S. Lavrovas atvyko į Turkiją derėtis dėl Ukrainos grūdų eksporto galimybių

Pranešimas yra papildytas situacijos kontekstu. 

Naujienų agentūros AFP korespondentas matė, kaip S. Lavrovą atskraidinęs lėktuvas nutūpė Turkijos sostinės oro uoste.

Tai jau antroji S. Lavrovo kelionė į Turkiją šiais metais. Kovo 10 dieną Antalijoje jis buvo susitikęs su Turkijos ir Ukrainos kolegomis Mevlutu Cavusoglu ir Dmytro Kuleba.

Jungtinių Tautų prašymu Turkija siūlosi lydėti laivų vilkstines iš Ukrainos uostų, nepaisant minų, nors kai kurios jų buvo aptiktos netoli Turkijos krantų.

S. Lavrovą lydi kariškių delegacija.

Svarbiausias derybų klausimas yra saugaus jūrinio koridoriaus atidarymas grūdų, ypač kviečių, išvežimui iš Ukrainos per šiuo metu blokuojamus karo draskomos šalies uostus. 

Turkijos žemės ūkio ministras Vahitas Kirisci leido suprasti, kad Ankara susitarė su Kyjivu dėl grūdų pirkimo už 25% mažesnę nei rinkos kaina, pranešė vietos žiniasklaida.

„Tačiau jie (ukrainiečiai) susiduria su dilema dėl saugumo ir eksporto. Jie nori, kad mes, Turkija, būtume arbitrai. Derybos tęsiasi globojant JT“, – cituoja žiniasklaida ministrą.

Praėjusią savaitę Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas telefonu kalbėdamas su Turkijos vadovu Recepu Tayyipu Erdoganu sakė, kad Maskva yra pasirengusi bendradarbiauti su Ankara, siekiant atnaujinti laivybą Juodojoje jūroje, blokuojamą dėl karo Ukrainoje.

Apsimestinis susirūpinimas 

Rusijos karo veiksmai Ukrainoje ir Vakarų sankcijos sutrikdė kviečių ir kitų maisto produktų žaliavų tiekimą iš abiejų šalių, pakurstydami nuogąstavimų dėl galimo maisto trūkumo ar bado pasaulyje.

Rusija ir Ukraina bendrai patenkina 30% pasaulio grūdų paklausos. 

Karui tęsiantis, dešimtys konteinerinių laivų įstrigo Ukrainos uostuose, apsuptuose Rusijos pajėgų. Tai paralyžiavo kviečių, saulėgrąžų aliejaus ir kitų maisto produktų, taip pat trąšų eksportą.

Laivybą Juodojoje jūroje taip pat sutrikdė jūrinės minos, padėtos Rusijos ir Ukrainos pajėgų.

Charles'is Michelis, Europos Vadovų Tarybos pirmininkas, birželio 6 d. apkaltino Rusiją, kad ji naudoja maisto tiekimą kaip „slaptą ginklą prieš besivystančias šalis“, ir kaltę dėl gresiančios pasaulinės maisto krizės suvertė Maskvai, o Maskvos JT ambasadorius girdėdamas Ch. Michelio kaltinimus išėjo iš Saugumo Tarybos posėdžio.

Ch. Michelis posėdžio metu tiesiogiai kreipėsi į Vasilijų Nebenzią, Rusijos atstovą Jungtinėse Tautose. Ch. Michelis teigė neseniai savo akimis matęs, kaip Ukrainos Odesos uoste konteineriuose ir laivuose įstrigo milijonai tonų grūdų ir kviečių „dėl Rusijos karo laivų Juodojoje jūroje“. Jis pridūrė, kad Rusijos vykdomas svarbiausių infrastruktūros objektų bombardavimas trukdo sėti ir nuimti grūdų derlių.

„Šiuo metu pas mus užblokuota apie 20–25 mln. tonų grūdų. Rudenį jų gali būti 70–75 mln. tonų“, – pirmadienį sakė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.

Ukraina kaltino Rusiją naikinant žemės ūkio plotus ir potencialiai dar labiau aštrinant maisto krizę.

„Apsimetantieji susirūpinusiais dėl pasaulinės maisto krizės iš tikrųjų smogia žemės ūkio laukams ir infrastruktūrai, kur kyla įspūdingo masto gaisrų“, – antradienį pažymėjo Ukrainos kariškiai, atkreipę dėmesį į atakas prie pietinio Mykolajivo miesto.

Ukraina išlieka skeptiška dėl Rusijos intencijų šiuo klausimu ir reikalauja tvirtų saugumo garantijų, kurie leistų eksportuoti grūdus.