O. Scholzas atmeta kritiką dėl delsimo Ukrainai siųsti sunkiąją ginkluotę
„Vokietija yra viena svarbiausių Ukrainos rėmėjų karine prasme, turbūt, gal tik Jungtinės Amerikos Valstijos teikia didesnę paramą, bet Vokietija tikrai teikia labai didelę paramą Ukrainai: teikiame dideliais kiekiais amuniciją, šarvuotąsias sistemas, turės būti pristatytos ir pačios moderniausios haubicos į Ukrainą“, – spaudos konferencijoje Vilniuje teigė Vokietijos kancleris.
Anot jo, šiuo metu Vokietijoje Ukrainos kariai apmokomi naudotis šia ginkluote.
„Labai dažnai būna tokių pranešimų, kurie visiškai neatitinka tikrovės, kad ukrainiečiai nenori kažkokių ginklų (...). Mes iš tikrųjų labai remiame Ukrainą, vyksta taip vadinamieji ginklų mainai, dėl kurių susitarta, pavyzdžiui, su Čekija, Graikija, kitomis valstybėmis, ir tikrai tais ginklais ukrainiečiai galės pasinaudoti“, – patikino O. Scholzas.
„Mano priimti sprendimai, kad Vokietija konflikto metu nusprendė tiekti ginklus, tai yra sprendimas, kurį įgyvendiname plačiai“, – pridūrė jis.
Ilgą laiką delsusi siųsti ginklus kariaujančiai šaliai, dabar Vokietija susiduria su spaudimu suteikti Kyjivui sunkiųjų ginklų. Jų kol kas Berlynas tiesiogiai nesiunčia, tačiau prašo tą daryti kitas šalis, pažadant kompensuoti praradimus.
Praėjusią savaitę O. Scholzas pareiškė, kad sutarė su Graikija, jog Atėnai nusiųs Ukrainai sovietinių laikų karinės technikos mainais į modernesnę ginkluotę iš Berlyno. Vokietija panašią sutartį jau yra pasirašiusi su Čekija.
Berlynas taip pat yra pažadėjęs naudotų savaeigių priešlėktuvinių sistemų „Gepard“, jos turėtų pasiekti Ukrainą liepą, savaeigių haubicų. Vis dėlto Kyjivas iš Vokietijos tikisi daugiau – tiesiogiai siunčiamų tankų „Leopard“, pėstininkų kovos mašinų „Marder“.
O. Scholzas: sankcijų panaikinimas Minskui nesvarstomas
Vilniuje viešintis Vokietijos kancleris atmetė galimybę panaikinti sankcijas Minskos režimui manais į Ukrainos grūdų tranzitą per Baltarusiją.
Pasak jo, Vakarų šalys ieško būdų, kaip šią žemės ūkio produkciją saugiai išgabenti iš karo draskomos šalies, siekiant išvengti pasaulinio maisto stygiaus.
„Jokiu būdu tai nereikštų, kad turėtume atsisakyti tų sankcijų, kurias esame priėmę (Aliaksandro) Lukašenkos atžvilgiu“, – žurnalistams antradienį sakė Vilniuje viešintis Vokietijos kancleris.
Jis dalyvavo bendroje spaudos konferencijoje su Lietuvos prezidentu Gitanu Nausėda bei Latvijos ir Estijos premjerais Krišjaniu Kairiniu bei Kaja Kallas.
Tokią galimybę anksčiau šią savaitę atmetė ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Ukraina, viena didžiausių grūdų eksportuotojų pasaulyje, negali naudotis savo uostais prie Juodosios jūros, nes juos yra užblokavęs Rusijos karinis laivynas.
Vakarai svarsto grūdus išgabenti geležinkeliu per kitas Europos valstybes, tačiau tai sudėtinga dėl didelio turimos produkcijos kiekio.
Lietuva siūlo suburti šalių koaliciją ir atblokuoti Odesos uostą. Kitaip tariant, Vakarų šalių kariniai laivai lydėtų Ukrainos krovininius laivus, jog jų neužpultų Kremliaus pajėgos.
„Tai – Rusijos atsakomybė, kad grūdai negali būti išgabenti iš Ukrainos. (...) Bandysime rasti sprendimą, Jungtinės Tautos taip pat bando rasti sprendimą“, – Vilniuje kalbėjo O. Scholzas.
Pasak jo, nusprendus atblokuoti Odesos uostą, taip pat reikėtų užtikrinti, jog „Rusija nepiktnaudžiautų tokiais sprendimais“.
Šiuo metu Turkija nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios kariniams laivams neleidžia plaukti Bosforo sąsiauriu. Tai yra vienintelis vandens kelias Juodąją jūra.
