metų viduryje. Tokiu būdu jis sukonkretino idėją, kurią praėjusią savaitę Europos Parlamentui pateikė Emmanuelis Macronas, Prancūzijos prezidentas.

„Pasiūlysiu, kad maždaug vasarą arba po jos būtų surengta konferencija“, į kurią susirinktų ES lyderiai ir šalys partnerės, kad „aptartų konkrečias galimybes“, ES patariamajam Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui pareiškė Ch. Michelis.

„Tikslas – siekti konvergencijos ir gilinti operatyvinį bendradarbiavimą, kad būtų sprendžiami bendri iššūkiai, užtikrinama taika, stabilumas ir saugumas mūsų žemyne“, – pridūrė jis.

Gegužės 9 dieną kalbėdamas Europos Parlamente, E. Macronas apibūdino Europos „bendruomenę“, kurios branduolį sudarytų ES, o jos orbitoje būtų tokios šalys kaip Ukraina ir Jungtinė Karalystė.

Prancūzų lyderis, raginantis pertvarkyti ES, kad sprendimai joje būtų priimami sparčiau, pareiškė, kad jo siūloma struktūra padėtų Bendrijai ir jos kaimynėms glaudžiai koordinuoti veiksmus sprendžiant bendrus klausimus. Be to, narystės neturinčioms šalims galėtų būti suteikti tam tikri ES privalumai.

„Europos geopolitinė bendrija“ pristatyta tuo metu, kai Ukraina ir Vakarų Balkanų valstybės tikisi greitai įstoti į ES, bet susiduria su procedūrinėmis ir politinėmis kliūtimis.

Sebastienas Maillard'as, Jacques'o Delors'o instituto vadovas, sakė, kad pirmą kartą tokios bendrijos idėją 1989 metais iškėlė Francois Mitterrand'as, tuometis Prancūzijos prezidentas.

Tada buvo siūloma sukurti „Europos politinę erdvę už ES ribų, kuri galėtų būti pirmuoju žingsniu siekiant narystės arba, atsižvelgiant į šalies norus, jos alternatyva“, paaiškino S. Maillard'as.

Pasak Ch. Michelio, panaši struktūra galėtų rengti viršūnių susitikimus bent du kartus per metus, o kaimyninių šalių užsienio reikalų ministrai – reguliariai posėdžiauti kartu su ES diplomatijos vadovais.

Kaip rašė VŽ, Rusijos pradėtas karas Europoje verčia ES persvarstyti savo institucijas. Italijos ir Prancūzijos lyderiai pasiūlė plėsti Bendrijos vertybes puoselėjančių šalių šeimą, o Baltijos šalys nesutinka keisti sutarčių ir dabartinių sprendimų priėmimo taisyklių.

Plačiau skaitykite: ES lyderiai siūlo plačiau atverti Europos namų duris